Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-730-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
1S-730-926/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35416-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-730-926/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35416-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. (toliau – M. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 67-27 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant M. M. sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu M. M. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu M. M. skirtos bausmės, skiriant jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. liepos 2 d. Komisijos nutarimu Nr. 67-72 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. M., tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtinti šį nutarimą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad M. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. liepos 2 d. Komisijos nutarimą Nr. 67-72 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, turi gyvenamąją vietą bei garantuotą darbo vietą laisvėje, yra motyvuotas dirbti ir kuo greičiau padengti turimus finansinius įsipareigojimus, supranta savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir gailisi dėl padaryto. Tuo tarpu, atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, M. M. įsitikinimu, šias aplinkybes ignoravo, iš esmės vertindamas tik jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jam paskirtos bausmės dydį, kas jau buvo įvertinta jo atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę už padarytą nusikaltimą. Nors atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę M. M. buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, tačiau ši nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, kas, pasak nuteistojo, rodo jo pastangas elgtis nepriekaištingai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, sprendžiant M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei tai iš esmės suvokia nuteistasis, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo M. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 50 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau aptartą BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir M. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

8. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Ir nors įvertinus M. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose už gerą elgesį buvo paskatintas, o išėjęs iš pataisos namų turės tiek gyvenamąją vietą, tiek darbą, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Patikrinus skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinį akivaizdu, kad nei teisės taikymo, nei faktinių aplinkybių vertinimo klaidų, susijusių su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymu/netaikymu nuteistojo atžvilgiu, apylinkės teismas nepadarė, savo išvadas grindė nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, kuri betarpiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, su kuriomis iš esmės sutinka ir nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas.

9. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė M. M. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – ankstesni nuteistojo teistumai, alkoholio vartojimas bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, neabejotinai galinčių paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie, priešingai nei savo skundu tai suvokia M. M., nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje M. M. buvo teistas ne kartą. Pirmasis jo teistumas užfiksuotas nuteistajam sulaukus vos 16 metų, o pirmasis jo kontaktas su policija siejamas su jo 13 metų amžiumi. Siekiant koreguoti M. M. elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek ir kitos jo teisinę padėtį švelninančios teisinės priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, M. M. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Juo labiau, jog, sprendžiant iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, praeityje nuteistasis yra pažeidęs ir jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – šio instituto taikymo metu jis padarė naują nusikalstamą veiką, kas ne tik didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir leidžia pagrįstai teigti, jog jokių pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai būdamas laisvėje pats M. M. nedėjo, vis rinkdavosi priešingą teisei elgesio modelį, privedusį jį prie šiuo metu jo atliekamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Ir nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia M. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

11. Neignoruojant šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys į M. M. elgesį pataisos namuose, kuris, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, nebuvo pavyzdingas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose nuteistasis buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išlieka vidutinė. Svarbu tai, kad statinių svertinių taškų suma tesiekia 25 balus, kas, įvertinus šiuo metu nustatytą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atitinkančią 50 balų, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio pažanga vis dar yra galima ir turėtų būti toliau vykdoma M. M. atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

12. Netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo, įvertintinos ir jo alkoholio vartojimo problemos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta šiam apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamumui, praeityje nuteistojo įvykdyti nusikaltimai taip pat buvo daromi šiam apsvaigus nuo alkoholio, šio faktoriaus įvertinimas sprendžiant M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Juo labiau, jog, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo elgesys kartais pasireiškia nekontroliuojamo pykčio protrūkiais, kurie pasireiškia M. M. būnant neblaiviu, kas įvertinus ankstesnius nuteistojo teistumus, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo alkoholio vartojimo problemos gali turėti įtakos ir tolesniam jo nusikalstamam elgesiui šiam būnant laisvėje. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir aplinkiniams, kadangi, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis net ir šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nėra tikras, ar jam pavyks laisvėje visiškai atsisakyti alkoholio, neturi nusimatęs konkrečių žingsnių, kaip būtų galima to pasiekti, kas M. M. neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir teisėjų kolegijai neleidžia pagrįstai manyti, jog alkoholio vartojimo problemos šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualios ir nepasikartos nuteistojo lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš kurių nepasimoko.

13. Abejonių tinkamu M. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors Socialinio tyrimo išvadoje šis veiksnys nuteistojo kriminogeniniams rizikos veiksniams nepriskiriamas, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo finansinio stabilumo įvertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra būtinas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistais yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, tačiau mokykloje jo elgesys nebuvo pavyzdingas, jokios specialybės jis taip ir neįgijo – buvo pradėjęs mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau pasimokęs vos vieną mėnesį, mokslus jis metė, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog asmuo, nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus, nėra motyvuotas mokytis, to nesiekia net ir būdamas pataisos namuose. Nors būdamas laisvėje jis dirbo ir turi apie 2 metus darbo patirties, dirba pataisos namuose, įdarbintas bus ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, M. M. darbiniai santykiai nėra pastovūs, jis nuolat keičia ne tik darbo vietas, bet ir darbo pobūdį, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nepasižymi pastovumu, o jo galimas įdarbinimas laisvėje yra sąlygotas ne nuteistojo siekio pasitaisyti ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet jo siekio kuo greičiau išeiti į laisvę, kas M. M. vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi 1600 eurų kreditą, kurį, M. M. net ir dirbant pataisos namuose bei už tai gaunant oficialias pajamas, dengia jo močiutė. Be to, jis turi net 10000 eurų siekiančius įsiskolinimus už eismo įvykių metu sudaužytus automobilius, kurių pats taip pat nedengia – juos dalimis atlygina M. M. mama. Šių aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo finansinių įsipareigojimų, jų naštą perkeldamas ant savo artimųjų, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirtas paskatinimas. Ši aplinkybė, įvertinus aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankama. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog M. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas GražysJurgis KiškisAušra Vingilė