Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutarimu pripažino J. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 2 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 20 200 Lt baudą, už tai, jog jis, būdamas baustas pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl nelegalaus darbo, 2013 m. birželio 20 d. 12.45 val. Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), medienos apdirbimo aikštelėje, susitaręs dėl medienos apdirbimo darbų atlikimo su K. P. ir V. K., suteikęs jiems šiam darbui atlikti reikalingus darbo įrankius ir priemones, davęs nurodymus dėl atliekamo darbo, mokėjęs jiems už atliktą darbą, pažeidė DK 95 str. 1, 2 d., nes leido jiems dirbti nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka apie šių asmenų priėmimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip leisdamas jiems dirbti nelegalų darbą.

Skunde taip pat pažymima, jog visi trys paaiškinimai, t. y. jo, K. P. bei V. K. buvo surašyti ne savarankiškai, laisva valia, o psichologiškai spaudžiant, diktuojant, ką rašyti. Kaip tik tais neteisingais paaiškinimais teismas grindė jo kaltę, visiškai neatsižvelgdamas į posėdžio metu paaiškėjusias paaiškinimų surašymo aplinkybes. Teismas taip pat visiškai nekreipė dėmesio į jo paaiškinimą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl G. S. keršto jam, nes jis nesutiko jo prašymu pažeidinėti įstatymo ir jam išduoti fiktyvius dokumentus, kad jis atliko jo sūnui kažkokius miško darbus.

Motyvuojamoji dalis

J. M. skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 41³ str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. DK 98 str. 1 d. 1-2 p. reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, viena iš jų – leidimas dirbti nesudarius darbo sutarties ir nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog J. M. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 2 d. Jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l.5-6), faktų fiksavimo pažyma (b.l.11-13), fotonuotraukomis (b.l.14-15), J. M. rašytiniu paaiškinimu (b.l.16), K. P. ir V. K. rašytiniais paaiškinimais (b.l.17-18), liudytojų G. U., G. S., K. P. ir V. K. teisme duotais parodymais (b.l.50-51), 2013-04-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu (b.l.20-21), kita bylos medžiaga.

Kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. J. M., būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad K. P. ir V. K. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius su jais darbo sutartis ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą. Atmestinas apelianto argumentas, kad jis negali būti laikomas darbdaviu. DK 16 str. 2 d. reglamentuoja, jog darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog J. M. leido K. P. ir V. K. medienos aikštelėje dirbti medienos apdirbimo darbus, duodavo jiems nurodymus dėl atliekamo darbo, suteikdavo jiems darbui reikalingus įrankius ir priemones, mokėjo jiems už atliktą darbą, todėl jis pagrįstai laikytas darbdaviu, o K. P. ir V. K. pagrįstai laikyti darbuotojais.

Liudytojai, Kauno apskrities VMI pareigūnai, G. U. ir G. S. nuosekliai paaiškino nelegalaus darbo aplinkybes, jų parodymai nuoseklūs jais netikėti jokio pagrindo nėra, o skundo argumentai, kad liudytojas G. S. tik siekia nepagrįstai apkaltinti apeliantą, nes jis nesutiko išduoti fiktyvių dokumentų dėl miško darbų atlikimo, niekuo nepagrįsti. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, net ir nustačius G. S. interesą gauti tam tikrus dokumentus dėl iškirsto miško, ši aplinkybė nepašalintų J. M. kaltės dėl nelegalaus darbo. Byloje taip pat svarbūs pačių darbuotojų K. P. ir V. K. parodymai, kurie dėl esminių aplinkybių taip pat nesiskiria nuo pirminių paaiškinimų, duotų tik nustačius teisės pažeidimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu šie du liudytojai iš esmės patvirtino, kad paaiškinimuose nurodė teisingus nelegalaus darbo ir atlygio mokėjimo už jį faktus. Skiriasi tik jų parodymai, liečiantys verslo liudijimų įsigijimo aplinkybes. Teisme šie liudytojai parodė, kad verslo liudijimus jie įsigijo patys už iš J. M. šiam tikslui duotus pinigus. Tačiau šie neesminiai nukrypimai nuo pirminių paaiškinimų įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Apygardos teismas sutinka, kad K. P. ir V. K. veikla buvo įvertinta kaip darbo santykiai, kadangi tarp jų ir J. M. susiklostę faktiniai santykiai atitinka visus darbo sutarties požymius, o jų įsigyti verslo liudijimai yra tik priedanga šiems santykiams paslėpti. Nustatyta, jog J. M., leisdamas dirbti K. P. ir V. K., privalėjo ne tik su jais sudaryti darbo sutartis, bet ir apie jų darbą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Kadangi J. M. to nepadarė, laikytina, kad jis pažeidė DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Paties J. M. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu vertintini kritiškai, tik kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, kuri jokiais įrodymais nepagrįsta. Tokią J. M. poziciją akivaizdžiai patvirtina ir prieštaringi jo bei K. P. parodymai dėl panaudos sutarties sudarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas pagrįstai šį įrodymą laikė nepatikimu, nes nei operatyvaus patikrinimo metu nei ATP protokolo surašymo metu nei vienas iš jų apie tokios sutarties buvimą net neužsiminė, sutartis pateikta tik bylos teisminio nagrinėjimo metu. Be to, net ir nustačius, jog tokia sutartis buvo sudaryta dar iki pradedant dirbti K. P., esminės reikšmės veikos kvalifikavimui nesudarytų, nes kaip nustatyta tarp šalių yra susiklostę darbo santykiai, o ne civiliniai rangos ar kiti civiliniai teisiniai santykiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 41³ str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą dėl dviejų nelegaliai dirbusių asmenų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. J. M. paskirta nuobauda tinkamai individualizuota ir adekvati jo veikos pavojingumui, todėl tenkinti jo skundą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

J. M. skundo netenkinti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.