Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-05-26 · Civilinė byla Nr. 2S-793-513/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-26
Bylos Nr.
2S-793-513/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Trečiasis asmuo
AB DNB banko, AB SEB banko, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“
Pareiškėjas
J. G., E. G.
Teisėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. e2S-793-513/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02209-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.4.11; 3.4.5.2; 3.3.2.2; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų AB DNB banko ir AB SEB banko atskiruosius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir E. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, antstolė L. P., Lindorf Oy filialas, UAB „SB lizingas“ (buvęs UAB „Ūkio banko lizingas“), AB DNB bankas, AB SEB bankas, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-04 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta E. G. ir J. G. fizinio asmens bankroto byla. 2015-10-21 patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. 2015-09-04 nutartimi pareiškėjams nustatytas 4 mėnesių terminas pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą, 2016-01-18 nutartimi šis terminas pratęstas iki 2016-02-14.

2016-02-15 pareiškėjų bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo V. Š. pateikė prašymą patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas, įvykęs 2016-01-08, nepritarė pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditoriai nepagrįstai ginčijo pasiūlytą plano projekto 36 mėnesių įgyvendinimo terminą ir administravimo išlaidas.

Teismo posėdyje administratorės įgaliotas asmuo paaiškino, kad minėta maksimali plano trukmė reglamentuota Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 7 str. Prašomos skirti administravimui lėšos yra normalios ir pagrįstos, nes bankroto administratorė yra verslo subjektas, siekiantis pelno, moka mokesčius. Todėl nusistatytas įkainis 20 Eur už valandą yra mažas. Dėl pareiškėjams skirtinų pragyvenimo išlaidų nesutiko tik UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau pareiškėjai gyvena Jungtinėje Karalystėje, augina tris nepilnamečius vaikus, pareiškėja dėl jų priežiūros nedirba, pareiškėjams pragyvenimui reikia daugiau lėšų, nei reikėtų Lietuvoje. Kreditoriai siūlė nuo lėšų, gautų iš turto pardavimo, sumos administratorei mokėti ne 5 proc., o 4 proc., tačiau įstatymas leidžia nuo lėšų, gautų iš turto pardavimo, sumos administratoriui mokėti iki 15 proc., todėl kreditorių pasisakymai dėl 4 proc. mokėjimo yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-03-10 nutartimi administratorės prašymą tenkino ir patvirtino 2016-01-08 E. G. ir J. G. kreditorių susirinkimo metu pateiktą ir svarstytą pareiškėjų mokumo atkūrimo planą. Teismas motyvavo, jog vadovaujantis FABĮ 8 str. 8 d., teismas, spręsdamas mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimą, be kita ko, turi atsižvelgti ir įvertinti, ar plane nurodytos pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka atitinka ir nepažeidžia ne tik ieškovų, bet ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Teismas argumentuodamas, jog nuo 2016-01-01 galiojantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 5 d. pakeitimas numato, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, nepagrįstais vertino kreditorių Lindorff Oy filialo, UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB DNB banko siūlymą mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimui nustatyti 5 metų laikotarpį. Vertino, jog AB SEB banko pastabos, kad plane nurodytos 2 837,53 Eur dydžio lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjų nepagrįstos jokiais dokumentais, ir siūlymas pareiškėjų pragyvenimui skirtą sumą sumažinti iki 2 787,53 Eur, o kreditinių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį skirti 150 Eur, nepagrįsti. Motyvavo, jog pareiškėjas dirba individualiai statybininku (ne pagal darbo sutartį), vidutinė jo alga per mėnesį yra 1 176,06 Eur, pareiškėja šiuo metu niekur nedirba, augina tris vaikus, išmokos vaikams per mėnesį sudaro 1 811,47 Eur, taigi iš viso jų pajamos per mėnesį yra 2 987,53 Eur. Rėmėsi minimalios mėnesinės algos (350 Eur) dydžiu, kuris, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius, ir vertindamas aplinkybes, jog Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis didesnis, jog pareiškėja nedirba, augina vaikus, padarė išvadą, jog plane pagrįstai numatyta kreditoriams kas mėnesį skirti ne mažiau kaip 90 Eur ir padengti nurodyto dydžio administravimo išlaidas, todėl minėta 2 837,53 Eur būtiniesiems poreikiams skirtina suma nėra per didelė ir nepažeidžia kreditorių interesų.

Kreditorės AB SEB banko pastabas, jog administravimo išlaidoms skirtina 1 800 Eur administravimo išlaidų visam 3 metų mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo laikotarpiui, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas dėl nesutikimo su 5 proc. turto pardavimo išlaidomis, AB DNB banko siūlymą nustatyti administratoriaus atlyginimą 20 Eur per mėnesį, o ne 25 Eur, UAB „Gelvora“ pastabas, jog biuro, transporto, ryšio priemonių ir kt. panašios išlaidos negali būti įtrauktos į bankrutuojančio subjekto bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nes jos yra susijusios su bankroto administratoriaus vykdoma veikla, teismas vertino kaip nepagrįstas. Motyvuodamas FABĮ 7 str. 1 d. 7 p., 8 str. 11 d., 12 str., 22 str. 5 d. nuostatomis, įvertinęs tai, jog plano projekte numatyta kas mėnesį administratorei mokėti 25 Eur atlyginimą ir 35 Eur bankroto procedūroms atlikti plius mokesčiai bei 5 proc. turto pardavimo išlaidų, pažymėdamas, kad kreditoriai nenurodė jokių nesutikimo motyvų, padarė išvadą, jog bankroto administravimo išlaidų suma yra protinga ir atitinka įstatymo reikalavimus. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas pripažino, kad ginčo planas atitinka FABĮ 7 str. reikalavimus, FABĮ 8 str. 1–4 d. pažeidimų nenustatyta, todėl, įvertinus nemokių fizinių asmenų bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, tvirtintinas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas (CPK 178 str., 185 str., FABĮ 8 str. 8 d.).

Šalies argumentai

Apeliantė AB SEB bankas skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutartį. Argumentuoja, jog 2016-01-08 pirmajame kreditorių susirinkime, balsuodamas prieš plano tvirtinimą, bankas išdėstė nepritarimo motyvus. Nutartyje konstatuota, jog mokumo atkūrimo planui nepritarė ir kiti kreditoriai, tačiau pareiškėjai pagal ir kitų kreditorių pastabas bei siūlymus dėl plano nuostatų plano netikslino, netaisė plano projekto ir teikė jį tvirtinti teismui. Bankroto administravimo išlaidų sumai dauguma kreditorių nepritarė (FABI 7 str. 1 d. 7 p.), todėl planas turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime. Taigi, nustatęs, kad bankroto administratorė nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turėjo netenkinti bankroto administratorės prašymo ir netvirtinti plano. Teismas neatsižvelgė į nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką fizinio asmens bankroto bylose, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias plano tvirtinimo procedūrą, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog FABĮ 8 str. 1–4 d. pažeidimų nenustatyta, ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Apeliantė AB DNB bankas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutartį ir klausimą dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog teismas pažeidė FABĮ nuostatas, reglamentuojančias mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą (FABĮ 7, 8 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). 2016-01-11 kreditorių susirinkime pareiškėjams buvo žinomi motyvai, dėl kurių buvo nutarta nepritarti jų parengtam mokumo atkūrimo planui, tačiau nepaisant to pareiškėjai ir bankroto administratorė, turėję pareigą patikslinti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 8 str. 3 d.), teikė teismui būtent tokį mokumo atkūrimo planą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė. Planas turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime. Plane nėra numatytos konkrečios priemonės, kurių skolininkai ketina imtis (ir tikrai imsis), siekdami atkurti savo mokumą. Plane ne tik turi būti formaliai nurodyta, kad pareiškėjai ieškosis geriau apmokamo darbo, plės veiklą ir pan., bet turi būti nurodytos konkrečios priemonės, su kurių pagalba jie planuoja atkurti mokumą. Iš teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad pareiškėjai mokumo atkūrimą daugiausia sieja su nekilnojamojo turto pardavimu, tačiau pažymėtina, kad bankroto procedūrų tikslas yra daug platesnis nei skolų „nurašymas“ ar nekilnojamojo turto pardavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Planas neatitinka bankroto procedūros tikslo, kad nauda būtų ne tik fiziniam asmeniui, bet ir kreditoriui, kuris turi turėti realią galimybę patenkinti bent dalį reikalavimų. Teismas visiškai neatsižvelgė į kreditoriaus interesus bei nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos fizinių asmenų bankroto bylose. Bankrutuojantys asmenys neturėtų gyventi taip pat komfortabiliai kaip ir nebankrutuojantys asmenys ir turėtų dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau 160,25 Eur/mėn. išlaidos už telefoną ir internetą (pareiškėjai turi 3 abonentines sutartis), kurios nėra būtiniausios išlaidos, kai septynių kreditorių reikalavimų tenkinimui numatoma skirti gerokai mažesnę sumą – tik 90 Eur/mėn., leidžia manyti, kad 2837,53 Eur išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nepagrįstai didelės. Teismas iš esmės konkrečių išlaidų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir kreditorių argumentų dėl jų nepagrįstumo neanalizavo, apsiribodamas abstrakčiais teiginiais, jog būtina atsižvelgti į tai, kad jie gyvena Jungtinėje Karalystėje. 2015-12-22 Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsniu buvo pakeista FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostata, numatant, jo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Šis įstatymas, išskyrus atskirus įstatymo straipsnius, įsigaliojo 2016-01-01. Šio įstatymo 13 str. 6 d. numatyta, kad fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi ši įstatymo nuostata reiškia, jog bankroto procesams, pradėtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti taikomas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, kuris galiojo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu. Nagrinėjamu atveju bankroto byla buvo iškelta 2015-09-04 nutartimi, t. y. bankroto byla pareiškėjams buvo iškelta iki minėto įstatymo įsigaliojimo, todėl bankroto procedūra gali vykti penkerius metus. Pareiškėjų kreditinių įsipareigojimų suma labai didelė (128 381, 27 Eur), o kreditiniams reikalavimams patenkinti pareiškėjai planuoja skirti vos 3 240,00 Eur (90 Eur x 36 mėn.). Ši suma yra neproporcingai maža palyginti su pareiškėjų įsipareigojimų suma. Bankroto procedūroms vykstant 5 metus, būtų sudaryta galimybė didesne apimtimi padengti pareiškėjų kreditorių kreditinius reikalavimus. Ginčo plane nėra nurodyta, kokiu būdu būtų pažeisti pareiškėjų interesai bankroto procedūroms vykstant 5 metus. Plane numatytas 3 metų bankroto procedūros pabaigos terminas yra per trumpas ir prieštarauja mokumo atkūrimo plano esmei. Plane numatyta bankroto administravimo sąmata ir bankroto administratoriui nustatytas atlyginimas ((35,00 Eur/mėn. + PVM (42,35 Eur/mėn.) + 5 proc. papildomas mokestis administratorei nuo lėšų, gautų iš turto pardavimo, sumos) yra neproporcingas administratorės atliekamam darbui, kadangi: pareiškėjams priklauso tik vienas butas, jie neturi debitorių ir administratorė neginčija jokių pareiškėjų sandorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi sąmata yra neadekvati bankroto administratorės atliekamam darbui šioje bankroto byloje, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti pareiškėjų parengtą mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens bankroto administravimas negali būti vertinamas tik kaip administratoriaus veikla, teikianti pajamų, nes fizinio asmens bankroto institutu iš esmės yra siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, kartu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Pareiškėjai atsiliepimu su atskiraisiais skundais nesutinka. Nurodo, jog šiuo atveju planas atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje keliamus reikalavimus planui, jame nurodyta informacija apie priemones, skirtas fizinių asmenų mokumui atkurti, todėl mano, kad priešingi apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjų poreikiams tenkinti suma nėra per didelė, nes vien pareiškėjų vaikų išlaikymui yra skiriama 1 811,47 Eur. Plano projektas buvo ruošiamas ir pateiktas kreditoriams bei teismui jau įsiteisėjus naujai FABĮ 7 str. 5 d. redakcijai, todėl jis atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Plane yra pateikta detali bankroto administravimo išlaidų suma, nurodant vykdomų funkcijų būtinumą, pobūdį ir mastą. Bankroto administravimo išlaidų sąmatoje pateikti skaičiavimai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nurodyta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 str. nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-09-04 nutartimi pareiškėjams iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ (t. 4, b. l. 84–89). 2015-10-21 nutartimi patvirtinti pareiškėjų kreditorių ir jų 128 381,27 Eur kreditiniai reikalavimai (t. 4, b. l. 160). 2015-11-06 nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukta antstolė L. P. su 229,24 Eur kreditiniu reikalavimu (t. 4, b. l. 182–183), 2015-12-02 – antstolis J. P. su 247,85 Eur kreditiniu reikalavimu (t. 4, b. l. 195). 2016-01-18 nutartimi pratęstas terminas mokumo atkūrimo plano projektui parengti iki 2016-02-14 (t. 4, b. l. 201). 2016-02-24 nutartimi kreditorė BAB bankas „Snoras“ pakeista nauja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (t. 5, b. l. 2–3). 2016-02-15 teisme gautas administratorės 2016-02-12 prašymas patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą, nurodant, jog šiam planui nepritarė 2016-01-08 kreditorių susirinkimas dėl priežasčių, nesusijusių su plano tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus (t. 5, b. l. 7–8, 17, 18–21, 22–38).

Nustatyta, jog 2016-01-08 kreditorių susirinkime mokumo atkūrimo planui pritarta nebuvo (t. 5, b. l. 22–24), todėl administratorė dėl šio plano patvirtinimo kreipėsi į teismą, nurodydama, jog kreditoriai nesutinka su nustatyta bankroto proceso trukme, administravimo išlaidomis, taip pat su pareiškėjams nustatyta būtinųjų poreikių tenkinimo suma. Skundžiama nutartimi teismas administratorės prašymą tenkino – patvirtino mokumo atkūrimo planą. Nesutikdamos su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, didžiosios pareiškėjos kreditorės (apeliantės) atskiruosiuose skunduose nurodė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais.

FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri leidžia spręsti, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o kartu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o kartu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 str.). Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas patvirtino pareiškėjų mokumo atkūrimo planą, kuriame numatytas jo įgyvendinimo 36 mėnesių terminas. Nesutikdamos su tokio termino nustatymu, apeliantės nurodo, kad iš esmės pareiškėjams minėtu laikotarpiu nebus sudarytos galimybės imtis aktyvių mokumo atkūrimo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš plane išdėstytų teiginių lieka neaišku, kokį darbą ateityje skolininkė ketina susirasti ir (ar) ketina įgyti profesiją, neaišku, kokiomis lėšomis ir (ar) būdais pareiškėjas ketina ateityje plėsti, kurti savo veiklą užsienio valstybėje ir pan. Pareiškėjai visiems savo kreditoriams plane numato skirti tik 90 Eur jų reikalavimams tenkinti. Taigi numatoma skolininkų ketinama mokėti kreditoriams suma per visą laikotarpį sudarytų tik 3 240 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, jog per nustatyto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą bus įmanoma maksimaliai padengti 128 858,36 Eur dydžio kreditinius įsipareigojimus kreditoriams.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal FABĮ (2016-01-01 įstatymo redakcija) fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas (numato, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai). Tačiau atitinkamo siūlymo į 2016-01-08 kreditorių susirinkimo darbotvarkę administratorė neįtraukė, taigi, žinodama, jog bankroto byla iškelta iki įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos, t. y. kai ĮBĮ 7 str. 5 d. reglamentavo ne ilgesnę negu 5 metų plano įgyvendinimo trukmę, nepagrįstai neįtraukė į 2016-01-08 kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimo dėl siūlymo keisti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, atitinkamų motyvų dėl plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo iki 3 metų plano projekte taip pat nėra. Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus visa apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas kuo maksimalesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo.

Teismas, apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog plane nustatytas 36 mėnesių arba 3 metų plano įgyvendinimo terminas yra objektyviai per trumpas tam, kad per šį laikotarpį kreditoriams būtų sumokėta didelė įsiskolinimo dalis, o ne tik menka 3 240 Eur suma (2,5 proc. nuo turimų įsiskolinimų sumos). Skundžiama nutartimi patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas yra neprotingas, neracionalus ir neužtikrina skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliantės – didžiosios skolininkų kreditorės, pagrįstai netoleruoja tokios situacijos ir nesutinka su plano įgyvendino trukme bei argumentuoja, jog plane nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti. Aplinkybė, jog pareiškėjų šeimoje auga trys vaikai, atsižvelgiant į tai, jog didelę išmoką kas mėnesį už juos pareiškėjai gauna iš užsienio valstybės (1 811,47 Eur), per se neeliminuoja pareiškėjų (sveikų ir jauno amžiaus asmenų) pareigos imtis aktyvių veiksmų pajamoms uždirbti bei savo mokumui atkurti. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl plano atitikties įstatymo reikalavimams vertinami tik kaip formalūs, o ne pagrįsti faktinių bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu.

Skundžiama nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatyta kas mėnesį administratorei mokėti 25 Eur atlyginimą, 35 Eur skirti bankroto procedūroms atlikti (plius mokesčiai) ir 5 proc. turto pardavimo išlaidų. Apeliantės, teismo vertinimu, pagrįstai nesutinka su nurodyta plano dalimi. Įstatymas numato maksimalią bankroto administratoriaus atlyginimo išlaidų sumą, be to, ji turi būti detalizuota (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p., 22 str.). Bankroto administratoriaus prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos, administratoriaus atlyginimas turi būti pagrįsti, atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai, be AB SEB bankui įkeisto nekilnojamojo turto (butas – (duomenys neskelbtini)), neturi jokio turto, vienintelis jų turtas – pareiškėjo gaunamos darbo pajamos ir išmoka už vaikus, bankroto administratorė neginčija jokių pareiškėjų sandorių. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad administratorė viso bankroto proceso metu atlieka atsakingas pareigas ir įstatyme numatytas funkcijas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo administravimo išlaidų sumų nepagrindžia.

Atlyginimas bankroto administratoriui turi atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą, bylos sudėtingumą. Teismas šių aplinkybių nevertino, iš esmės savo sprendimo dėl administravimo išlaidų dydžio nemotyvavo. Todėl konstatuotina, kad kreditoriams ginčijant plane nustatytą administravimo išlaidų dydį, teismas, patvirtindamas pateiktą planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, administravimo išlaidų sąmatos dedamųjų dalių, jų pagrįstumo apskritai neanalizavo ir nevertino, o tik apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad jų dydis neviršija įstatyme numatytos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamo reikalavimo kiekviename teismo procesiniame sprendime pateikti teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 291 str. 1 d. 5 p.).

Mokumo atkūrimo plano projektą ruošia bankrutuojantis fizinis asmuo, o teismas tegali jį patvirtinti arba ne, tačiau negali plano keisti (FABĮ 8 str.). Planas yra vientisas dokumentas, skirtingos plano dalys gali būti susijusios viena su kita tokiu būdu, kad kurios nors dalies pakeitimas iš esmės pakeistų bankrutuojančio fizinio asmens valią ir dėl kitų dalių nuostatų – pavyzdžiui, nustačius kitokį plano įgyvendinimo terminą arba administravimo išlaidoms skiriamą fizinio asmens piniginių lėšų dalį, gali pakisti fizinio asmens ketinimai dėl priemonių, skirtų mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.), dėl išlaidų būtiniems poreikiams dydžio ir pan.

Nustatęs, kad bankrutuojančių pareiškėjų mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros ir kreditoriai šiam planui pagrįstai nepritarė, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar pareiškėjai laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad bankroto administratorė nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turėjo netenkinti jos prašymo ir netvirtinti pateikto plano (FABĮ 8 str. 7 d.). Teismas skundžiamą teismo nutartį vertina kaip priimtą neįsigilinus į mokumo atkūrimo plano tvirtinimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų administratorės 2016-02-15 teismui pateiktas prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliktinas nenagrinėtas, suteikiant galimybę pareiškėjams pataisyti nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str.1, 2 dalys, CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

trečiųjų asmenų AB „DNB bankas“ ir AB SEB banko atskiruosius skundus tenkinti iš dalies,

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų J. G. ir E. G. bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens V. Š. 2016-02-15 prašymą patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą.

Teisėja Irma Čuchraj