- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- T-387-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32456-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės R. K., jo šeimos nariui mamai V. L. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ (toliau – Viešoji įstaiga) teikimą dėl R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi R. K. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini). Asmens sveikatos būklei pagerėjus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vėliau šios priemonės taikymas buvo pratęstas.
2. Panevėžio apylinkės teisme 2019 m. kovo 26 d. gautas Viešosios įstaigos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo R. K.. Teikime nurodoma, kad R. K. V. įstaigoje stebimas ir gydomas nuo (duomenys neskelbtini) metų, nes jis nuo ankstyvos vaikystės yra neįgalus. Kelis kartus gydytas psichiatrijos stacionaruose dėl agresyvaus, neprognozuojamo elgesio. Jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo. R. K. reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, vizitų metu jį lydi mama. R. K. bendravimas su mama pastaruoju metu tapo ramesnis, mama jam paduoda vaistų, jis kartais padeda atlikti buities darbus. Bendra būsena pastaruoju metu kiek stabilesnė, psichikos būsena patenkinama, neadekvataus elgesio nebuvo pastebėta, dėl to nebuvo gauta nusiskundimų iš artimųjų. Atsižvelgiant į tai, remiantis Viešosios įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – Komisija) išvada, prašoma teikimą tenkinti – panaikinti R. K. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę.
3. Teismo posėdžio metu Viešosios įstaigos atstovas G. R. patvirtino teikime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad R. K. buvo skirtas ambulatorinis gydymas medikamentais. Pasitarus su R. K. mama buvo pakoreguotas jo gydymas, buvo pakeisti vaistai, jų dozės, gydymas tapo efektyvesnis, todėl R. K. būklė pagerėjo, ji normalizavosi, paskutiniu metu su juo buvo galimas ramus ir adekvatus kontaktas. R. K. yra impulsyvus, tačiau su vaistais galima tai koreguoti ir padėti jam adaptuotis visuomenėje. R. K. pas gydytojus lankosi kas mėnesį, būna atvejų, kai vizitai paskiriami kas du mėnesius. Jį lydi mama, kuri rūpinasi ir prižiūri R. K.. Jis vienas gyventi negalėtų, jo socialinis supratingumas yra ribotas, jam sunku būtų gyventi vienam, todėl R. K. reikalinga mamos priežiūra. Jei teismas tenkintų teikimą, R. K. vis tiek turėtų lankytis pas gydytoją ir gydytis, nes liga yra lėtinė ir neišgydoma. Jeigu R. K. nustotų lankytis pas gydytojus, gydymo įstaigos socialinės darbuotojos ir pats gydytojas lankytųsi jo gyvenamojoje vietoje, domėtųsi nesilankymo priežastimis, bendrautų su juo ir jo mama. Šiuo metu R. K. pavojingumas nėra didelis.
4. R. K. šeimos narys – mama V. L. K., teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog sūnui R. K. būtų panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė. Nurodė, kad gyvena kartu su savo sūnumi, kuriuo rūpinasi ir rūpinsis ateityje. Į gydymo įstaigą sūnus vyksta tik lydimas jos. Vaistus sūnui ji paduoda pati. Jis žino, jog reikia išgerti vaistus, nesipriešina, tačiau nežino kada, kiek ir kokius vaistus reikia gerti. Šiuo metu sūnus yra ramesnis, iš jo pusės agresijos nebuvo. Pastebi, kad sūnus kartais būna nepatenkintas, suirzęs, bet tuomet ji paduoda sūnui vaistų. Paskutinį kartą tai buvo prieš 2 mėnesius. Sūnus padeda jai buityje – padeda gaminti maistą, padeda dirbti kaime fizinius, monotoniškus ir vienodus darbus, kur nereikia organizuotumo ir galvojimo.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Teikimas tenkinamas.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista ar panaikinta. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
8. Teismo posėdžio dalyvių paaiškinimai ir pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad R. K. psichinė būklė yra pagerėjusi ir pakankamai stabili, jis reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja jam paskirtus medikamentus, nesipriešina tam, jo psichinės ligos eiga normalizavosi, todėl esant visoms šioms sąlygoms galima pagrįstai manyti, jog šiuo metu R. K. pavojingumas visuomenei yra išnykęs, o taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, yra nebereikalinga. Spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą teismas atsižvelgia ir į Viešosios įstaigos atstovo paaiškinimą, kad net ir panaikinus R. K. priverčiamąją medicinos priemonę R. K. turės toliau lankytis pas gydytojus, gydytis, o jam nustojus tai daryti gydymo įstaiga privalės imtis atitinkamų priemonių. Atsižvelgiant į tai, R. K. taikoma minėta priverčiamoji medicinos priemonė panaikinama.
9. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog R. K. diagnozuota liga yra nepagydoma, jam būtinas nuolatinis medicininis gydymas ir priežiūra. Todėl, vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi, jis perduodamas šeimos nario – mamos V. L. K. priežiūrai, kartu nustatant jo medicininį stebėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ teikimą tenkinti.
Panaikinti R. K. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Perduoti R. K. jo šeimos nario – mamos V. L. K. priežiūrai ir nustatyti jo medicininį stebėjimą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.