Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui J. Š., jo atstovui I. Č., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015-05-21 raštą Nr. (6.5)I-3446;įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių išmokėti J. Š. naudai negautą 7331,82 Eur senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31;pripažinti, kad senaties terminas dėl kreipimosi į teismą nėra praleistas;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Sumažinta pensijos dalis pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., tačiau tuo metu dar nebuvo konstatuotas Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. prieštaravimas Konstitucijai, todėl pareiškėjas 2010 m. sausio mėn. negalėjo žinoti, kad Laikinojo įstatymo nuostatos yra prieštaraujančios Konstitucijai ir, kad sumažintos pensijos mokėjimas pažeidėjo teises. Tik Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą atsirado teisinis pagrindas reikalauti grąžinti neteisėtai nusavintą senatvės pensijos dalį.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu kreipimosi į VSDFV teritorinį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Pareiškėjas tiek 2015-03-27, tiek 2015-04-20 bei 2015-05-04 su prašymais kreipėsi į VSDF ir į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių dėl sumažintos pensijos kompensavimo pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., todėl pareiškėjo paduoti prašymai pripažintini skundais Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Be to, VSDF 2015-05-21 rašte nurodė, kad pareiškėjo prašymai išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjo skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Taigi, pareiškėjas pasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti bylą iš esmės neliko. Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjo pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl jis taikytinas į ateitį ir nėra pagrindas išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 – 2011 metais negautą senatvės pensijos dalį. Be to, Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą nustatantį praradimų, atsiradusių dėl senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Įsigaliojus šiam įstatymui, senatvės pensijos dalis, negauta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinės pensijos dalis, negauta dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, asmenims bus kompensuojama šiame įstatyme nustatyta tvarka.

2010 - 2011 metais Laikinasis įstatymas buvo galiojantis, viešojo administravimo įstaigoms, taigi ir VSDFV skyriui bei VSDFV, privalomas vykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją 2010 – 2011 m. gavo dėl VSDFV skyriaus ar VSDFV kaltės, todėl Pensijų įstatymo 44 straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis). VSDFV Vilniaus skyrius prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl senatvės pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, neišmokėjimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 VSDFV Vilniaus skyrius valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 str. 1 dalimi (b. l. 6).

VSDFV Vilniaus skyrius 2014-10-08 sprendimu Nr. PE_SP15-2619, vadovaudamasis Kompensavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, apskaičiavo pareiškėjui 4903,43 Lt kompensuojamąją valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kuri buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1-4, 6 ir 7 d. ir 7 str. 1, 2, 4, 5, 6 d. nuostatas bei nusprendė mokėti šią sumą nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio (b. l. 27).

Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytu sprendimu, 2015-03-27 prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydamas, kad būtų apskaičiuota ir išmokėta senatvės pensijos nepriemoka, susidariusi kaip dirbančiam pensininkui (b. l. 36).

2015-04-07 VSDFV sprendimu Nr. (6.5)I-2314 paaiškino pensijų kompensavimo pagal Kompensavimo įstatymą tvarką, paaiškino, kad kompensavimo įstatymas nustato senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1-4, 6 ir 7 dalių ir 7 str. 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Šiame įstatyme nenustatytas dėl kitų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautų pensijų sumų kompensavimas, todėl neturi pagrindo keisti ar naikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-08 sprendimo Nr. PE_SP15-2619, ir pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (b. l. 37-38).

Pareiškėjas nekelia ginčo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-08 sprendimu Nr. PE_SP15-2619 apskaičiuotos dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintos senatvės pensijos dalies kompensuojamosios sumos dydžio, terminų, tačiau nesutinka su sprendimu tuo aspektu, kad nebuvo apskaičiuota kompensuojamoji suma dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus, įsigaliojo 2014-05-22 (1 str. 1 d.), tačiau nebuvo nustatytas jų kompensavimas dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo, todėl atsakovas negalėjo apskaičiuoti kompensuojamosios sumos, susidariusios dėl pensijų mažinimo pagal kitas Laikinojo įstatymo nuostatas.

Pareiškėjas teisingai teigia, kadKonstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija, 2010-10-26 redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Pažymėtina, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą, savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 pasisakė dėl procesinio kreipimosi į teismą termino taikymo, šio termino eigos pradžios skaičiavimo aiškinimo ir konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.

Kaip nustatyta, pirmoji dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl į VSDFV su skundu turėjo kreiptis iki 2013 m. sausio mėnesio imtinai. Pareiškėjas į VSDFV kreipėsi 2015-03-27 skundu, t. y. praleidęs teritorinio skyriaus veiksmų apskundimo terminą, kurio neprašė atnaujinti, o 2015-05-04 prašymu jau prašė atnaujinti terminą, teigdamas, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio teismo nutarimas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, konstatuoja, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai buvo priimtas 2012-02-06, oficialiai paskelbtas – 2012-09-21. Skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2015-06-18, į VSDFV kreipėsi 2015-03-27, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos ir 2 metams nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos. Teismui nėra pateikti duomenys, kad egzistavo objektyvios kliūtys, trukdžiusios pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Aplinkybės, jog reikalavimui dėl pensijos nepriemokos priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, paaiškėjo LVAT priėmus 2013-03-12 nutartį (a. b. Nr. A552-519/2013), o tai, kad šis terminas skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos galutinai išaiškinta LVAT 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013). Jokios aplinkybės, kurios sukliudė pareiškėjui nedelsiant po LVAT 2013-11-07 nutarties paskelbimo dienos ginti savo teises ir nepriklausė nuo pareiškėjo pasirinkto elgesio būdo, teismui nėra nurodytos. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė laiku kreiptis į teismą ir kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčą reglamentuojančias teisės normas, teismas daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius tinkamai taikė Kompensavimo įstatymą, ko pasekoje priėmė teisėtą ir pagrįstą 2014-10-08 sprendimą Nr. PE SP15-2619. Konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl pensijos nepriemokos priteisimo ir nenustačius objektyvių priežasčių šiam terminui atnaujinti, nėra pagrindo naikinti VSDFV 2015-05-21 sprendimo Nr. (6.5)I-3446 pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-06-30 priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir kitų valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, nustatantis pensijų, sumažintų pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį kompensavimo tvarką. Šis įstatymas įsigaliojo 2015-08-01. Kompensacijos pradedamos mokėti 2016 m. ir bus išmokėtos per trejus metus. Vadinasi, pareiškėjo teisės į senatvės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo yra apgintos ir patirti praradimai bus kompensuoti Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir kitų valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, todėl ginčas dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo susidariusios pensijos dalies kompensavimo iš esmės yra išnykęs.

Teismui nepatenkinus pareiškėjo skundo nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.