Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-276-359/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
1-276-359/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24030-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Baudžiamoji byla Nr. 1-276-359/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24030-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 2.12.1.; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.15.1.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24030-17 medžiagą, kur

T. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2017 m. balandžio 26 d. 19.30 val. Punios miestelyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įsigydamas iš V. S. automobilį Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Mogo LT“, už 1700,00 Eur, Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje – grafoje pirkėjas, tyčia nurodė kito asmens – E. R. duomenis,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš dalies suklastojo tikrą dokumentą, t. y. VĮ „Regitra“ automobilio Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. H142835, reverse, skiltyje „C.2.1“ mechaniniu būdu iš dalies pašalino pirminius rekvizitus, t. y. įrašą UAB „Mogo LT“ – tokiu būdu panaikino duomenis apie automobilio savininką,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2017 m. gegužės 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Kaišiadorių r. sav., Stabintiškių k., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, parduodamas E. Z. automobilį Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Mogo LT“, už 2400,00 Eur, Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje – grafoje pirkėjas, nurodė kito asmens – E. R. duomenis, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 700,00 Eur.

T. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimus, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2017 metų balandžio mėn. gale, tikslios datos nepamena, naršė socialiniame tinkle facebook.com ir atsitiktinai rado skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A3. Kadangi automobilio kaina – 2300,00 Eur jam tiko, jis per facebook.com programą parašė asmeniui, įdėjusiam skelbimą. Pardavėjo paklausė, ar jis dar nepardavęs automobilio ir ar galima kitą dieną jį apžiūrėti. Taip pat paprašė skelbimą įdėjusio asmens parašyti savo telefono numerį. Jam paskambinęs paklausė apie automobilio būklę. Pardavėjas atsakė, kad automobilis yra tvarkingas. Tą patį vakarą, jis pervedė automobilio pardavėjui rankpinigius – 20,00 Eur. Šiuo metu automobilio pardavėjo banko sąskaitos numerio, nei telefono numerio pasakyti negali, nes neatsimena. Kitą dieną, jis nuvyko apžiūrėti automobilio. Automobilio pardavėjas jam paaiškino, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“. Suprato, jog dėl to, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“, jis jo negalės parduoti. Dėl šios priežasties, paskambino pardavėjui bei pranešė, kad automobilio nepirks. Po šio skambučio praėjus maždaug 30 min. paskambino iš kito numerio bei pranešė, kad nori apžiūrėti skelbime nurodytą automobilį. Taip elgėsi dėl to, nes automobilį parduoti vis tiek ketino ir nenorėjo, kad vėliau pardavėjas bandytų su juo susisiekti. Po automobilio įsigijimo išmetė savo mobiliojo ryšio kortelę, su kuria pardavėjui skambino antrą kartą. 2017 m. balandžio 26 d. apie 19.00 val. apžiūrėti automobilį susitiko Punios miestelyje, prie bažnyčios. Jis atvyko kartu su pažįstamu G. B. bei drauge L. B. automobiliu WV Golf, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė jo tėvui. Jo draugai, kurie vyko kartu, apie nusikalstamą veiką nieko nežino, jis viską darė vienas, jie manė, kad automobilio įsigijimas vyko teisėtai. Skelbimą įdėjęs asmuo atvažiavo su savo tėvu bei berods dar keliais asmenimis, tačiau tiksliai šių aplinkybių apie dalyvavusius asmeni, jis nepamena. Apžiūrint automobilį, skelbimą įdėjęs asmuo, dar kartą paaiškino, kad šis automobilis priklauso UAB „Mogo LT“ ir, kad jo parduoti bei prisiregistruoti jis negalės. Kadangi jį automobilio būklė tenkino ir jis jau buvo sugalvojęs, kaip jį vis tiek parduos, jie pradėjo derinti automobilio kainą. Automobilis jam buvo parduotas už 1700,00 Eur. Pinigus jis sumokėjo grynaisiais. Automobilį iš UAB „Mogo LT“ pirko skelbimą įdėjusio asmens tėvas, dėl to su juo ir buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartį pasirašė ant stiklinio staliuko prie bažnyčios. Sutartyje nurodė ne savo, o kito asmens duomenis. Kito asmens duomenis žinojo dėl to, nes jis kažkada buvo ir jį panašiai apgavęs. Jis tokiu būdu ketino jam atkeršyti. Turėdamas šį automobilį ir praėjusios kelioms savaitėms jis į internetinį puslapį autogidas.lt įdėjo skelbimą pranešdamas, kad parduoda minėtą automobilį. Skelbime nurodė kainą – 2900,00 Eur. Skelbime jis nurodė ne tikrąjį savo telefono numerį, tam specialiai pirko naują SIM kortelę. 2017 m. gegužės 3 d. su juo susisiekė mergina, kuri norėjo apžiūrėti parduodamą automobilį. Tą pačią dieną Rumšiškėse, L. L. g., prie muziejaus, ji atvyko apžiūrėti mašinos. Mašinos apžiūroje dalyvavo ji ir jos vaikinas. Apžiūrėję automobilį šie asmenys pranešė, kad nori dar pagalvoti ir automobilio iškart nepirks. 2017 m. gegužės 6 d. šie asmenys paskambino dar kartą bei pranešė, kad nori pirkti automobilį. Jie susitarė susitikti Kaišiadorių r. sav., Stabintiškių k., tikslaus adreso nežino, susitikimas vyko gatvėje, apie 15.00 val. Susitikus pirkėjai derėjosi dėl kainos. Galiausiai jie sutarė, kad automobilį jis jiems parduos už 2400,00 Eur. eurų. Viską suderinę pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Parduodant šį automobilį buvo pasirašyta tik viena sutartis, kurią jis paliko pirkėjams. Automobilis buvo perkamas ne merginos, kuri apžiūrinėjo automobilį, bet jos mamos vardu. Mergina pildė savo mamos duomenis, o kada mama pasirašė sutartį, nežino. Pinigus jis gavo grynaisiais. Sutartyje, kaip ir pirminėje, surašė ne savo, o jį kažkada apgavusio asmens – E. R. duomenis. Kadangi iš anksto ketino apgauti automobilio pirkėją, jis jau buvo supildęs klaidingus automobilio pardavėjo duomenis. Pirkėjui apie tai, kad šis automobilis priklauso ne jam, nepranešė. Taip pat nepaaiškino, kad pirkėjas negalės šio automobilio priregistruoti savo vardu. Parduotam automobilyje taip pat paliko ir ankstesnę sutartį, kuria jis pirko šį automobilį. Taip pasielgė dėl to, kad pirkėja būsimas problemas dėl mašinos registravimo derintų su asmeniu, iš kurio jis pirko automobilį, o ne su juo. Jis tikėjosi, kad jo dėl šio nusikaltimo padarymo niekas neras. Kuomet nupirko automobilį, jo registracijos liudijime nutrynė užrašą UAB „Mogo LT“, kuris reiškė, kad automobilis priklauso minėtai įmonei. Supranta, kad tokiu būdu suklastojo šį dokumentą. Taip pasielgė ketindamas apgauti automobilio pirkėją. Šiuo metu neatsimena nei kur, nei kada nutrynė šį užrašą iš dokumento. Įsigydamas iš V. S. automobilį „Audi A3“, jis pirkimo-pardavimo sutarties grafoje pirkėju įrašė ne savo, o E. R. duomenis ir tokiu būdu suklastojo minėtą sutartį. 2400,00 Eur žalą jis atlygino (b. l. 168-170, 174-177).

Be kaltinamojo T. K. prisipažinimo jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. Z. paaiškino, kad internetinėje svetainėje www.autoplius.lt surado skelbimą, kad parduodamas automobilis Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, kaina 2900,00 Eur, po skelbimu buvo nurodytas telefonas Nr. 867083216. Ji su draugu pasiskambino minėtu numeriu ir pasakė, kad nori pažiūrėti automobilį. Atsiliepė vaikinas, kuris pasakė, kad jie gali atvažiuoti 2017 m. gegužės 3 d. 20.30 val. į Rumšiškes, kur galės apžiūrėti automobilį. Jie nieko nelaukę nuvažiavo pažiūrėti automobilio. Jie atvažiavo prie Rumšiškese esančio muziejaus, atvažiavo vaikinas apie 20-25 m., apie 1.75 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų, plaukai banguoti. Jis atvažiavo su ankščiau minėtu automobiliu, buvo su mergina, pastoviai rūkė elektroninę cigaretę. Jie apžiūrėjo automobilį. Apžiūrėjus automobilį jie išvažiavo, pasakė dėl automobilio pirkimo jei pagalvos. 2017 m. gegužės 5 d. ji su draugu paskambino minėto automobilio pardavėjui ir pasakė, kad nori atvažiuoti su meistru dar kartą apžiūrėti automobilio, tačiau vaikinas sakė, kad dirba ir jiems tinkamu laiku automobilio parodyti negalės. 2017 m. gegužės 6 d. jos draugas paskambino automobilio pardavėjui ir pasakė, kad jie pirks automobilį. Automobilio pardavėjas nurodė susitikti Kaišiadorių r. sav., Stabintiškių k. Su automobilio pardavėju jie susitiko centriniame kelyje. Automobilį įsigijo už 2400,00 Eur, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilio pardavėjas prie jos ant pirkimo – pardavimo sutarties tik įrašė jos mamos duomenis ir jos adresą, o kitus duomenis greičiausiai jau buvo įrašęs anksčiau. Ji automobilio pardavėjo asmens dokumento nežiūrėjo. Pinigus sumokėjo grynais ir automobilio pardavėjas išėjo. Atvažiavusi namo ji pamatė, kad jų automobilyje pardavėjas paliko dvi pirkimo – pardavimo sutartis, viena buvo pasirašyta su ja, o kita V. S. ir E. R. (duomenys nurodyti pardavėjo). Ji iš pradžių nesuprato, kodėl jis taip padarė, kol 2017 m. gegužės 8 d. jos mama nuvažiavo užregistruoti automobilį savo vardu, ir Vilniuje esančioje VĮ „Regitra“ pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. VĮ „Regitra“ darbuotoja jai pasakė, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“, ir šio automobilio savininkas neturėjo teisės parduoti. Kai jai apie tai pranešė mama, ji iš karto skambino pardavėjui, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Su ja susisiekė iš UAB „Mogo LT“ ir davė tikro savininko, t. y. V. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo sūnaus A. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojosi minėtu automobiliu. Susisiekus su A. S. sužinojo, kad automobilis 2017 m. balandžio 26 d. buvo parduotas vaikinui, kuris pagal požymius atitiko jų pardavėją. UAB „Mogo LT" reikalauja grąžinti automobilį, už kurį ji sumokėjo visas savo turimas santaupas. Dėl šio įvykio jai padaryta 2400,00 Eur turtinė žala. Kuomet su automobilio pardavėju susitiko antrą kartą ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jis buvo vienas. Kuomet pirko minėtą automobilį su pardavėju supildė vieną automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurią ji ir pasiėmė. Nei apžiūrint minėtą automobilį Audi A3, nei jo pirkimo metu, šio automobilio pardavėjas neminėjo, kad parduodamas automobilis priklauso ne jam ir, kad jie negalės jo prisiregistruoti savo vardu bei parduoti kitiems asmenims. Žala jai yra atlyginta. Pretenzijų ją apgavusiam asmeniui neturi (b. l. 18-19, 22-25).

Liudytojas E. P. (E. P.) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėn. pradžioje E. Z. paprašė padėti jai išsirinkti ir nusipirkti automobilį. 2017 m. gegužės 3 d. naršant internetiniame puslapyje autoplius.lt ar autogidas.lt , tiksliai nepamena, rado skelbimą apie parduodamą automobilį Audi A3, valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kaina 2900,00 Eur. Po skelbimu buvo nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). E. Z. iš jo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pasiskambino skelbimą įdėjusiam asmeniui. Atsiliepęs vaikinas paaiškino, kad 2017 m. gegužės 3 d. apie 20.30 val. jie gali atvažiuoti į Rumšiškes, kur bus galima apžiūrėti automobilį. Jie nieko nelaukę nuvažiavo apžiūrėti automobilio. Susitikimas dėl automobilio apžiūros vyko Rumšiškėse, L. L. g., prie ten esančio muziejaus. Atvažiavo automobilio pardavėjas – apie 18 m. amžiaus, apie 1.75 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Su juo dar buvo mergina, apie kurią nieko pasakyti negali, jos išvaizdos požymių neatsimena. Jie apžiūrėjo automobilį. Pardavėjas žadėjo nuleisti 300,00 Eur. 2017 m. gegužės 5 d. jis dar kartą paskambino minėto automobilio pardavėjui ir pasakė, kad nori atvažiuoti su meistru bei dar kartą apžiūrėti automobilį, tačiau vaikinas pasakė, kad šiandien to padaryti negalės, nes jo niekas neišleidžia iš darbo. Pamena, kad su vaikinu kalbėjo E., tačiau iš kurio telefono buvo skambinta, neatsimena. Apskritai sunku atsiminti iš kurio telefono numerio ir kuris iš jų dviejų skambino automobilio pardavėjui, kadangi skambučių buvo daug, o po jų jis su E. visada apsitardavo, kaip toliau elgtis. Po skambučio, E. sumanė automobilio paieškoti Utenoje. Pamanė, kad jei čia ras geresnį variantą jį ir pirks, jei ne, pirks Rumšiškėse apžiūrėtą automobilį. Neradus geresnio varianto, 2017 m. gegužės 6 d. paskambino anksčiau minėtam automobilio Audi A3 pardavėjui ir pasakė, kad nori iš jo nupirkti automobilį. Su automobilio pardavėju susitiko apie 15.00 val. Kaišiadorių r. sav., Stabintiškių k. Su automobilio pardavėju susitiko ant centrinio kelio, jis jų jau laukė. Apžiūrėjus automobilį buvo suderėta jį įsigyti už 2400,00 Eur. Kaip buvo pildoma automobilio pirkimo – pardavimo sutartis nematė. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo pildoma mašinoje. Kaip paaiškėjo vėliau, šioje sutartyje pardavėjas nurodė, ne savo, o kito asmens duomenis. Apie tai jam vėliau papasakojo E. Pinigus už automobilį – 2400,00 Eur – E. pardavėjui sumokėjo grynaisiais. Susitikus antrą kartą automobilį pardavęs asmuo buvo vienas. Jam yra žinoma, jog atvažiavus namo, E. pamatė, kad nupirktame automobilyje vaikinas, iš kurio automobilis buvo pirktas, paliko dvi pirkimo – pardavimo sutartis, viena buvo pasirašyta su ja, o kita V. S. ir E. R. (duomenys nurodyti pardavėjo). Kuomet pats visa tai pamatė, suprato, kad galimai yra apgauti. Tuo įsitikino, kuomet 2017 m. gegužės 8 d. E. mama nuvažiavo užregistruoti automobilį savo vardu. VĮ „Regitra“ pateikus pirkimo-pardavimo sutartį, jai VĮ Regitra darbuotoja pasakė, kad šis automobilis priklauso UAB „Mogo LT“, ir šio automobilio savininkas neturėjo teisės jo parduoti. Automobilį pardavęs vaikinas nebuvo minėjęs, kad automobilis Audi A3 priklauso ne jam ir, kad jo nebus galima perregistruoti. Supratusi, kad yra apgauta, E. kreipėsi į policiją. Asmens dokumento pardavėjas jiems nerodė (b. l. 27-29).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena Trakų r., jo tėvas V. S. gyvena Alytaus r. 2017 m. pradžioje, galbūt vasario mėn., tiksliai pasakyti negali, nusprendė iš UAB „Mogo LT“ pasiimti automobilį išsimokėtinai. Kadangi neturi jokių pajamų nusprendė paprašyti savo tėčio, kad jis savo vardu paimtų automobilį išsimokėtinai, o jis juo naudosis. Jo tėtis gauna invalidumo išmoką, todėl jis gali sudaryti sutartį. Tėtis sutiko. Už jį būtų mokėjęs įmokas. Tėtis tarsi tarpininkas, kurio vardu automobilis buvo paimtas. Jis internete išsirinko automobilį, kuris patiko, tai buvo „Audi A3“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, trijų durų. Automobilio pardavėjas ir pats automobilis buvo Vilniuje. Automobilio techninę apžiūrą atliko pardavėjas. Jis su tėčiu nuvyko į Vilnių UAB „Mogo LT“ saloną, kuris yra prie VĮ „Regitra“. Ten supildė dokumentus, juos pasirašė tėtis. Pasirašius sutartį automobilis atiteko jiems. Automobilio vertė buvo 4300,00 Eur, kuriuos sumokėjo UAB „Mogo LT“ automobilio pardavėjui. Tėtis vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl jis niekada taip ir nesinaudojo nupirktu automobiliu. Automobiliu naudojosi vienas. Praėjus dviem ar trims savaitėms, jis nusprendė automobilį parduoti. Žinojo, kad jo perparduoti negalima, tačiau reikėjo pinigų, be to automobilis buvo trijų durų, nepatogus jo didelei šeimynai. Už automobilį jis dar nebuvo padarę nė vienos įmokos. Nusprendė parduoti automobilį, tačiau su sąlyga, kad žmonės nupirkę automobilį jo neperparduos ir neprisiregistruos savo vardu. Tuomet tas žmogus naudosis automobiliu, o A. mokės kiekvieną mėnesį įmokas UAB „Mogo LT“. Tėčiui papasakojo savo planą, jis su juo sutiko. Jis patalpino skelbimą internetinėje svetainėje www.autogidas.lt, nurodydamas savo telefono numerį. Skelbime nurodė, kad automobilio kaina 2300,00 Eur, apie tai, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“ nenurodė. Skambučių sulaukė labai daug, tačiau žmonėms tik pasakius, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“ ir jie negalės automobilio prisiregistruoti savo vardu, nuspręsdavo automobilio nepirkti. Praėjus gal dviem dienoms su juo susisiekė vaikinas, kuris domėjosi parduodamu automobiliu. Su juo bendravo telefonu, jis prašė atsiųsti registracijos liudijimo nuotrauką. Jis skambinusį vaikiną taip pat informavo, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“. Nufotografavo registracijos liudijimą ir MMS žinute nusiuntė skambinusiam vaikinui. Koks skambinusio vaikino telefono numeris, nurodyti negali. Vaikinas pasakė, kad jam viskas tinka ir jis nori rezervuoti automobilį. Jis pavedimu pervedė 20,00 Eur už automobilį į jo sugyventinės G. J. brolio Ž. J. banko sąskaitą. Kitą dieną jis ruošėsi pas jį atvažiuoti nupirkti automobilį, tačiau paskambinęs informavo, kad automobilio nepirks, nes iškilo kažkokių problemų. Tuomet po kokių 30 minučių paskambino dar vienas vaikinas, iš visiškai kito numerio. Dar vienas pirkėjas. Jis paklausė ar jis dar turi automobilį, sakė, kad yra Prienuose, kur apžiūrėjo kitą automobilį, sakė tuo pačiu apžiūrėtų ir šį. Jis tuo metu buvo Punios miestelyje, Alytaus r., pas savo krikšto sūnų V. S. Telefonu jam nepasakė, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“. Jam buvo labai keista, kad pirkėjas pervedęs avansą neatvyko, o labai greitai atsirado kitas pirkėjas, kuris daug neklausinėjo apie automobilį. Jie su pirkėju susitiko Punioje prie bažnyčios. Jis atvyko automobiliu Audi A3, kartu su juo važiavo V. ir tėvas. Vėliau, kai automobilį nupirko, jų atvažiavo pasiimti Ž. Susitiko su vaikinais, kurie atvažiavo su pilkos spalvos automobiliu VW Golf. Buvo du vaikinai ir viena mergina. Automobiliu susidomėjęs vaikinas buvo automobilio VW Golf vairuotojas. Vairuotojas buvo apie 175 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, garbanotais trumpai kirptais rudos spalvos plaukais. Jį atpažinti tikrai galėtų. Kartu su juo buvęs vaikinas buvo panašaus apie 175 cm ūgio, stambesnis, nei ankščiau apibūdintas vaikinas, juodos spalvos ilgesniais plaukais, jis visada rūkė elektroninę cigaretę. Mergina buvo apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsiais ilgais plaukais. Kaip jie visi buvo apsirengę, jis pasakyti negali. Vaikinui pasakė, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“, jis nenustebo ir visiškai dėl to nerimo neišreiškė, toks jo elgesys jam dar labiau sukėlė įtarimą, kad tai tas pats vaikinas, kuris pervedė avansą. Vaikinas apžiūrėjo automobilį, nusprendė su juo pravažiuoti. Pravažiavo apie kilometrą, pasakė, kad daugiausiai gali pasiūlyti 1600,00 Eur, automobilis jam tiko. Jie sutarė kainą – 1700,00 Eur. Jis vaikinui sakė, kad jis automobilį galės turėti, tačiau niekam negali jo parduoti, kol jis nesumokėjo visos sumos UAB „Mogo LT“. Vaikinas sakė, kad automobiliu arba pats važinės, arba išardys jį dalimis. Jie pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Tai darė ant stiklinio staliuko prie bažnyčios, jis savo dokumento jokio išsitraukęs nebuvo, duomenis rašė iš galvos. Neprašė asmenybę patvirtinančio dokumento. Jis savo ranka supildė pirkimo – pardavimo sutartis, du egzempliorius. Tėtis tik parašė savo vardą, pavardę ir parašą. Ką jis parašė grafoje transporto priemonės kaina, pasakyti negali. Vaikinas pildydamas sutartį žiūrėjo į automobilio registracijos liudijimą, kur buvo parašyta, kad automobilio savininkas UAB „Mogo LT“, o valdytojas tėtis. Nupirktą automobilį vairavo jį nupirkęs vaikinas, o automobilį, su kuriuo jie atvažiavo, vairavo su juo atvykęs draugas, kuris rūkė elektroninę cigaretę. Jie visi važiavo ir sustojo degalinėje „Orlean“, kuri yra už Punios, prie žiedo link Alytaus, norėjo piltis dyzelio, tačiau pamatė, kad labai brangu ir jo nesipylė. Kartu atvyko ir pirkėjas, kuris pirko iš jo automobilį. Jie pylėsi dyzelį, kadangi jo parduotame automobilyje buvo mažai kuro. Už gautus pinigus jis nusipirko kitą automobilį. Ruošėsi mokėti įmokas UAB „Mogo LT“. Praėjus gal porai savaičių iš UAB „Mogo LT“ sužinojo, kad automobilis Audi A3 parduotas kitiems žmonėms, kurie nebuvo informuoti, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“. Su juo susisiekė žmonės, kurie pirko automobilį Audi A3 iš vaikino, kuriam jis pardavė automobilį. Jis pasakė, kad gali išsiaiškinti kas iš jo nupirko automobilį. Nuvyko į degalinę „Orlean“ ir paprašė leisti peržiūrėti vaizdo įrašą. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą nustatė automobilio, kuriuo buvo atvykęs vaikinas, valstybinius numerius ir juos telefonu perdavė Vilniaus policijos pareigūnams. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vaikinas nupirkęs iš jo automobilį, apie 21.20 val. užsipylė dyzelį ir parduotuvėje atsiskaitė banko kortele. Pirkimo pardavimo sutartyje jie nurodė tikslų laiką, kada buvo automobilis parduotas. Jis buvo susitikęs su žmonėmis, kurie buvo apgauti, norėjo, kad jie nerašytų policijai pareiškimo, norėjo su jais susitarti, kad galėtų kažkaip jiems atlyginti padarytą žalą. Tačiau visų pinigų jis neturėjo, siūlė jiems tik dalį pinigų, todėl jie nesutiko. Kokiu telefono numeriu jis bendravo su pirkėju pasakyti negali, kadangi jo telefonas yra sugedęs, su juo bendravo vieną dieną, tą dieną kai automobilį ir pardavė, tai buvo apie 19.00 val. vakare (b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. paaiškino, kad gyvena Alytaus r., jo sūnus A. S. gyvena Trakų r. 2017 m. balandžio mėn. pabaigoje jo sūnus pasakojo, kad matė reklamą apie tai, kad išsimokėtinai galima nusipirkti automobilį sudarius sutartį su UAB „Mogo LT“. Jo sūnus turi didelę šeimą, jam automobilis reikalingas, todėl jis sutiko pasirašyti sutartį su UAB „Mogo LT“ savo vardu. Jo sūnus neturi jokių pajamų, todėl sutarties sudaryti negali. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, jo neturi ir sūnus, automobiliu važinėja sūnaus sugyventinė G. J., tikslios pavardės nežino. Sūnus išsirinko automobilį Audi A3. Jie su sūnumi nuvyko į Vilnių, ten juos nuvežė jo krikšto sūnus V. S. Kartu dar vyko G. brolis Ž., kurio pavardės jis nežino. Vilniuje sudarė sutartį su UAB „Mogo LT“, kad už automobilį kiekvieną mėnesį mokės įmokas. Automobilis Audi A3 kainavo daugiau nei 4000,00 Eur. Kokie nupirkto automobilio valstybiniai numeriai, jis pasakyti negali. Automobilį parvairavo Ž. Sūnus ir jo sugyventinė pavažinėjo automobiliu keletą savaičių, tuomet nusprendė jį parduoti, kadangi jie turi penkis vaikus, automobilis trijų durų – per mažas. Jis sutiko, kad automobilis būtų parduotas. Sūnus sakė, kad parduos automobilį, tačiau toliau mokės įmokas UAB „Mogo LT“. Jis žinojo, kad automobilio perparduoti negalima, tačiau A. sakė, kad sutars su pirkėju, kad jis naudosis automobiliu, tačiau jo neparduos. A. norėjo už gautus pinigus nusipirkti kitą erdvesnį automobilį. Automobilio pardavimu rūpinosi A. Jis į automobilio pardavimo klausimus nesikišo. Vieną dieną, būnant pas V. namuose, A. pasakė, kad atvažiuoja automobilio pirkėjas. Kadangi reikia jo parašo, jis važiavo kartu. Susitiko Punios k., prie bažnyčios. Jie atvažiavo trise: jis, jo sūnus ir V. Susitiko su dviem vyrais ir moterimi. Jie atvyko nedideliu automobiliu, kurio modelio ir markės pasakyti jis negali. Jie visi trys buvo jauni, smulkaus sudėjimo. Vairuotojas, kuris ir nupirko automobilį Audi A3 buvo ne daugiau kaip 25 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, trumpais, ne tamsiais plaukais. Kartu su juo atvykęs draugas panašaus ūgio ir amžiaus, jis rūkė kvapnią pypkę, nuo kurios kvepėjo. Mergina buvo panašaus ūgio, ilgais ne tamsiais plaukais. Automobilį jie pardavė už 1700,00 Eur. Jis girdėjo, kaip A. pirkėjui sakė, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“, jis negali jo prisiregistruoti ir jo perparduoti. Vaikinas dar pasakė, kad tik jie būtinai mokėtų UAB „Mogo LT“ įmokas, jie patikino, kad mokės, nors taip nė vienos įmokos ir nepadarė. Jie pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Du egzempliorius pildė automobilį pirkęs vaikinas ant staliuko prie bažnyčios. Jis pats surašė savo asmens duomenis, jis nematė, kad jis būtų ištraukęs kokį savo asmens dokumentą, o jie jo ir neprašė dokumento parodyti. Jis pasirašė savo vardą, pavardę ir parašą ant abiejų egzempliorių, vieną iš jų paliko jiems. Kur dabar yra pirkimo – pardavimo sutartis, jis nežino, galbūt pas sūnų. Kokia pardavimo kaina buvo įrašyta sutartyje pasakyti negali, atsimena, kad į rankas davė 1700,00 Eur. Vaikinas peržiūrėjo automobilio registracijos liudijimą, jis turėjo matyti, kad automobilis priklauso UAB „Mogo LT“, be to A. jam apie tai sakė. Nupirktą automobilį vairavo jį nupirkęs vaikinas, o automobilį, su kuriuo jie atvažiavo, vairavo su juo atvykęs draugas, kuris rūkė elektroninę cigaretę. Jų pasiimti atvažiavo Ž. Vaikinas klausė, kur čia yra artimiausia degalinė, jie jiems išaiškino. Jie išvažiavo. Po to Ž. pamatė, kad jiems reikia prisipilti kuro, todėl užsuko į tą pačią degalinę „Orlean“, prie Stakliškių, prie žiedo. Matė, kad vaikinai pylėsi kurą, o patys pamatę, kad kuras brangesnis nei Aukštadvaryje, išvažiavo. Po to jie sužinojo, kad automobilis Audi A3 yra perparduotas, nepasakius pirkėjams, kad jis priklauso UAB „Mogo LT“. Su policija ir apgautais žmonėmis bendravo sūnus, jis buvo nuvykęs į degalinę, kurioje peržiūrėjo filmuotą medžiagą. Jis iš UAB „Mogo LT“ gavo raštą, kad jam reikia sumokėti 186,00 Eur ir, kad sutartis su jais yra nutraukta. Šios sumos dar nesumokėjo (b. l. 35-36).

Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog nuo 2013 m. perka, o vėliau parduoda automobilius. Jis perka juos, taiso ir parduoda. Apie automobilį Audi A3 identifikacinis Nr. WAUZZZ8P84A067266, nieko neatsimena, nes Audi A3 buvo nupirkęs ir pardavęs kelis. Jeigu ras pirkimo – pardavimo sutartį ir jei šią transporto priemonę, jis tikrai turėjo, galės pranešti papildomai. Apie Audi A3 su minėtu identifikaciniu numeriu, šiuo metu nieko pasakyti negali. Kada galimai ją pirko su kuo ir kam, tikrai neatsimena (b. l. 39).

2017 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate gautas E. Z. pareiškimas, jog ji 2017 m. gegužės 6 d. Kaišiadorių r. sav., Stabintiškių k., pirko automobilį Audi A3, valstyb. Nr. 369. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta su E. R. Nuvykę į VĮ „Regitra“ sužinojo, jog automobilis pardavėjui nepriklauso, jis registruotas V. S. vardu, kuris automobilį yra pasiėmęs per UAB „Mogo LT“. Su E. R. nėra galimybės susisiekti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1-13).

Šalies argumentai

A. S. bei V. S. nurodė T. K., kaip panašiausią asmenį į tą, kuris įsigijo jų parduotą automobilį (b. l. 40-48).

Automobilio Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Mogo LT“ (b. l. 49).

2017 m. gegužės 18 d. E. Z. pateikė automobilį „Audi A3“ unikalus Nr. WAUZZZ8P84A067266, automobilio raktą, techninės apžiūros kortelę, pirkimo-pardavimo sutartis, registracijos liudijimą Nr. H142835 (b. l. 125-128).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H142835, 2017 m. kovo 28 d. išduotas automobiliui „Audi A3“ „ identifikacinis Nr. WAUZZZ8P84A067266, yra iš dalies klastotas, t. y. dokumento reverse, skiltyje „C.2.1“ mechaniniu būdu iš dalies pašalinti pirminiai rekvizitai, t. y. įrašas UAB „Mogo LT“ (b. l. 135-137).

2017 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl duomenų analizės nurodyta, kad nustatytas T. K. bendravimas su automobilio pardavėjais ir pirkėjais (b. l. 154).

2017 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl duomenų analizės nurodyta, kad nustatytas T. K. bankinis pavedimas – rankpinigiai (b. l. 95-96, 155).

Kaltinamojo T. K. neteisėtos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis T. K. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – bauda (b. l. 184). Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama ir bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. K. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. K. padarė du nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis), kad pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis T. K. ankščiau neteistas (b. l. 159), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 160), dirba (b. l. 162). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlytos bausmės – baudos – ir jų dydžiai – yra tinkamos kaltinamajam, todėl nemažintinos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam T. K. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. K. (a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. K. paskirti subendrintą bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. K. palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, ją panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turinčius reikšmės dokumentus – byloje esantį Registracijos liudijimą Nr. H142835, perduoti VĮ „Regitra“, byloje esančią techninės apžiūros kortelę perduoti UAB „Mogo LT“.

Išaiškinti T. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gintautas Kaulakis