- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- III-4128-331/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02190-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Henrikas Sadauskas, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3Teismo sprendimas
- 3.4Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai E. S., atsakovo atstovei R. B. – J., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Migracijos departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S.“ nesuteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo priimti sprendimą dėl jo grąžinimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5) ir prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.
Paaiškino, kad savo kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei - (duomenys neskelbtini) kovotojų rėmėjams. 2003 metais, kai gyveno pas savo jaunesnįjį brolį A. S., buvo užpultas keturių kaukėtų ir ginkluotų vyrų. Brolis A. S. spėjo pabėgti nuo užpuolikų per langą, o pareiškėjui teko gintis. Po kiek laiko į namą įsiveržė dar keturi vyrai, kurie pareiškėją labai sunkiai sužeidė ir pagalvoję, jog yra negyvas, išėjo. Vėliau pradėjo slapstytis ir į namus grįždavo tik naktimis. Apklausos metu Migracijos departamentui sakė, jog jokių kontaktų su valdžios atstovais neturėjo ir nebuvo sulaikytas, kadangi iš tikrųjų valdžios atstovai jo sugauti nesugebėjo, taigi nesuėmė, o jis visą laiką slapstėsi. Po užpuolimo buvo priverstas slapstytis, kadangi buvo įtariamas ryšiais su kovotojais. Įtarimai pareiškėjui kilo dėl to, jog antrojo (duomenys neskelbtini) karo metu padėdavo kovotojams, jiems užsukus į namus juos pamaitindavo, taip pat ir dėl pareiškėjo brolių veiklos - ryšių su kovotojais bei paramos jiems teikimo.
Atkreipė teismo dėmesį, jog persekiojimo veiksmai yra vykdomi ir pareiškėjo brolių atžvilgiu. Pareiškėjo brolis K. S. 2001 m. dėl įtarimų parama kovotojams buvo sulaikytas apie dvi savaites, jį išpirko tėvas, 2003 m. dėl tų pačių priežasčių vėl buvo sulaikytas, o 2007 m. dėl aktyvios pagalbos sukilėliams 3 metams buvo sulaikytas jaunesnysis brolis A. S., 2009 m. K. S. kartu su draugu buvo paimtas 2-4 dienom ir buvo verbuojami, kad prisidėtų prie „kadyrovcų“, draugas buvo išpirktas, o K. pažadėjo, kad tariamai prie jų prisidės ir pabėgo, vėliau, A. grįžus po sulaikymo, 2011 m. K. vėl buvo sulaikytas ir tardomas. Pareiškėjo manymu, nurodytos aplinkybės parodo, kad teisėsaugos institucijos persekioja jį bei jo brolius būtent dėl ryšių su kovotojais, jiems teikiamos paramos. Persekiojimą patiria ne dėl bendrai nesaugios situacijos, o būtent dėl ryšių su kovotojais, kas parodo, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai savo kilmės valstybėje yra individualiai persekiojami. Pažymėjo, jog Ženevos konvencija įtvirtina persekiojimo baimės reikalavimą, o ne paties persekiojimo reikalavimą, todėl pakanka to, jog jis išvyko iš kilmės šalies stengdamasis išvengti persekiojimo, t. y. bijodamas persekiojimo. Pareiškėjo teigimu, į asmenų, kurie rizikuoja būti kankinami, pagrobti, dingti, su jais gali būti susidorota be teismo, grupes patenka asmenys, kurie įtariami kaip remiantys pogrindines grupes, arba joms simpatizuojantys, bei tokių asmenų giminės ir draugai, todėl pareiškėjui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl to, jog priklauso (duomenys neskelbtini) kovotojų rėmėjams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento argumentais, kad valstybinių subjektų nebuvo įtariamas ryšiais su kovotojais, nes sulaikytas nebuvo, kadangi po užpuolimo, įvykusio 2003 metais, visą likusį laiką slapstėsi, vairuotojo pažymėjimą ir pasą gavo su pažįstamų žmonių pagalba sumokėjęs pinigus, brolis A. iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), nes vedė ir pasikeitė pavardę į sutuoktinės, o kur yra jaunesnis brolis A., šiuo metu nėra žinoma. Pažymėjo, kad 2012-04-27 į apklausą neatvyko, nes sirgo. Neesminius faktų prieštaravimus tarp pareiškėjo ir jo brolio K. S. nurodytų faktų sąlygojo Migracijos departamento 2012-03-12 prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokoluose užfiksuotos ne visos ir netikslios aplinkybės. Tai nulėmė, jog pareiškėjas ir jo brolis neturi išsilavinimo, kai kurie nurodomi įvykiai vyko seniai, ir tai, kad brolio K. apklausoje nedalyvavo (duomenys neskelbtini) kalbos vertėjas, o kadangi papildomų klausimų nebuvo, todėl tam tikri faktai liko nenustatyti. Pareiškėjo brolis K.buvo sulaikytas ne 2 kartus, o 5 kartus – (duomenys neskelbtini) metais. Mano, kad 2012-03-12 vykusių apklausų metu nustatyti faktų neatitikimai nėra esminiai.
Pareiškėjo manymu, net ir tuo atveju, jeigu kilmės valstybėje patiriamas persekiojimas neatitiktų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, naudoti teisėsaugos institucijų veiksmai pažeidžia pareiškėjo žmogaus teises ir pagrindines laisves, todėl nesuteikus pabėgėlio statuso, turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Nurodyti veiksmai pasikartojo kelis kartus, kas rodo ir tai, kad yra žinomi kaip (duomenys neskelbtini) kovotojų rėmėjai ir tai, kad pasikartojantys neteisėti veiksmai jau sudaro sunkius pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus, o tai yra pagrindas suteikti papildomą apsaugą.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškėjui siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas, nes jis 2012-09-06 išvyko iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro, jo buvimo vieta nežinoma (b. l. 56). Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja E. S. negalėjo paaiškinti pareiškėjo buvimo vietos, su juo nebuvo susisiekusi, prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais. Teismas laiko, kad pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 1 d., 78 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 11-15) paaiškino, kad sprendžiant, ar pareiškėjas galėjo būti persekiojimas, nes priklausė tam tikrai socialinei grupei, būtina nustatyti, kad šalyje egzistuoja tam tikra socialinė grupė, šios grupės nariai yra persekiojami ir yra priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir asmenų priklausymo socialinei grupei. Pareiškėjas Migracijos departamentui ne tik nepateikė jokios objektyvios informacijos, kurią būtų galima laikyti persekiojimu, bet ir jo pateikti faktai yra prieštaringi. Apklausos metu klausiamas, ar jis patyrė persekiojimą smurtą, ar turėjo asmeniškai kažkokį kontaktą su jėgos struktūromis atsakė, kad neturėjo jokio kontakto, kad slapstytis pradėjo nuo 2007 m., o skųsdamas Migracijos departamento sprendimą nurodė, kad slapstytis pradėjo nuo 2003 m. ir kad buvo ne kartą užpultas. Kad jis slapstėsi neįtikima ir todėl, kad 2012-01-25 jam buvo išduotas užsienio pasas, vairuotojo pažymėjimas, išduotas 2010-07-12, vidaus pasas, išduotas 2004-01-08, sveikatos draudimo polisas, išduotas 2010-01-12, pensinio draudimo pažymėjimas, išduotas 2010-01-13. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nepatyrė jokių veiksmų, kurie būtų pakankamai rimti savo pobūdžiu ir dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Atsakovo manymu, pareiškėjo pasakojimas apie jo persekiojimą kilmės šalyje turėtų būti vertinamas kritiškai.
Pažymėjo, kad visi (duomenys neskelbtini) yra kaip nors susiję su kovotojais. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas valstybinių subjektų nebuvo įtariamas ryšiais su kovotojais, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nei karto nebuvo sulaikytas, pačioje (duomenys neskelbtini) Respublikoje buvo išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio (2012 m.) ir vidaus pasai (2004 m.), jam nėra paskelbta paieška, pasinaudodamas savo pasu, jis laisvai išvyko iš (duomenys neskelbtini) teritorijos traukiniu į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kiti šeimos nariai, ypač brolis A., kurio vykdyta veikla (duomenys neskelbtini) pareiškėjas grindė savo prašymą dėl prieglobsčio, iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini).
Be to, nustatyti prieštaravimai tarp pareiškėjo ir jo brolio K. S. pateiktų faktų. Pareiškėjo brolis K. S. apklausų metu nurodė, kad 2001 m. rusų kareiviai kartu su juo sulaikė ir kitus du jo brolius, iš kurių vienas buvo pareiškėjas, tačiau pastarasis apklausos metu paaiškino, kad jis niekada nebuvo sulaikytas. Taip pat pareiškėjas pasakojo, kad jo brolis K. S. viešnagės pas draugą 2009 m. (duomenys neskelbtini) mieste metu buvo sulaikytas, draugą taip pat esą sulaikė. Tačiau, K. S. teigė, kad buvo sulaikytas tik 2001 ir 2003 m. K. S. buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis jam suprantama rusų kalba, prieš apklausą rusų kalba buvo paaiškinta, kad duomenų, kuriuos jis pateiks per šią apklausą, pagrindu bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, todėl laiko, kad pareiškėjo teiginiai, jog brolio apklausos protokoluose užfiksuotos nevisos aplinkybės, yra visiškai nepagrįsti. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad Rusijoje bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė R. B. - Jasaitienė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Šio ginčo esmė, ar Migracijos departamentas pagrįstai (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (15/6-10)-12 PR-77 nesuteikė K. S. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, ar šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. S. ir jo brolis K. S. 2012-02-06 Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1).
2012-02-06 pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. 110, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) Respublika, (duomenys neskelbtini); politinėms organizacijoms nepriklauso; iš kilmės valstybės išvyko 2012-02-03, nes buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini) spec. tarnybų „FSB“ dėl brolio, kuris buvo sulaikytas ir uždarytas į kalėjimą dėl pagalbos sukilėliams; kilmės valstybėje dabartinė valdžia neduoda ramybės, suėmė jų jaunesnįjį brolį A. S., nes jis padėjo sukilėliams, juos maitino, už tai jis kalėjo 3 metus, jam išėjus iš kalėjimo juos vis tiek persekiojo, vyrai su kaukėmis išveždavo į mišką, kankino, norėjo, kad prisiimtų atsakomybę dėl nepadarytų nusikaltimų; iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m.) iki (duomenys neskelbtini) važiavo pakeleivingais automobiliais, iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) važiavo traukiniu, iš (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos sienos važiavo taksi. Pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-01-25, vidinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004-01-08. Atlikus asmens apžiūrą ir patikrinus daiktus rastas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas K. S. vardu (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2-9).
2012-03-12 atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa, kurios metu pareiškėjas paaiškino, kad paskutinė registruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) g. 110, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) Respublika, (duomenys neskelbtini); nuo 2007 ar 2008 m. gyveno (duomenys neskelbtini), tai pas seserį, tai pas brolį; pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, gyveno pas tuos, kuriais pasitikėjo; oficialiai dirbo nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sezono metu apie 2 metus (2009 m. vasarą ir 2010 m. vasarą); nuo 2008 ar 2009 m. slapstėsi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pas pažįstamą verslininką, kuris padėdavo finansiškai; turėjo 11 brolių ir seserų, dabar liko 5 broliai ir 1 sesuo; brolis N. gyvena (duomenys neskelbtini), brolis B. buvo uždarytas į kalėjimą kaip sukilėlių sąjungininkas 2007-2010 m., dabar jis laisvėje; tikslesnių brolio sulaikymo aplinkybių nurodyti negali, nes tuo metu slapstėsi ir neturėjo ryšio su broliu; kitas brolis A. gyvena (duomenys neskelbtini) m., sukūręs šeimą; iš šalies išvyko, nes nenorėjo, kad kiltų kitiems problemos dėl jo, be to nuo 2007 m. kai buvo sulaikytas jo brolis, teko ir jam slapstytis; kiekvienas iš brolių aktyviai padėdavo sukilėliams; 2009 m. buvo sulaikytas brolis K. kai svečiavosi pas draugą, kartu sulaikė ir draugą; K. sulaikė 2-3 dienom, nes kažkas iš draugo pažįstamų dirbo valdžioje; pareiškėjas teigė niekad nebuvo sulaikytas, neturėjo jokio kontakto su (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba ar kitomis struktūromis; pareiškėjui tik dėl brolių veiklos kilo grėsmė; jeigu sugrįš į savo kilmės valstybę, ramaus gyvenimo nebus (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 18-25).
2012-04-27 pareiškėjas atsisakė būti pakartotinai apklausiamas (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 30).
2012-05-07 Migracijos departamentas sprendimu pratęsė pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą iki (duomenys neskelbtini) bei pakeitė išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 34).
Išnagrinėjęs prieglobsčio prašytojo bylos aplinkybes, (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo nusprendė priimti sprendimą dėl jo grąžinimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 66-67).
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus bei Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.1V-361 patvirtintas Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Visais atvejais persekiojimo baimė turi būti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
Įstatymo 87 straipsnis reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimą užsieniečiui. Šiame straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt. ). Nustatytos sąlygos „visiškai pagrįstos baimės“ buvimas, reiškia tai, kad ši sąlyga turi būti vertinama pagal objektyvius, o ne subjektyvius kriterijus, t.y. ji turi egzistuoti realiai, o ne kaip asmens, prašančio prieglobsčio, įsitikinimas.
Pagrindinis pareiškėjo prieglobsčio prašymo argumentas yra tas, kad su juo, pasak pareiškėjo, siekia susidoroti valstybiniai subjektai dėl jo ryšių su kovotojais.
Aprašo 66.1 punktas nustato, kad persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiūromis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose; prieš asmens lytį ar vaikus nukreipti veiksmai. Persekiojimas arba persekiojimo grėsmė, kurie turi būti pripažinti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
Kaip apklausų metu paaiškino pareiškėjas, jis pradėjo slapstytis, nes 2007 m. buvo sulaikytas jo brolis. Pats pareiškėjas niekada nebuvo sulaikytas, teigia neturėjęs jokio kontakto su Federaline (duomenys neskelbtini) saugumo tarnyba ar kitomis struktūromis, o grėsmę sau įžvelgia dėl brolių veiklos (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 18-25). Nei apklausos metu Migracijos departamente, nei skunde teismui pareiškėjas nenurodė pagrįstų individualaus pobūdžio persekiojimo grėsmės aplinkybių, kurių konstatavimas yra būtinas prieglobsčio suteikimo atveju. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Ženevos konvencija įtvirtina persekiojimo baimės reikalavimą, o ne paties persekiojimo reikalavimą, tačiau, kaip buvo minėta, baimė dėl persekiojimo turi būti objektyviai pagrįsta. Šiuo atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą minėto pobūdžio baimę. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir informacija yra prieštaringa, nes pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo kitas aplinkybes nei atsakovui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio. Apklausų metu pareiškėjas aiškino, kad slapstosi nuo 2007 m. dėl brolio veiklos, o skunde teismui teigia, jog pradėjo slapstytis nuo 2003 m., prieš jį buvo panaudota fizinė jėga užpuolant. Bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, 2012-01-25 (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasas, 2004-01-08 vidaus pasas, pareiškėjo brolis A., kuris, pareiškėjo teigimu, vykdė sukilėlių rėmėjų veiklą, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), yra sukūręs šeimą. Be to, pareiškėjas kartu su broliu iš kilmės valstybės išvyko laisvai, jam nėra paskelbta paieška. Šios faktinės aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą apie individualios grėsmės pareiškėjui nebuvimą, abejoti pareiškėjo patikimumu bei atvirumu ir nesudaro teismui pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti „abejonės privilegijos“ taisyklės (Įstatymo 83 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo argumentas, kad faktų prieštaravimus tarp pareiškėjo ir jo brolio K. S. nurodytų faktų sąlygojo Migracijos departamento 2012-03-12 prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokoluose užfiksuotos ne visos ir netikslios aplinkybės, pareiškėjas ir jo brolis neturi išsilavinimo, brolio K. apklausoje nedalyvavo (duomenys neskelbtini) kalbos vertėjas, papildomų klausimų nebuvo, todėl tam tikri faktai liko nenustatyti, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių.
Teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, pareiškėjas nepateikė. Jo nurodyti faktai neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurio suteikiamas pabėgėlio statusas, t. y. dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam, todėl pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
Įvertindamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę Migracijos departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Atsakovas rėmėsi bylos medžiaga, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-09-16 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) kovotojų giminių persekiojimą, 2011-11-25 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 46-50, 51-60).
Remiantis turima informacija, skundo argumentais, darytina išvada, kad nėra jokių realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kils grėsmė dėl prievartos, kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai.
Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S.“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.