- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 1-1044-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-17364-17-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nukentėjusysis
- V. C.
- Kaltinamasis
- A. T.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai V. C., kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2016-12-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d.,- laisvės apribojimu - 10 mėn. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2017-04-11, apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. C., tai yra tyčia, sugriebęs už rankų jėga stūmė į šaldytuvą, po to ranka sudavė smūgį į galvą, tokiu būdu padarydamas minkštųjų audinių sumušimus bei poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje ir smilkinyje, poodines kraujosruvas žastuose, taip nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su sugyventine V. C., adresu (duomenys neskelbtini), turi bendrą dukrą, gim. (duomenys neskelbtini). 2017-04-11, apie 19.00 val., būdamas neblaivus parėjo į namus, kur tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau žino, kad būdams supykęs suėmė Vaidai už rankų ir stipriai ją pastūmė dėl ko ji atsitrenkė į šaldytuvą, po to jai sudavė kaire ranka vieną smūgį į galvą, kur konkrečiai pataikė, nežino. Savo tokių netinkamų veiksmų jis paaiškinti negali, taip atsitiko dėl to, kad V. jį išvedė iš kantrybės su priekaištais ir įžeidinėjimais. Konflikto metu buvo ir V. sesuo A., kuri viską matė. Kada vyko konfliktas A. ant rankų laikė jų dukrą. Po konflikto jis pasiėmė savo dukrą ir išėjo pas brolį, gyvenantį netoliese. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kartu su V., kuri pasiėmė dukrą, o jį išvežė į policijos įstaigą. Tai jau ne pirmas kartas, kada prieš V. jis pakelia ranką. Supranta, kad taip elgtis negalima, tačiau būdamas neblaivus nesivaldė, dėl ko labai nuoširdžiai gailisi, atsiprašė V. C., sutinka gydytis nuo alkoholizmo.
Nukentėjusioji V. C. teismo posėdžio metu parodė, kad su A. T. gyvena apie tris metus, 2017-04-11, vakare su savo dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sese A. C., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 19.00 val. į namus grįžo girtas jos sugyventinis A. T., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dukrą, ji padavė laikyti savo sesei ir paprašė jos telefono, kadangi sugyventinis elgėsi agresyviai. Tada A. sugriebė rankomis stipriai jai už rankų virš alkūnių. Stipriai spausdamas stūmė ją į šaldytuvą, sudavė ranka vieną smūgį į galvą dešinėje veido pusėje ties ausimi. Sesė iškvietė policiją, tai išgirdęs sugyventinis paėmė iš sesės rankų jų dukrą ir ją išsinešė. Dukrą ji pasiėmė su policija, nes jis su dukra buvo nuėjęs pas brolį K. T.. Dukra sveika, ji įvykio metu nenukentėjo. Ji dėl sugyventinio veiksmų patyrė fizinį smurtą. Parodė, kad A. T. savo dukra rūpinasi ir ją myli. Nukentėjusiosios nors ir atsiprašė, tačiau tolesnio bendro gyvenimo kartu ji nemato.
Išvada dėl A. T. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Iš 2017-04-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo V. C., kurios atžvilgiu jos pačios namuose, adresu (duomenys neskelbtini), fizinį smurtą vartojo sugyventinis A. T., kuris įvykio metu buvo neblaivus, sugriebė rankomis virš alkūnių, spausdamas stūmė ją, vieną kartą plaštaka sudavė į veidą. Atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 4 – 7).
Iš 2017-04-11 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017-04-11, apie 18.26 val., į Kauno apskrities VPK su pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje kreipėsi A. C. kuri nurodė, kad jos sesers V. C. atžvilgiu neblaivus sugyventinis A. T. panaudojo fizinį smurtą. Pati V. C. paaiškino, kad namuose kilo konfliktas dėl to, kad sugyventinis pastoviai vartoja alkoholį, nuolatos konfliktuota, yra anksčiau analogiškai smurtavęs, kartu auga abiejų dukra K. T., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas asmuo – A. T. elgėsi ramiai, buvo sulaikytas (b. l. 9 – 10).
Iš 2017-04-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G941/2016(02), matyti, kad V. C. konstatuota minkštųjų audinių sumušimai bei poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje ir smilkinyje padaryti vienu smūgiu kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti smūgiuojant ranka į šią sritį. Poodinės kraujosruvos žastuose padarytos spaudžiant žastus rankų pirštais ir išsivystė nuo dviejų poveikių (b. l. 16).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2017 m. balandžio 11 d., 19.40 val., A. T. nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu A. T. pasitvirtino.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Akivaizdu, kad A. T. smurtavo sugyventinės atžvilgiu, kas pagal BPK 248 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, tokie A. T. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. T. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia savo sugyventinės V. C. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – tyčia, sugriebęs už rankų jėga stūmė į šaldytuvą, po to ranka sudavė smūgį į galvą, dėl ko pastarajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamieji reiškiniai (poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje ir smilkinyje, poodinės kraujosruvos žastuose). Teismo posėdžio metu tiek A. T., tiek ir V. C. pripažino, kad A. T. yra analogiškai smurtavęs ir anksčiau, būdamas neblaivus yra agresyvus, praeityje teistas dėl analogiško nusikaltimo iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kai fizinis smurtas buvo panaudotas prieš tą pačią V. C. (2016-12-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendis), teistumas neišnykęs, bausmė neatlikta. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra nors ir turėdamas ankstesnės patirties sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja savo mažamečio vaiko akivaizdoje, prieš fiziškai silpnesnį asmenį- V. C., padarė jai sužalojimus ir to norėjo.
A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį ir ją skirdamas teismas atsižvelgia į tai, kad A. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą susijusį su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, veikė tiesiogine tyčia, tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Vertinant A. T. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas vieną kartą už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., teistumas neišnykęs, bausmė neatlikta, anksčiau baustas administracine tvarka, 2015-11-19 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, t. y. su ta pačia V. C., prieš kurią smurtavo iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, niekur nedirba, yra pakaltinamas, todėl teismas jį vertina kaip nusikalsti ir smurtauti linkusią asmenybę, kuriam 2016-12-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, iš esmės įtakos nepadarė. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės dėl analogiškos veikos A. T. 2016-12-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismo įsitikinimu, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ar areštas – yra per švelnios. Įvertinus kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo agresyvų elgesį nusikaltimo metu, ir tai, kad jis kartojasi, jam skirtina ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.
Įvertinus tai, kad A. T., savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš esmės jokia žala nepadaryta, atsiprašė nukentėjusiosios V. C., kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą ir faktiškai padeda V. C. prisidėdamas prie mažametės dukros (gim. 2016 m.) auklėjimo, siekia integracijos į visuomenę, jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o tam daugiau pakenktų, turėtų neigiamos įtakos mažametės dukros interesams. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Visgi siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. T. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, su kuo jis pats sutiko.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Paskyrus bausmę, ji bendrintina vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., su 2016-12-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant ir laisvės apribojimo bausmę keičiant į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju laikinajame sulaikyme A. T. išbūtas laikas nuo 2017-04-11, 19.30 val. iki 2017-04-13 (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 str.). Taip pat į bausmės laiką tuo pačiu pagrindu įskaitytini pagal ankstesnį teismo nuosprendį (2017-12-01) nurodyti laikotarpiai- nuo 2016-11-22 iki 2016-11-23 (viena diena).
BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – tyčiniai nusikaltimai susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš savo šeimos narį, sveikatos sutrikdymu, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą 2017-04-11 padarė būdamas neblaivus (1,95 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam A. T. turėtų būti vėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo 2016-12-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, jas iš dalies sudedant, laisvės apribojimo bausmę keičiant į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. T.:
- gydytis priklausomybės ligas;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-11, 19.30 val. iki 2017-04-13 (dvi dienos), bei nuo 2016-11-22 iki 2016-11-23 (viena diena).
Skirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.