Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, ieškovo R. P. ieškinys atsakovams L. P., L. T., J. E. T., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, V. M., I. P., E. G. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo gautas ieškovo R. P. ieškinio atsakovams L. P., L. T., J. E. T., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, V. M., I. P., E. G. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ieškovas prašo: ieškovui R. P., pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis bei priteisti 35,8 kv.m bendro ploto patalpas, plane pažymėtas indeksais 105,106,107,108, 109. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė patalpų atidalijimo nuo bendrosios dalinės nuosavybės schemą.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nutartimi ieškovui R. P. buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Per nustatytą terminą teisme buvo gautas ieškovo R. P. pareiškimas dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, su kuriuo ieškovas pateikė teismui analogišką, kartu su pradiniu ieškiniu pateiktą planą.Palangos apylinkės teismas 2016-08-12 nutartimi ieškovo ieškinį atsakovams laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Grąžino ieškovui 31 Eur žyminio mokesčio.Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovas ieškinio trūkumų – aiškiai įvardinti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pagrįsti suformavimo būdą, pateikti teismui atidalijimo projektą, atitinkantį įstatymo reikalavimams, nepašalino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Apeliantas nurodo, kad ieškovo 2016-08-09 pateikta Schema atitinka nurodytus reikalavimus, nurodytus STR 6 priede. Ieškovui yra neaišku, kokių norminių reikalavimų neatitinka jo pateikta patalpų atidalijimo ir naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimo schema ir kokius konkrečius šios schemos trūkumus jis turėtų pašalinti. 2016-08-04 pirmosios instancijos teismas abstrakčiai nurodė, kad ieškovo pateikta schema neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau nenurodyta kokių. Ieškovas, siekdamas pašalinti ieškinio trūkumus, pateikė naują schemą, kurioje bendrojo naudojimo patalpų nebeliko, o buvo išspręstas tik konkrečiai jam tenkančių patalpų atidalijimo klausimas, tačiau ir ši schema teismo pripažinta netinkama nepateikiant jokių motyvų (LRCPK 329 str. 2 d. 4 p.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl ieškinio priėmimo.Apeliantas nurodo, kad ieškovo 2016-08-09 pateikta Schema atitinka nurodytus reikalavimus, nurodytus STR 6 priede. Ieškovui yra neaišku, kokių norminių reikalavimų neatitinka jo pateikta patalpų atidalijimo ir naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimo schema ir kokius konkrečius šios schemos trūkumus jis turėtų pašalinti. 2016-08-04 pirmosios instancijos teismas abstrakčiai nurodė, kad ieškovo pateikta schema neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau nenurodyta kokių. Ieškovas, siekdamas pašalinti ieškinio trūkumus, pateikė naują schemą, kurioje bendrojo naudojimo patalpų nebeliko, o buvo išspręstas tik konkrečiai jam tenkančių patalpų atidalijimo klausimas, tačiau ir ši schema teismo pripažinta netinkama nepateikiant jokių motyvų (LRCPK 329 str. 2 d. 4 p.).Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme 2016-07-25 gautas ieškovo ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, juo ieškovas reikalauja pagal pateiktą projektą atidalinti ieškovui priklausančio gyvenamojo namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės bei priteisti bendro ploto patalpas, plane pažymėtais indeksais. Pirmosios instancijos teismas 2016-08-04 nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimu siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tik jam (ieškovui) priklausančias pastato dalis. Tačiau pateiktas atsidalijimo projektas neatitinka įstatymo reikalavimų, t.y. jis yra su esminiais trūkumais, todėl byla negali būti pradėta nagrinėti pagal ieškovo ieškinį. 2016-08-10 teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio trūkumų pašalinimo bei pateikė naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo projektą (schemą). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, nustatė, kad ieškovas pateikė analogišką patalpų padalijimo planą, kuris buvo pateiktas su ieškiniu, todėl nutarė laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam ieškovui.Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima, kadangi jau vien ieškovo pateiktas patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planas skiriasi nuo to, kuris buvo paduotas kartu su ieškiniu. Ieškovo naujai pateiktoje schemoje nebeliko bendrojo naudojimo patalpų, o tai yra esminis skirtumas, kadangi pateikus ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrosios patalpos neturi būti nurodomos. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje naujai pateiktus rašytinius įrodymus. Taip pat sutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo nei nutarties dėl papildomo termino nustatymo trūkumams šalinti, nei nutarties laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu. Teismo sprendimai (nutartys) turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs, tik motyvuotais teismo sprendimais yra tinkamai įvykdomas teisingumas, skaidrumas ir viešumas. Iš pirmosios instancijos teismo nutarčių yra neaišku, kokių įstatymų reikalavimus turi atitikti atidalijimo planas, kokie yra pateiktų patalpų atidalijimo schemų skirtumai ir trūkumai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas visiškai nemotyvuotas nutartis ir atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė ieškovo procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (LRCPK 5 str.), todėl vadovaujantis LRCPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra pagrindas pripažinti nutartį negaliojančia dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LRCPK 338 str.).Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išanalizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, todėl neteisėtą nutartį byloje. Taigi yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LRCPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.