Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02209-2014-1

NUTARTIS

2016 m. gegužės 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų AB DNB banko ir AB SEB banko atskiruosius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir E. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, antstolė L. P., Lindorf Oy filialas, UAB „SB lizingas“ (buvęs UAB „Ūkio banko lizingas“), AB DNB bankas, AB SEB bankas, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-04 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta E. G. ir J. G. fizinio asmens bankroto byla. 2015-10-21 patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. 2015-09-04 nutartimi pareiškėjams nustatytas 4 mėnesių terminas pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą, 2016-01-18 nutartimi šis terminas pratęstas iki 2016-02-14.

2016-02-15 pareiškėjų bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo V. Š. pateikė prašymą patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas, įvykęs 2016-01-08, nepritarė pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditoriai nepagrįstai ginčijo pasiūlytą plano projekto 36 mėnesių įgyvendinimo terminą ir administravimo išlaidas.

Teismo posėdyje administratorės įgaliotas asmuo paaiškino, kad minėta maksimali plano trukmė reglamentuota Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 7 str. Prašomos skirti administravimui lėšos yra normalios ir pagrįstos, nes bankroto administratorė yra verslo subjektas, siekiantis pelno, moka mokesčius. Todėl nusistatytas įkainis 20 Eur už valandą yra mažas. Dėl pareiškėjams skirtinų pragyvenimo išlaidų nesutiko tik UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau pareiškėjai gyvena Jungtinėje Karalystėje, augina tris nepilnamečius vaikus, pareiškėja dėl jų priežiūros nedirba, pareiškėjams pragyvenimui reikia daugiau lėšų, nei reikėtų Lietuvoje. Kreditoriai siūlė nuo lėšų, gautų iš turto pardavimo, sumos administratorei mokėti ne 5 proc., o 4 proc., tačiau įstatymas leidžia nuo lėšų, gautų iš turto pardavimo, sumos administratoriui mokėti iki 15 proc., todėl kreditorių pasisakymai dėl 4 proc. mokėjimo yra nepagrįsti.

Kreditorės AB SEB banko pastabas, jog administravimo išlaidoms skirtina 1 800 Eur administravimo išlaidų visam 3 metų mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo laikotarpiui, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas dėl nesutikimo su 5 proc. turto pardavimo išlaidomis, AB DNB banko siūlymą nustatyti administratoriaus atlyginimą 20 Eur per mėnesį, o ne 25 Eur, UAB „Gelvora“ pastabas, jog biuro, transporto, ryšio priemonių ir kt. panašios išlaidos negali būti įtrauktos į bankrutuojančio subjekto bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nes jos yra susijusios su bankroto administratoriaus vykdoma veikla, teismas vertino kaip nepagrįstas. Motyvuodamas FABĮ 7 str. 1 d. 7 p., 8 str. 11 d., 12 str., 22 str. 5 d. nuostatomis, įvertinęs tai, jog plano projekte numatyta kas mėnesį administratorei mokėti 25 Eur atlyginimą ir 35 Eur bankroto procedūroms atlikti plius mokesčiai bei 5 proc. turto pardavimo išlaidų, pažymėdamas, kad kreditoriai nenurodė jokių nesutikimo motyvų, padarė išvadą, jog bankroto administravimo išlaidų suma yra protinga ir atitinka įstatymo reikalavimus. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas pripažino, kad ginčo planas atitinka FABĮ 7 str. reikalavimus, FABĮ 8 str. 1–4 d. pažeidimų nenustatyta, todėl, įvertinus nemokių fizinių asmenų bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, tvirtintinas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas (CPK 178 str., 185 str., FABĮ 8 str. 8 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nurodyta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 str. nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-09-04 nutartimi pareiškėjams iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ (t. 4, b. l. 84–89). 2015-10-21 nutartimi patvirtinti pareiškėjų kreditorių ir jų 128 381,27 Eur kreditiniai reikalavimai (t. 4, b. l. 160). 2015-11-06 nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukta antstolė L. P. su 229,24 Eur kreditiniu reikalavimu (t. 4, b. l. 182–183), 2015-12-02 – antstolis J. P. su 247,85 Eur kreditiniu reikalavimu (t. 4, b. l. 195). 2016-01-18 nutartimi pratęstas terminas mokumo atkūrimo plano projektui parengti iki 2016-02-14 (t. 4, b. l. 201). 2016-02-24 nutartimi kreditorė BAB bankas „Snoras“ pakeista nauja kreditore UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (t. 5, b. l. 2–3). 2016-02-15 teisme gautas administratorės 2016-02-12 prašymas patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą, nurodant, jog šiam planui nepritarė 2016-01-08 kreditorių susirinkimas dėl priežasčių, nesusijusių su plano tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus (t. 5, b. l. 7–8, 17, 18–21, 22–38).

Nustatyta, jog 2016-01-08 kreditorių susirinkime mokumo atkūrimo planui pritarta nebuvo (t. 5, b. l. 22–24), todėl administratorė dėl šio plano patvirtinimo kreipėsi į teismą, nurodydama, jog kreditoriai nesutinka su nustatyta bankroto proceso trukme, administravimo išlaidomis, taip pat su pareiškėjams nustatyta būtinųjų poreikių tenkinimo suma. Skundžiama nutartimi teismas administratorės prašymą tenkino – patvirtino mokumo atkūrimo planą. Nesutikdamos su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, didžiosios pareiškėjos kreditorės (apeliantės) atskiruosiuose skunduose nurodė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais.

FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri leidžia spręsti, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o kartu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o kartu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 str.). Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas patvirtino pareiškėjų mokumo atkūrimo planą, kuriame numatytas jo įgyvendinimo 36 mėnesių terminas. Nesutikdamos su tokio termino nustatymu, apeliantės nurodo, kad iš esmės pareiškėjams minėtu laikotarpiu nebus sudarytos galimybės imtis aktyvių mokumo atkūrimo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš plane išdėstytų teiginių lieka neaišku, kokį darbą ateityje skolininkė ketina susirasti ir (ar) ketina įgyti profesiją, neaišku, kokiomis lėšomis ir (ar) būdais pareiškėjas ketina ateityje plėsti, kurti savo veiklą užsienio valstybėje ir pan. Pareiškėjai visiems savo kreditoriams plane numato skirti tik 90 Eur jų reikalavimams tenkinti. Taigi numatoma skolininkų ketinama mokėti kreditoriams suma per visą laikotarpį sudarytų tik 3 240 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, jog per nustatyto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą bus įmanoma maksimaliai padengti 128 858,36 Eur dydžio kreditinius įsipareigojimus kreditoriams.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal FABĮ (2016-01-01 įstatymo redakcija) fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas (numato, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai). Tačiau atitinkamo siūlymo į 2016-01-08 kreditorių susirinkimo darbotvarkę administratorė neįtraukė, taigi, žinodama, jog bankroto byla iškelta iki įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos, t. y. kai ĮBĮ 7 str. 5 d. reglamentavo ne ilgesnę negu 5 metų plano įgyvendinimo trukmę, nepagrįstai neįtraukė į 2016-01-08 kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimo dėl siūlymo keisti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, atitinkamų motyvų dėl plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo iki 3 metų plano projekte taip pat nėra. Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus visa apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas kuo maksimalesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo.

Teismas, apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog plane nustatytas 36 mėnesių arba 3 metų plano įgyvendinimo terminas yra objektyviai per trumpas tam, kad per šį laikotarpį kreditoriams būtų sumokėta didelė įsiskolinimo dalis, o ne tik menka 3 240 Eur suma (2,5 proc. nuo turimų įsiskolinimų sumos). Skundžiama nutartimi patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas yra neprotingas, neracionalus ir neužtikrina skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliantės – didžiosios skolininkų kreditorės, pagrįstai netoleruoja tokios situacijos ir nesutinka su plano įgyvendino trukme bei argumentuoja, jog plane nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti. Aplinkybė, jog pareiškėjų šeimoje auga trys vaikai, atsižvelgiant į tai, jog didelę išmoką kas mėnesį už juos pareiškėjai gauna iš užsienio valstybės (1 811,47 Eur), per se neeliminuoja pareiškėjų (sveikų ir jauno amžiaus asmenų) pareigos imtis aktyvių veiksmų pajamoms uždirbti bei savo mokumui atkurti. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl plano atitikties įstatymo reikalavimams vertinami tik kaip formalūs, o ne pagrįsti faktinių bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu.

Skundžiama nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatyta kas mėnesį administratorei mokėti 25 Eur atlyginimą, 35 Eur skirti bankroto procedūroms atlikti (plius mokesčiai) ir 5 proc. turto pardavimo išlaidų. Apeliantės, teismo vertinimu, pagrįstai nesutinka su nurodyta plano dalimi. Įstatymas numato maksimalią bankroto administratoriaus atlyginimo išlaidų sumą, be to, ji turi būti detalizuota (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p., 22 str.). Bankroto administratoriaus prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos, administratoriaus atlyginimas turi būti pagrįsti, atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai, be AB SEB bankui įkeisto nekilnojamojo turto (butas – (duomenys neskelbtini)), neturi jokio turto, vienintelis jų turtas – pareiškėjo gaunamos darbo pajamos ir išmoka už vaikus, bankroto administratorė neginčija jokių pareiškėjų sandorių. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad administratorė viso bankroto proceso metu atlieka atsakingas pareigas ir įstatyme numatytas funkcijas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo administravimo išlaidų sumų nepagrindžia.

Atlyginimas bankroto administratoriui turi atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą, bylos sudėtingumą. Teismas šių aplinkybių nevertino, iš esmės savo sprendimo dėl administravimo išlaidų dydžio nemotyvavo. Todėl konstatuotina, kad kreditoriams ginčijant plane nustatytą administravimo išlaidų dydį, teismas, patvirtindamas pateiktą planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, administravimo išlaidų sąmatos dedamųjų dalių, jų pagrįstumo apskritai neanalizavo ir nevertino, o tik apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad jų dydis neviršija įstatyme numatytos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamo reikalavimo kiekviename teismo procesiniame sprendime pateikti teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 291 str. 1 d. 5 p.).

Mokumo atkūrimo plano projektą ruošia bankrutuojantis fizinis asmuo, o teismas tegali jį patvirtinti arba ne, tačiau negali plano keisti (FABĮ 8 str.). Planas yra vientisas dokumentas, skirtingos plano dalys gali būti susijusios viena su kita tokiu būdu, kad kurios nors dalies pakeitimas iš esmės pakeistų bankrutuojančio fizinio asmens valią ir dėl kitų dalių nuostatų – pavyzdžiui, nustačius kitokį plano įgyvendinimo terminą arba administravimo išlaidoms skiriamą fizinio asmens piniginių lėšų dalį, gali pakisti fizinio asmens ketinimai dėl priemonių, skirtų mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.), dėl išlaidų būtiniems poreikiams dydžio ir pan.

Nustatęs, kad bankrutuojančių pareiškėjų mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros ir kreditoriai šiam planui pagrįstai nepritarė, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar pareiškėjai laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad bankroto administratorė nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turėjo netenkinti jos prašymo ir netvirtinti pateikto plano (FABĮ 8 str. 7 d.). Teismas skundžiamą teismo nutartį vertina kaip priimtą neįsigilinus į mokumo atkūrimo plano tvirtinimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų administratorės 2016-02-15 teismui pateiktas prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliktinas nenagrinėtas, suteikiant galimybę pareiškėjams pataisyti nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str.1, 2 dalys, CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų J. G. ir E. G. bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens V. Š. 2016-02-15 prašymą patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą.