Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu kitoje byloje suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 7 kartus užsienyje ir 11 kartų Lietuvos Respublikoje (teistumas neišnykęs):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 45 parų arešto bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 35 parų arešto bausme. Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, trukmė 20.05 min. Įrašas fiksuotas 2024 m. sausio 5 d. 18.49 val., jame matyti kiosko „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo / išėjimo vaizdas. 18:51:24 val. į kioską ateina vyras Nr. 1. 18:52:56 val. vyras Nr. 1, rankose laikydamas vieną bloką ir tris pakelius įvairių cigarečių, išeina iš kiosko. Paskui jį išbėga kiosko darbuotoja. 18:53:07 val. kiosko darbuotoja grįžta. ( b. l. 37–45). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje išaiškinta, kad atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad vagystės padarymo dieną buvo girtas, užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ kioską ir pavogė cigaretes, kurias vėliau pats surūkė. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo liudytojos D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, kokias parodė ir E. P.. Liudytoja parodė, kad 2024 m. sausio 5 d. apie 18.45 val. į parduotuvę užėjo pirkėjas – apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, apie 1,85 m ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptų, šviesių plaukų. Vyras paprašė, kad ji paduotų cigarečių, jai sudėjus cigaretes ant prekystalio, vyras pasakė, kad už jas atsiskaitys banko mokėjimo kortele; jai kasoje bežymint tokį mokėjimo būdą ir jai matant, vyras apsisuko ir išbėgo iš parduotuvės su cigaretėmis. Ji bandė pasivyti vyrą ir jį sustabdyti, tačiau nepavyko. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojos parodymais ir abejoti jos objektyvumu. Taigi, įvertinus kaltinamojo ir liudytojos duotus parodymus, kurie patvirtinti kitais objektyviais įrodymais – vaizdo įrašais, esančiais byloje, akivaizdu, kad kaltinamasis padarė minėtus veiksmus (pagrobė svetimą turtą) atvirai, nesistengdamas jų paslėpti nuo priešais jį stovėjusios parduotuvės darbuotojos, tuo labiau kad įvykio vieta – kioskas – yra nedidelio ploto, jame buvo tik kaltinamasis ir liudytoja (darbuotoja), todėl jie gerai matė vienas kito veiksmus. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis galėjo galvoti, jog veikia slaptai. Be to, nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato U. Pėdnyčios 2024 m. sausio 9 d. pareiškimas, 2024 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje bei 2024 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, ir foto lentelėje užfiksuoti duomenys, policijos įvykių registro išraše ir 2024 m. sausio 9 d. vyriausiosios tyrėjos T. G. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad E. P. suprato, jog atvirai pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atviros vagystės atveju kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės pagrobto turto vertė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta atvira vagystė, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. P. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Pagrobto svetimo turto vertė – 56,55 Eur.

E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis vėl nusikalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 7 kartus užsienyje ir 11 kartų Lietuvos Respublikoje, daugiausia už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų, t. y. susijusių su nuosavybe, padarymą (b. l. 75–87). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes ir šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudos nemoka (b. l. 88–101). Pagal byloje esančius duomenis, E. P. nedirba (b. l. 102). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. P. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, E. P. paskyrus sankcijoje nustatytą prokurorės siūlomą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis skirtinas artimas minimaliam – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. P. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, todėl, teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas, bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą E. P. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir šiuo metu yra suimtas kitame atliekamame ikiteisminiame tyrime. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Be to, paskutiniais nuosprendžiais E. P. buvo skiriamos išimtinai tik laisvės atėmimo bausmės, tačiau šios rūšies bausmės neatgrasė jo nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo. Todėl, teismo vertinimu, ir arešto bausmės paskyrimas E. P. būtų per švelni valstybės reakcija.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi ne tik vadovautis formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos kategorija ir paskirtos bausmės dydžiu), bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-696/2016). Darant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, ar jis kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės, po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2013).

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju E. P. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 7 kartus užsienyje ir 11 kartų Lietuvos Respublikoje, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, o tai irgi neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Be to, jis šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime. Kaltinamasis, būdamas laisvėje, darė administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkias vagystes. Jis, būdamas laisvėje, neturėjo realaus pastovaus pragyvenimo šaltinio. Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. P. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, E. P. teigimu, jis gailisi ir planuoja atlyginti padarytą žalą. Teismas teigiamai vertina tokį kaltinamojo elgesį ir ateities planus, tačiau vien to, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nepakanka atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

V. Kiti klausimai

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas U. Pėdnyčia ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 56,55 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 24–25). Civilinio ieškinio dydis atitinka E. P. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su juo taip pat sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, neginčijo pagrobtų prekių verčių, tarp jo veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato U. Pėdnyčios civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo E. P..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas U. Pėdnyčia pateikė prašymą dėl 121 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš E. P. (b. l. 152–154). Tokios sumos sumokėjimas patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. sąskaitos – faktūros už teisines paslaugas kopija (b. l. 155) ir bankinio mokėjimo nurodymo kopija (b. l. 156).

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju E. P. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo pažeistas teises gynė teisme ir naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato U. Pėdnyčios parengtų proceso dokumentų (pareiškimo apie nusikalstamos veikos padarymą, civilinio ieškinio) turinį ir apimtį, jo aktyvumą byloje (ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimo teisme metu), nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta pinigų suma (121 Eur) už advokato išlaidas šioje byloje yra neproporcinga, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo E. P..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. APD-2024-03817 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 166,66 Eur už E. P. gynusio advokato S. Pelšo darbo užmokestį (b. l. 162–165).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71–73). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. (E. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. P. priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 56,55 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Iš E. P. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš E. P. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (E. P. – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.