Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-20 · Administracinė byla Nr. I-4647-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
I-4647-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02783-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4647-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02783-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D. (V. D.) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimą – 5 500 Eur.

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) įvairiose kamerose netinkamomis sąlygomis, t. y. kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, minimalus gyvenamasis plotas buvo per mažas. Didžiąją dalį kameros ploto užėmė kėdės, lovos, baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė bei kiti patalpoje esantys buitiniai inventoriai. Nurodo, kad kamerose gyveno po tris kalinius, todėl buvo priverstas nuolat sėdėti, stovėti ir, tai apribojo pareiškėjo galimybę laisvai judėti. Pareiškėjas teigia, kad dėl tokių sąlygų išsivystė baimės, nepilnavertiškumo jausmas, taip pat patyrė emocinius, dvasinius sukrėtimus. Mano, kad atsakovas pažeidė tiek nacionalinės teisės, tiek ir tarptautinės teisės aktus, reglamentuojančius kameros ploto normas vienam asmeniui.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) pateiktame atsiliepime (1 t., b. l. 4–12) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atitinkamose kamerose periodiškai buvo laikomas, o nuo 2019 m. gegužės 6 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo teigimu, iš pateiktų duomenų apie pareiškėjo judėjimą matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, kadangi visą laiką gyvenamosiose kamerose buvo laikomas vienas. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendrojo pobūdžio, nėra konkretumo, taip pat neįrodoma, kad pareiškėjo skunde įvardijami įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo pareiškėjo teises ir jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Atsakovės įgaliotos institucijos manymu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras gauti turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę būklę, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo: 1) dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, vertinamas laikotarpiai nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d., nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 22 d., nuo 2019 m. vasario 8 d. - 2019 m. vasario 12 d., nuo 2019 m. kovo 1 d. - 2019 m. kovo 5 d., nuo 2019 m. balandžio 3 d. - 2019 m. balandžio 7 d., nuo 2019 m. gegužės 2 d. - 2019 m. gegužės 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Pareiškėjas pateiktame skunde patirtą neturtinę žalą, visų pirma, grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 1) 1.3.1 punkte, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 2) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

Iš atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 5 d. atvyko į Lukiškių TI - K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 275, plotas - 7,85 kv. m (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 7 d. - 2018 m. lapkričio 13 d. kamera Nr. 275 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 14 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2018 m. lapkričio 26 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 313, plotas - 7,79 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 28 d. kamera Nr. 313 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 29 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2018 m. gruodžio 12 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, plotas - 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); 2018 m. gruodžio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 272, plotas - 7,75 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. gruodžio 14 d. - 2018 m. gruodžio 16 d. kamera Nr. 272 (1 asmuo kameroje); 2018 m. gruodžio 17 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2019 m. sausio 18 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI - K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 321, plotas - 7,70 m (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 20 d. kamera Nr. 321 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 21 d. kamera Nr. 321 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 22 d. kamera Nr. 321 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 23 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2019 m. vasario 8 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 m (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 314, plotas - 7,58 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 10 d. - 2019 m. vasario 11 d. kamera Nr. 314 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 268, plotas - 7,30 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 13 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2019 m. kovo 1 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 18, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 1 d. - 2019 m. kovo 4 d. kamera Nr. 18 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 13, plotas - 6,43 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 6 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus, 2019 m. balandžio 3 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namus ( iki 2019-04- 01 Lukiškių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, plotas - 7,31 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 4, plotas - 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 5 d. kamera Nr. 4 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 6 d. - 2019 m. balandžio 7 d. kamera Nr. 4 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 8 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus, 2019 m. gegužės 2 d. atvyko iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namus ( iki 2019-04¬01 Lukiškių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, plotas - 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 3 d. kamera Nr. 124 (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 22, plotas - 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. gegužės 5 d. kamera Nr. 22 (2 asmenys kameroje); 2019 m. gegužės 6 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus. Bylos duomenys patvirtina, kad periodiškai ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose daugiausiai vienas, o su kitu asmeniu buvo laikomas tik 18 dienų (t. y. 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. lapkričio 7 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. lapkričio 10 d., 2018 m. lapkričio 11 d., 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. lapkričio 13 d., 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. sausio 19 d., 2019 m. sausio 20 d., 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. balandžio 7 d.). Vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko Lukiškių TI-K reikalavimo dėl Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje nurodytus minimalaus ploto reikalavimus (t. y. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nuo 6,47 kv. m iki 7,79 kv. m, o dviem asmenims tenkantis kameros plotas nuo 7,38 kv. m iki 7, 85 kas reiškia, kad kameroje kalinčiam asmeniui tenka ne mažiau kaip 3,69 kv. m bendro kameros ploto).

Taip pat teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019). Todėl pareiškėjo argumentai dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, neatitikties teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad LVAT naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančio Lukiškių TI-K atsiliepimo, matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (1 t., b. l. 30–37). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistas.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1– punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė