Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus, Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovei Ramintai Šulskutei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Šiaurės rytai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R. dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. prašė atmesti skundą, remdamasis atsiliepime pateiktais argumentais (b. l. 174–177).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamo ginčo objektas – Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. SPR-109 dalies, kuria pareiškėja pripažinta pažeidusi Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 p., 41 str. 2 d. 1 p. bei 19 str. 2 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Šio įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Aptariamo straipsnio 3 d. imperatyviai nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Šio įstatymo 22 str. 8 d. 1 p. nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. Įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. įpareigoja žurnalistus teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

LVAT yra išaiškinęs, jog minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė). Tokia išvada darytina, įvertinus Visuomenės informavimo įstatyme pateiktas žinios ir nuomonės definicijas bei aukščiau paminėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas (LVAT 2011 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-795-11).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d. nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Tuo tarpu žinia suprantama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 69 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. pažymėjo, kad atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas ? tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys ? fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia ? tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė ? asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius, poelgius ir kt., paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos. Vadinasi, atribojant žinią nuo nuomonės, analizuotinas pačios paskleistos informacijos būdas ? publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, iliustracinė medžiaga.

Byloje nustatyta, jog publikacijoje „Mero rinkimai žada intrigą“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 7 d.) teigiama, jog „V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos“ (b. l. 68–69). Atsakovas šį teiginį pripažino tikrovės neatitinkančia informacija bei nurodė, kad paskelbdama šį teiginį pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 p. bei 41 str. 2 d. 1 p. (b. l. 19–32, 151–164).

Teismas sutinka su atsakovo sprendime Nr. SPR-109 pateiktu vertinimu, jog minėtu teiginiu yra paskelbta žinia apie V. R. atsisakymo kandidatuoti į Biržų rajono savivaldybės mero postą priežastis, viena kurių įvardintos V. R. sveikatos problemos. Taigi darytina išvada, kad šiam teiginiui taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais.

Pareiškėja tiek skunde teismui, tiek ir Inspektoriui pateiktuose paaiškinimuose teigia, jog minėtas teiginys paremtas paties pareiškėjo viešai išsakytais teiginiais televizijos „Rygveda“ 2011 m. kovo 4 d. laidoje „Mūsų Biržai“ (b. l. 2–8, 86–88).

Iš į byla pateikto 2011 m. kovo 4 d. televizijos „Rygveda“ laidos „Mūsų Biržai“ įrašo matyti, jog V. R. šioje laidoje teigė: „Aš asmeniškai negaliu eiti tas pareigas galbūt dėl dviejų pagrindiniu priežasčių. Aš galiu jas įvardint: tai, vienas dalykas, vienas rajono laikraštis turi labai neigiamą požiūrį kažkodėl tai į mano asmenybę ir jau dešimt metų aš jaučiu tą. Ką aš bedaryčiau, visi mano darbai pateikiami kaip blogi darbai ir aš, būdamas meru, aš būčiau našta visai koalicijai, kadangi bet kokiu atveju aš manau, kad tas tęsis ir toliau, aš tuo garantuotas. Antras dalykas, kaip nu aš esu verslininkas, dirbu „Žemtiekime“ ir žmona dirba „Senukų“ toj parduotuvėj, tai aš puikiai žinau irgi požiūrį ir kai kurių žiniasklaidos priemonių, politikų į verslą ir kaip verslininkas lyg tais pateikiamas, kaip vagis, kaip nusikaltėlis, nu kuris dar be antrankių, bet jau beveik jį reikia vis tiek sodint. Būnant, daleiskim, meru, jeigu iš „Senukų“ parduotuvės nupirks įmonė, kažkokia savivaldybės, tai yra ir švietimo, kultūros, nu kažkokią tai prekę, nusipirks vinį, tai bus tuoj pat pateikiama kaip korupcija. Tikrai garantuotai žinau – bus skundai STT ir prokuratūrai, privačių, viešų interesų pažeidimai, bus kaip ir nusikalstama veikla, iš karto bus pateikiama tiek visuomenei, tiek visom institucijom. Na, nervinė įtampa, tai praktiškai ji neleis dirbti. Aš negalėsiu dirbti, aš būsiu tiesiog kasdienėje stresinėje situacijoje, tai tas vieną dieną gali pasibaigti... Na, mano organizmas gali neišlaikyt to, kadangi, supraskit, kiekvienam, kad sveikata irgi yra vienas iš tokių svarbių turbūt gyvenime ir darbe rodiklių, kad be jos irgi negali dirbti. Nu, dabar likviduot verslą viską dėl to, tiesiog supraskit ir mane kaip žmogų, tai yra ir šeima, ir vaikai, tai nieks to nesupras.“ (priedas su skaitmenine laikmena Nr. 1).

Teismo vertinimu, V. R. laidos „Mūsų Biržai“ metu kalbėdamas apie nekandidatavimą į Biržų rajono savivaldybės mero postą, sveikatos problemas paminėjo tik kaip tikėtinas pasekmes, kurios gali kilti, jei jis vis dėlto taptų Biržų rajono savivaldybės meru. Pažymėtina, jog jokios informacijos apie egzistuojančias sveikatos problemas V. R. minėtoje televizijos laidoje nepateikė.

Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš straipsnyje „V. R. į mero postą neis“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. kovo 4 d.) pateikto žurnalistės pokalbio su V. R., pastarasis, atsakydamas į klausimą apie atsisakymo užimti Biržų rajono mero postą priežastis, išsakytas televizijos laidoje „Mūsų Biržai“, teigė, jog ne viską lemia sveikata, sveikatai įtakos turi kitos išvardytos priežastys (b. l. 57, 89). Taigi pačios pareiškėjos laikraštyje „Šiaurės rytai“ pateiktame straipsnyje aiškiai išsakyta V. R. pozicija, jog sveikatos problemos nėra atsisakymo užimti Biržų rajono mero postą priežastis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėja publikacijoje „Mero rinkimai žada intrigą“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 7 d.) teigdama, jog „V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos“ paskleidė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją (žinią), todėl, teismo vertinimu, atsakovas sprendime Nr. SPR-109 pagrįstai pareiškėjos veiksmus vertino kaip Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 p. ir 41 str. 2 d. 1 p. pažeidimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad publikacijoje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 23 d.) paskelbti tokie teiginiai: „Todėl ir svarstoma, ar iš regioninio parko konservacinio rezervato „ištrūkusių“ miesto sklypų šeimininkai neturėtų būti dėkingi buvusiam įtakingam seimūnui, Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komiteto nariui bei vadovui V. R.. Taip sutapo, kad Biržų regioninio parko ribos buvo koreguojamos beveik tuo pačiu metu, kai Seimo nario šeimai priklausanti ir B. R. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ viešai prabilo apie ketinimus valdyti sklypą miesto centre ir jame pastatyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą“, „Dingo iš plano dešinysis Agluonos krantas, kuriame yra įsikūrusios verslininkų V. R., J. N. šeimos narių valdomos įmonės, ketinama plėsti kažkokias statybas, jungti ar dalyti sklypus, kas yra draudžiama valstybiniuose draustiniuose“, „Peršasi išvada, kad „stumdyti“ saugomų teritorijų ribas galima tik tose vietose, kur įsikūrę įtakingi asmenys“, „Tikriausiai tik gražus sutapimas, kad Regioninio parko ribų keitimo planas buvo rengiamas dar tuo metu, kai V. R. dirbo Seime, o Biržuose planus daugiabučio namo statybai kūrė jo žmonos valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Kol atsakymų nėra, pasilieka galimybė visus reglamentus tampyti kaip paklodes pagal įtakingų politikų ir verslo „artelių–susivienijimų“ norus“ (b. l. 70–73). Atsakovas šiuos teiginius pripažino tikrovės neatitinkančia ir V. R. garbę bei orumą žeminančią informacija, bei nurodė, kad paskelbdama šiuos teiginius pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 p., 41 str. 2 d. 1 p. bei 19 str. 2 d. (b. l. 19–32, 151–164).

Kaip jau minėta, atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius, poelgius ir kt., paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos. Vadinasi, atribojant žinią nuo nuomonės, analizuotinas pačios paskleistos informacijos būdas ? publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, iliustracinė medžiaga.

Teismas, įvertinęs straipsnio „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ minėtų teiginių turinį bei kontekstą, tekstinę konstrukciją, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdą, loginį duomenų sąsajumą, sutinka su atsakovo pozicija, jog minėtais teiginiais pareiškėja paskelbė žinią, jog V. R., būdamas Seimo nariu, siekdamas naudos savo šeimos verslui bei kitiems įtakingiems asmenims, darė įtaką Biržų regioninio parko ribų keitimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 6 p. pasisakė, kad nustatant, ar paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio pasakytina, jog žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę–ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Žeminantis paskleistų žinių pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai yra akivaizdžiai žeminantis.

Kaip matyti iš VSTT 2011 m. balandžio 20 d. rašto Nr. V3-12.5-688, VSTT pareiškėjai nurodė, jog teiginys, kad „Biržų mieste urbanistinio draustinio zonos „pasitraukė“ tik tame rajone, kuriame buvusio Seimo nario V. R. šeimos valdoma bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ panoro statyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą“, yra nekorektiškas. VSTT minėtame rašte pateikė detalų paaiškinimą dėl Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano keitimo bei pažymėjo, kad V. R. ir jo žmona į VSTT nesikreipė ir jokių pasiūlymų dėl regioninio parko ribų iš jų negauta (b. l. 125–126). Taigi pareiškėja turėjo kompetentingos institucijos pateiktą informaciją apie Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano keitimą, tačiau informaciją straipsnyje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ elgdamasi nesąžiningai pateikė tokiu būdu, kuris V. R. klaidingai priskyrė teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimą, nesąžiningą visuomeninę ir komercinę veiklą.

Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėja publikacijoje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 23 d.) paskelbdama teiginius: „Todėl ir svarstoma, ar iš regioninio parko konservacinio rezervato „ištrūkusių“ miesto sklypų šeimininkai neturėtų būti dėkingi buvusiam įtakingam seimūnui, Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komiteto nariui bei vadovui V. R.. Taip sutapo, kad Biržų regioninio parko ribos buvo koreguojamos beveik tuo pačiu metu, kai Seimo nario šeimai priklausanti ir B. R. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ viešai prabilo apie ketinimus valdyti sklypą miesto centre ir jame pastatyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą“, „Dingo iš plano dešinysis Agluonos krantas, kuriame yra įsikūrusios verslininkų V. R., J. N. šeimos narių valdomos įmonės, ketinama plėsti kažkokias statybas, jungti ar dalyti sklypus, kas yra draudžiama valstybiniuose draustiniuose“, „Peršasi išvada, kad „stumdyti“ saugomų teritorijų ribas galima tik tose vietose, kur įsikūrę įtakingi asmenys“, „Tikriausiai tik gražus sutapimas, kad Regioninio parko ribų keitimo planas buvo rengiamas dar tuo metu, kai V. R. dirbo Seime, o Biržuose planus daugiabučio namo statybai kūrė jo žmonos valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Kol atsakymų nėra, pasilieka galimybė visus reglamentus tampyti kaip paklodes pagal įtakingų politikų ir verslo „artelių–susivienijimų“ norus“, pažeidė V. R. garbę ir orumą, todėl atsakovo sprendimu Nr. SPR-109 buvo pagrįstai pripažinta pažeidusi Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 p., 41 str. 2 d. 1 p. bei 19 str. 2 d.

Byloje taip pat nustatyta, jog Inspektorius sprendime Nr. SPR-109 straipsnyje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ paskelbtą teiginį „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“ taip pat įvertino kaip neatitinkantį tikrovės ir dėl to pareiškėją pripažino pažeidusia Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 p. bei 41 str. 2 d. 1 p. (b. l. 19–32, 151–164).

Teismo nuomone, žodis „atmetinėjo“ reiškia, jog V. R. nutraukdavo pareiškėjos skambučius, nors vėliau pateiktuose paaiškinimuose pati pareiškėja aiškino, jog į telefono skambučius V. R. neatsiliepė, vėliau neperskambino (b. l. 86–88). Teismo vertinimu, straipsnyje pateiktas teiginys „atmetinėjo“ turi visai kitą reikšmę nei „neatsiliepė ir neperskambino“, todėl darytina išvada, jog ginčo teiginyje „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“ pareiškėja iškraipė tikrąją informaciją bei paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 22 str. 8 d. 1 p. bei 41 str. 2 d. 1 p.

Pareiškėjos teigimu, kadangi V. R. yra viešas asmuo, jis turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Teismo nuomone, nors trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. yra viešasis asmuo, o viešojo asmens komentavimo ir kritikos ribos yra platesnės, tačiau tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimas apie viešąjį asmenį taip pat gali būti pagrįstai ribojamas. Teismas pažymi, kad ginčo informacija apie V. R., nepaisant to, kad šis asmuo yra viešasis, pagrįstai laikytina žeminančia jo garbę ir orumą.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas, įvertinęs viešosios informacijos rengėjo veiksmus, renkant ir skelbiant informaciją apie V. R. (viešąjį asmenį – politiką), teisingai nustatė, kad analizuojamu atveju pareiškėja (viešosios informacijos rengėja), nors ir siekė informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, sąmoningai iškraipė informaciją ir piktnaudžiavo teise skleisti informaciją, t. y. peržengė saviraiškos laisvės ribas.

Pareiškėja, ginčydama sprendimą Nr. SPR-109 taip pat teigė, jog jo turinys neatitinka VAĮ 8 str. keliamų reikalavimų.

Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d. nurodytas Inspektoriaus sprendimas Nr. SPR-109 yra individualus administracinis aktas, kuris viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui nustato atitinkamas pareigas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes, taigi šis aktas turi būti pagrįstas asmens skundo (pareiškimo) nagrinėjimo metu Inspektoriaus nustatytais (patikrintais) faktiniais duomenimis, išdėstytais sprendimo motyvuojamojoje dalyje, o nustatytas viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo padarytas Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimas (kai jis nustatomas) turi būti kvalifikuotas pagal konkrečias šio įstatymo normas.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovo sprendimas Nr. SPR-109 iš esmės atitinka VAĮ 8 str. ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d. numatytus individualaus akto reikalavimus, nes yra argumentuotas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o nustatyti pažeidimai kvalifikuoti pagal Visuomenės informavimo įstatymo atitinkamas nuostatas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog sprendimas Nr. SPR-109 priimtas įvertinus visas sprendimo Nr. SPR-109 priėmimui reikšmingas aplinkybes, yra aiškus, motyvuotas, išsamus, pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis ir nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintos tokio sprendimo priėmimo procedūros, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. SPR-109 yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjos reikalavimas pastarojo dalį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, darytina išvada, kad pareiškėja neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Šiaurės rytai“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.