- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-400-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00068-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- S. L.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2020 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 95-164, taikyti nuteistajam S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. liepos 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas 2016 m. birželio 23 d. Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos ir S. L. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. 2017 m. gruodžio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, kuri patikslinta 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi, S. L. panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. vasario 17 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. kovo 12 d.) – 1 metai 5 mėnesiai 5 dienos.
3. Komisija 2020 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 95-164, kuriuo nutarė S. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies. 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tris kartus paskatintas. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, 2018 m. balandžio 3 d. nuteistasis įsidarbino Turto valdymo skyriaus sandėlio darbininko pareigose, o nuo 2019 m. lapkričio 18 d. dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, sumažėjo nuo 43 balų iki 19 balų.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
5. Nuteistasis S. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį, prašo ją atmesti ir palikti galioti Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurios išsamiai ir teisingai įvertintos Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarime.
5.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra atlikęs privalomą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas. Yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (tik 19 balų pagal OASys). Skundo autorius pažymi, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 43 balų sumažėjo iki 19 balų, kas patvirtina, jog jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme.
5.3. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nors jam ir buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau pataisos įstaigos administracijos jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, tris kartus paskatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo teigimu, nors apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į jam nustatytą kriminogeninį veiksnį – mąstymą ir elgesį, tačiau neįvertino to, jog jis praeityje buvusių įvykių pakeisti negali. Apelianto nuomone, šis kriminogeninis veiksnys nustatytas būtent vertinant jo praeitį. Šiuo metu yra svarbu tai, kad jis gali atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Skunde teigia, kad negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nusikaltimo sunkumas ir pobūdis, nes tai yra jau įvertinta teismo nuosprendžiu skirta bausme.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. L. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, S. L. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino S. L. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.
8. Nuteistasis S. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistojo S. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 19 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, S. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai (14 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymima, kad nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema, tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis S. L. jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Pagrįstai nuteistasis skunde pažymi, jog jis pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, dirba, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą jis buvo tris kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to, pateikti duomenys rodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 24 balais. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad 2020 m. kovo 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas S. L. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – mąstymas ir elgesys (sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja savo veiksmų pasekmių). Nors nuteistojo teigimu šis kriminogeninis veiksnys apibūdina jo praeities elgesį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jis nustatytas vertinant tiek S. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus S. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog jau nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės susijusios su veikos, už kurios padarymą S. L. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
12. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kuri savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis S. L. šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą pagrindžia ir tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 6 mėnesių paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą, tačiau S. L. lygtinio paleidimo laikotarpiu nevykdė teismo paskirtos įpareigojimo - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes ne kartą buvo rastas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl to, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi dėl teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo nuteistajam panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir S. L. pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis S. L. supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, galimą žalą asmeniui ar jo aplinkai, tačiau piktnaudžiavimą alkoholiu neigia. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ir labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, S. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis visgi turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu būtų dalyvavęs programose, kurios padėtų spręsti turimas problemas dėl alkoholio vartojimo. Taip pat paminėtos aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Nors minėtos aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia S. L. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, abejonių, jog S. L. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog stebimi nuteistojo S. L. pokyčiui mąstymo ir elgesio srityse, tačiau kolegijos vertinimo šie pokyčiai dar nėra tokie reikšmingi, kad leistų vienareikšmiškai nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, nuteistasis ne visada sprendimus priima atsakingai, dažnai elgiasi impulsyviai, neapgalvodamas savo veiksmų pasekmių. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistajam vis dar aktualios mąstymo bei elgesio problemos, kurias įvertinus su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jos priežastimis, taip pat nenuosekliu nuteistojo elgesio koregavimu teigiama linkme pataisos įstaigoje, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl jo daromos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis S. L. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados nepaneigia ir pateiktoje medžiagoje esantys duomenys susiję su artimų socialinių ryšių palaikymu, nes pastaroji aplinkybė egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus S. L., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis S. L. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. L. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.