- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-2454-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02782-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Sodininkų bendrijos „Dobilas“
- Ieškovas
- N. T., D. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijas, UAB „Nemenčinės komunalininkas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Sodininkų bendrijos „Dobilas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų N. T. ir D. T. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Dobilas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracijas, UAB „Nemenčinės komunalininkas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami uždrausti atsakovui Sodininkų bendrijai (toliau – SB) „Dobilas“ statyti buitinių atliekų surinkimo konteinerius priešais ieškovams nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą perstatyti konteinerius į kitą, trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-08-04 raštu nurodytą vietą; skirti atsakovui 100 Lt už kiekvieną pradelstą dieną baudą ieškovų naudai, jeigu atsakovas vengs įvykdyti teismo sprendimą ir perstatyti konteinerius į kitą vietą; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai po 1 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam; priteisti bylinėjimo išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui statyti konteinerius priešais ieškovams nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad konteineriai pastatyti netinkamoje vietoje, aplink juos nuolat mėtosi šiukšlės, lankosi asocialūs asmenys, laukiniai gyvūnai, kas akivaizdžiai kelia grėsmę ne tik ieškovų ir aplinkinių kaimynų sveikatai, bet ir gyvybei, tačiau atsakovas šių aplinkybių visiškai nepaiso, nežiūrint to, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimu buvo įpareigotas iki nustatyto termino perstatyti konteinerius į kitą vietą. Teigė, jog tuo atveju, jei atsakovo atžvilgiu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas nebus nedelsiant įpareigotas perstatyti konteinerius į kitą vietą, būsimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, kadangi dėl atsakovo neteisėtų ir laiku nesustabdytų veiksmų gali būti padaryta žala tokioms vertybėms, kaip žmonių sveikata ar net gyvybė, kas negali būti įvertinta pinigais, o tokiu atveju ir teigiamo sprendimo priėmimas pats savaime prarastų prasmę.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi prašymą tenkino – ieškovų reikalavimų užtikrinimui uždraudė atsakovui SB „Dobilas“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo statyti konteinerius priešais ieškovams nuosavybės teise priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog ieškovai pateikė į bylą dokumentų nuorašus, konteinerių nuotraukas, kurie patvirtina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, bei jog gali būti padaryta žala žmonių sveikatai, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgęs į galimą grėsmę žmonių sveikatai, taip pat į tai, jog prie nurodytų konteinerių lankosi asocialūs asmenys, gyvūnai, teismas prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas SB „Dobilas“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį. Nurodo, jog šioje byloje pateikto ieškinio vienas iš pagrindinių reikalavimų – uždrausti statyti buitinių atliekų surinkimo konteinerius priešais ieškovams nuosavybės teise priklausantį sodo pastatą (namą). Apeliantas pažymi, kad konteineriai šiuo metu jau stovi minėtoje vietoje ir ten jie pastatyti teisėtu pagrindu. Tuo tarpu teismas, anot apelianto, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė jokių motyvų, kokiu būdu jis savo veiksmais, neveikimu ar kokios objektyvios aplinkybės galėtų lemti būsimo teismo sprendimo neįvykdymą ar įvykdymo apsunkinimą. Teigia, jog teismo argumentavimas, pasiremiant ieškovų pateiktomis konteinerių nuotraukomis ir tuo, jog prie konteinerių galimai lankosi asocialūs asmenys ir gyvūnai – nėra niekaip susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtimi, tikslu. Taip pat teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės išsprendė vieną iš ieškovų pateikto ieškinio reikalavimų pastarųjų naudai. Pažymi, jog ieškovų ieškinyje nurodyti argumentai dėl prevencinio ieškinio specifikos ir laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo tokio pobūdžio bylose yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovai D. T. ir N. T. prašo atsakovo SB „Dobilas“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad skundžiama nutartis atsakovui buvo įteikta 2014-09-08, todėl pateikęs atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties 2014-09-16, apeliantas praleido nutarties apskundimo terminą, tuo tarpu atskirajame skunde atsakovas neprašo termino atnaujinti ir nenurodo svarbių šių termino praleidimo priežasčių. Teigia, jog šiuo atveju buvo pareikštas prevencinis ieškinys, todėl teismas galėjo taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su vienu iš ieškinio reikalavimu. Pažymi, jog prašydami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė įrodymus, kurie patvirtino, jog konteinerių stovėjimo vieta neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl Vilniaus rajono savivaldybė raštu paprašė atsakovo perstatyti juos į kitą vietą. Todėl, anot ieškovų, akivaizdu, kad pastatydamas konteinerius priešais jų namo langus, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kadangi pagal teisės aktų reikalavimus konteineriai negali stovėti tam specialiai neįrengtoje vietoje, ant žalios vejos, prieš pat gyvenamąjį namą. Kartu su ieškiniu taip pat buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad konteineriai riboja matomumą bei trukdo transporto eismui, aplink juos nuolat mėtosi šiukšlės, lankosi asocialūs asmenys, laukiniai gyvūnai, sklinda nemalonus kvapas. Atkreipia dėmesį, jog skundžiama nutartis iki šiol nėra vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik išimtiniais atvejais ir turi būti susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinio reikalavimais siekia įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t.y. perstatyti buitinių atliekų surinkimo konteinerius, kurie atsakovo buvo neteisėtai pastatyti prie pastariesiems nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo statyti konteinerius priešais jiems nuosavybės teise priklausantį namą, grindė tuo, jog dėl netinkamoje vietoje atsakovo pastatytų konteinerių, prie kurių mėtosi šiukšlės, nuolat lankosi asocialūs asmenys bei laukiniai gyvūnai, kyla grėsmė ieškovų bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, todėl, anot ieškovų, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovų prašymo argumentais, pažymėdamas, kad kartu su ieškiniu pateikti dokumentai bei nuotraukos patvirtina realią grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, sprendžia, jog pritaikyta ieškinio užtikrinimo priemone iš esmės buvo patenkintas ieškinio reikalavimas – uždrausta atsakovui SB „Dobilas“ statyti buitinių atliekų surinkimo konteinerius priešais ieškovams nuosavybės teise priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais. Tačiau išaiškinta, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovai nereiškia prevencinio ieškinio, kuriuo būtų siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), nes tam nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, šioje byloje pareikštais reikalavimais ieškovai siekia uždrausti atsakovui statyti buitinių atliekų surinkimo konteinerius priešais ieškovams nuosavybės teise priklausančio namo, tačiau konteineriai ieškinio pareiškimo metu jau stovėjo ir, kaip nurodo šalys, šiuo metu stovi minėtoje vietoje, todėl pritaikytos analogiškos ieškinio dalykui laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės, jog prie konteinerių lankosi asocialūs asmenys, laukiniai gyvūnai bei pateiktos konteinerių nuotraukos nepatvirtina realios grėsmės ieškovų sveikatai ar gyvybei. Taip pat šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti esant realią grėsmę, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.).
Vertinant atsiliepimo atskirajam skundui argumentą dėl termino atskirajam skundui paduoti galimo praleidimo, pažymėtina, kad atskirojo skundo priėmimo klausimą, vadovaujantis CPK 338 str. ir 315 str. 1 d., išsprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis CPK 315 str. 4 d., atskiruoju skundu skundžiama tik nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą. Nutartis ar rezoliucija, kuria išsprendžiamas atskirojo skundo priėmimo klausimas ir atskirasis skundas yra priimamas, neskundžiama (CPK 115 str. 1 d., 290 str. 5 d., 334 str. 1 d.). Todėl ieškovų atsiliepime nurodyti argumentai, kad atsakovas dėl teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties atskirąjį skundą padavė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, negali būti apeliacinio nagrinėjimo objektas (CPK 301 str.1 d., 338 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1678/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų N. T. ir D. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.