Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-03-07 · Administracinė byla Nr. I-397-355/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
I-397-355/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Daunys
Pareiškėjas
M. J.
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-397-355/2011Procesinio sprendimo kategorija: 14.1; 14.3.3; 73 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Daunys, susipažinęs su pareiškėjo M. J. skundu dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-199 „Dėl Šiaulių savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ panaikinimo ta apimtimi, kuria nustatyta, kad žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini) kaime patenka į teritoriją, kuriai taikomas tvarkymo ir veiklos plėtojimo reglamentas 83/M

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. J. Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-199 „Dėl Šiaulių savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) patenka į teritoriją, kuriai taikomas tvarkymo ir veiklos plėtojimo reglamentas 83/M, bei prašydamas įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją priimti sprendimą, išnagrinėjus jo 2010-11-24 prašymą, teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. J. skundas atsisakytinas priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Iš skundo turinio ir prie jo pridėtos medžiagos matyti, jog pareiškėjas dalyje ginčija 2008-07-03 sprendimu T-199 patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartą pasisakė, kad bendrasis teritorijos planas atitinka LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.

Bendrasis planas yra bendrojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijos naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu Bendrasis teritorijų planavimas apibrėžiamas kaip kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. Todėl teismas mano, jog Bendrame plane išreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), juo nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nukreiptas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Tai planas nesusijęs su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu sklypu.

Norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja LR ABTĮ šešioliktasis skirsnis „Pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“. Pagal 110 straipsnio 1 ir 2 dalis su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. To paties įstatymo 111 straipsnis numato, jog prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas M. J. šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo ištirti norminio teisės akto teisėtumo ar jį naikinti, kadangi nėra vienu iš LR ABTĮ 110 straipsnyje nurodytų subjektų, o LR ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimų.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-199 „Dėl Šiaulių savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ panaikinimo atsisakytinas priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracijai 2010-11-24 įteikė prašymą dėl informacijos suteikimo, į kurį atsakovas atsakė 2010-12-07 raštu Nr. SG-192(8.9) „Dėl informacijos suteikimo ir 2010-10-29 prašymo patenkinimo“.

Vadovaujantis LR ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Pareiškėjo skundžiamas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2010-12-07 raštas Nr. SG-192(8.9) yra informacinis, juo pareiškėjui nėra suteikiamos teisės ar nustatomos pareigos, privalomos elgesio taisyklės, todėl akivaizdu, jog jis pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms) ir negali būti laikomas administraciniu aktu pagal LR ABTĮ nuostatas (LR ABTĮ 2 str. 14, 15 d.), todėl pareiškėjo skundas dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą, išnagrinėjus pareiškėjo 2010-11-24 prašymą, atsisakytinas priimti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 37 str. 2 d. 2, 7 p., 105 – 106 str., teismas

nutarė:

Pareiškėjo M. J. skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-199 „Dėl Šiaulių savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ panaikinimo ta apimtimi, kuria nustatyta, kad žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini) kaime patenka į teritoriją, kuriai taikomas tvarkymo ir veiklos plėtojimo reglamentas 83/M, atsisakyti priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Pareiškėjo M. J. prašymą dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą, išnagrinėjus pareiškėjo 2010-11-24 prašymą, atsisakyti priimti, nes skundas nepriskirtinas tam teismui.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos pareiškėjui grąžinti pagal 2011-03-01 įmokos mokėjimo kvitą Swedbank AB sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teisėjas Donatas Daunys