Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3798-1165/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-12-07
Bylos Nr.
e1-3798-1165/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36724-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3798-1165/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36724-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.23.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apželdintuoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė narkotines medžiagas – 0,355 g kokaino, iki tol, kol 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 09.20 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, prie policijos pareigūnų išmetė ant kambario kampe buvusio pledo, po ko policijos pareigūnai rado ir paėmė.

Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dabar jau net pats neprisimena nei kada, nei kur įsigijo narkotinių medžiagų – kokaino. Prisimena, kad kažkur nusipirko, bet kuriame mieste, neprisimena. Iš ko pirko ir kiek mokėjo, taip pat neprisimena. Jokių kontaktų, iš ko būtų galėjęs pirkti narkotines medžiagas, išsisaugojęs neturi. Narkotines medžiagas, t. y. kokainą, kuris buvo supakuotas plastikiniame permatomame maišelyje, jis laikė savo striukės kišenėje. 2023 m. rugsėjo 23 d. iš ryto, apie 9 val., jis nuvyko pas savo kaimyną T., kurio pavardės neprisimena, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Jis pas T. nuvyko, kad jam padėtų išnešti iš buto spintelę, kuri jam jau buvo nereikalinga. Kai nuvyko pas T. į namus, namuose buvo mažametis T. sūnus ir jo mama, paties T. nebuvo, jis buvo trumpam kažkur išėjęs. Kad T. sūnus būtų buvęs užsilipęs ant palangės, jis nepastebėjo. Belaukiant, kol grįš į namus T., į jo butą netikėtai atvyko policijos pareigūnai. Jis nesuprato, dėl ko jie atvyko. Pamatęs pareigūnus, jis prisiminė, kad savo striukės išorinėje kišenėje turi minėtų narkotinių medžiagų, t. y. plastikinį maišelį su kokainu. Jis labai sutriko, pasimetė ir nusprendė pabandyti juo atsikratyti. Nieko kita nesugalvodamas, jis nuėjo į svetainės kambarį ir minėtą maišelį su narkotikais numetė į kambario kampą ant sulankstyto pledo. Iš streso, pats nesuvokdamas, pakišo po pledu ir savo piniginę. Net nežino, kodėl taip padarė. Numetęs narkotines medžiagas ant pledo, jis atsitraukė. Policijos pareigūnė pastebėjo jo keistą elgesį, nuėjo patikrinti, ką jis tame kambario kampe darė ir rado numestą maišelį su narkotinėmis medžiagomis – kokainu. Pareigūnams sakė, kad tai ne jo medžiagos, galvojo, kad išsisuks, buvo sutrikęs. Pripažįsta, kad tai buvo jo narkotinės medžiagos, savo kaltės neneigia, labai nuoširdžiai gailisi, kad elgėsi nusikalstamai, žino, kad narkotinių medžiagų negalima laikyti, buvo įsigijęs savo reikmėms, neketino niekam jų duoti ar kitaip platinti. Policijos pareigūnų jis buvo nuvežtas į LSMUL Kauno klinikas patikrai dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Buvo prieš dieną vartojęs narkotinių medžiagų kažkokiame Kauno bare, kokias narkotines medžiagas vartojo, nepamena, negali įvardinti, jam jų pasiūlė nepažįstami asmenys. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo, esant galimybei, jam paskirti baudą. Baudą jis yra pasirengęs sumokėti, nes yra dirbantis ir turi asmeninių santaupų (e. b. 1 t., b. l. 80–82).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama liudytojos parodymais ir baudžiamojoje byloje kitais surinktais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ajame skyriuje, vyriausiosios patrulės pareigose. 2023 m. rugsėjo 23 dieną ji dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėju D. L.. Bedirbant, apie 09.20 val., gavo iš budėtojo pranešimą, kad daugiabutyje name mažas vaikas yra užsilipęs ant palangės ir gali nukristi. Reaguojant į pranešimą, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus per neužrakintas duris į butą Nr. (duomenys neskelbtini), rado vaiką, lakstantį ant grindų kambaryje, su juo kartu buvo jo močiutė Z. Š.. Bute taip pat buvęs, kaip vėliau nustatyta, R. G., pamatęs pareigūnus, sutriko. Jis, būdamas kambaryje, t. y. svetainėje, nusisuko nuo jų ir nuėjo į svetainės kampą ir pasilenkęs kažką išmetė prie lovos, ant kampe buvusio sulankstyto pledo. Nuėjusi į šį svetainės kampą, pamatė, kad ant sulankstyto pledo yra numestas permatomas užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos biria medžiaga. Po to pakėlusi pledą, pamatė pakištą R. G. piniginę. Užspaudžiamas maišelis, įtariant, kad tai galimai narkotinės medžiagos, buvo paimtas, supakuotas į voką ir užplombuotas policijos plomba. Patikrinus, piniginė buvo atiduota R. G., nes piniginėje buvo jo paso nuotrauka, be to jis pats patvirtino, kad tai jo piniginė. R. G. buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių patikrinimui dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo. R. G. buvo labai sutrikęs, vis nukreipdavo kalbą, jis labai prakaitavo, nenustovėjo vietoje. R. G. paklausus, kieno maišelis su baltos spalvos biria medžiaga, jis sutrikęs paaiškino, kad ne jo ir nieko nežino. Tuo metu kiti kambaryje buvę asmenys, t. y. Z. Š. ir vėliau grįžęs T. L. paaiškino, kad šis maišelis ne jų, o turbūt R. G., nes iki tol ant pledo šio maišelio nebuvo. Kaip suprato, R. G. yra T. L. draugas ir jis laukė jo bute grįžtant paties T. L. (e. b. 1 t., b. l. 66–68).

2023 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo D. L. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 09.20 val. dirbant kartu su Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiąja patrule A. S., radijo ryšio šaukiniu 1718, buvo gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), pagal ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad mažas vaikas užsilipęs ant palangės. Nuvykus anksčiau minėtu adresu, patikrinus ar buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys užrakintos, jos nebuvo užrakintos. Užėjus į vidų, uniformuotus policijos pareigūnus pastebėjęs R. G. sutriko ir svetainėje staigiai nusisuko nuo jų, nuėjo į svetainės kambario kampą ir pastebėjo, kad kažką išmetė. Patikrinus svetainės kambario kampą, kuriame R. G. kažką išmetė, ant raudonai juodos spalvos užtiesalo buvo pastebėtas permatomas, užspaudžiamas maišelis, kurio viduje buvo baltos spalvos birios sintetinės, galimai narkotinės medžiagos, kurios paimtos, supakuotos į voką ir užplombuotos policijos plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su asmeniu, šis buvo sutrikęs, vis nukreipdavo temą, buvo suprakaitavęs, nenustovėjo vietoje. R. G. buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur paimtas šlapimo mėginys Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo nesulaikytas. Bute taip pat buvo Z. Š. ir jos anūkas M. L.. Z. Š. nurodė, kad apie jokias narkotines medžiagas nieko nežinojo ir pamačiusi nustebo, o kad M. L. vaikščiojo ant palangės nepastebėjo iš karto, nes buvo kitame kambaryje, bet kai pamatė, iš karto paėmė nuo palangės, kad nevaikščiotų. Bendraujant su asmenimis, po kurio laiko namo grįžo M. L. tėvas T. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nurodė, kad buvo išėjęs trumpam iki kirpyklos, kas įvyko nieko nežino, paklausus apie narkotines medžiagas, teigė, kad jos ne jo, nurodė, kad gali būti draugo R. G. (e. b. 1 t., b. l. 31–32).

2023 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), užėjus į svetainės patalpas, kairėje pusėje matoma spinta, joje – sudėti įvairūs daiktai, neturintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, priešais matoma lova, dešinėje pusėje – miegamasis. Einant link minėtos lovos, ant jos matoma padėta baltos spalvos antklodė, kairėje pusėje – sulankstytas raudonos spalvos pledas, ant kurio – permatomas užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos biriomis galimai sintetinės kilmės narkotinėmis medžiagomis, kuris paimtas, supakuotas į voką ir užplombuotas policijos plomba Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 12–14).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,355 g. Tyrimo metu sunaudota 0,052 g miltelių. Likę milteliai (0,418 g) supakuoti į plastikinį uždaromą maišelį ir vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5- V-377 redakcija), nuostatomis perduoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą (e. b. 1 t., b. l. 59–62).

2023 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. G. šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, pėdsakų kokaetileno, nustatyta mažiausia koncentracija 1,41 promilės etilo alkoholio. Šlapime benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (e. b. 1 t., b. l. 64–65).

Pagal 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šie baudžiamajame įstatyme numatyti uždrausti veiksmai yra alternatyvūs, todėl bet kurio vieno iš jų pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės / psichotropinės medžiagos kiekis.

Šiuo atveju R. G. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, kadangi jis nuo nenustatyto laiko iki 2023 m. rugsėjo 23 d. apie 09.20 val., neteisėtai su savimi laikė narkotines medžiagas – 0,355 g kokaino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis patvirtino, kad jis 2023 m. rugsėjo 23 d. turėjo minėtų narkotinių medžiagų. Tai, kad pas kaltinamąjį buvo rastos narkotinės medžiagos, patvirtina ir liudytojos policijos pareigūnės A. S. parodymai, iš kurių matyti 2023 m. rugsėjo 23 d. vykdant tarnybą, apie 09.20 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjęs policijos pareigūnus R. G. sutriko ir svetainėje staigiai nusisuko nuo jų, nuėjo į svetainės kambario kampą ir kažką išmetė. Patikrinus svetainės kambario kampą, kuriame kaltinamasis kažką išmetė, ant raudonai juodos spalvos užtiesalo buvo pastebėtas permatomas, užspaudžiamas maišelis, kurio viduje buvo baltos spalvos, biri, sintetinė medžiaga. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada patvirtina, kad tyrimui pateiktų baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,355 g. 2023 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. G. šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, pėdsakų kokaetileno, nustatyta mažiausia koncentracija 1,41 promilės etilo alkoholio. Be to, kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš dieną vartojęs narkotinių medžiagų kažkokiame Kauno bare, kokias narkotines medžiagas vartojo, nepamena, negali įvardinti, jam jų pasiūlė nepažįstami asmenys. Taigi, iš aptartų įrodymų galima daryti išvadą, kad disponavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje svarbią įrodomąją reikšmę turi specialisto išvada ar ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-308/2013). Šiuo atveju, byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu nustatytos narkotinės medžiagos bendra grynoji masė yra 0,355 g. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas rekomendacijas, R. G. su savimi laikytos narkotinės medžiagos – kokaino – bendras kiekis (0,355 g.) viršija šios medžiagos nedidelį (0,02 g) ir neviršija nustatyto didelio kiekio (20 g). Ta aplinkybė, kad kaltinamojo neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis iš esmės tik šiek viršija Rekomendacijose nurodytą šios psichotropinės medžiagos nedidelį kiekį, pagrindžia kaltinamojo teiginius, kad jis medžiagą laikė, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, tai yra savo reikmėms, ką patvirtina ir specialisto išvada, jog kaltinamojo šlapime rasta narkotinės medžiagos – kokaino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad R. G., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai laikė minėtą narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti, todėl ši R. G. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Šiuo atveju, kaip matyti iš R. G. pareikšto kaltinimo, jam buvo inkriminuojamas tiek narkotinių medžiagų laikymas, tiek ir įgijimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog narkotinių medžiagų įgijimu laikomi tokie atvejai, kai asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt. Šiuo atveju, nors neabejotina, kad kaltinamasis, žinojo ir suprato, kad jis, turėdamas savo žinioje, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laikė apyvartoje uždraustas narkotines medžiagas, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis atlygintinai, dovanų ar kitaip neatlygintinai jas būtų įgijęs.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens R. G. įgijo narkotines medžiagas, o jų įgijimas siejamas tik su laikymo faktu. Teismo vertinimu, šioje byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių medžiagų laikymo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas – šalintina, iš kaltinimo pašalinant aplinkybes, kad R. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė yra 0,355 g, nekeičiant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtos narkotinės medžiagos laikymu, neturint tikslo ją platinti.

Dėl R. G. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę R. G., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (bauda) bei jos dydžiu sutiko (e. b. 1 t., b. l. 107–108). Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis R. G. yra jauno amžiaus, neteistas, baustas administracine tvarka, jam skirtas baudas sumokėjęs, pakaltinamas, dirbantis, nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių nenustatyta. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta baudos bausmė bei, atsižvelgiant į bylos medžiagą, kaltinamajam bausmės dydis nustatomas artimesnis minimaliam baudžiamajame įstatyme nurodytam jos dydžiui (BK 47 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likę milteliai (0,418 g), supakuoti į plastikinį uždaromą maišelį ir, vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija), nuostatomis perduoti į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje, ir objektų pakuotės, supakuotos į voką, kuris užklijuotas, užantspauduotas antspaudu „Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3 dokumentams“, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. sumažintą bausmę – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likusius miltelius (0,418 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje, ir objektų pakuotes, supakuotas į voką, kuris užklijuotas, užantspauduotas antspaudu „Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3 dokumentams“, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad R. G., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vita Padriezaitė