Kauno apygardos teismo nutartis

2008-10-28 · Civilinė byla Nr. 2-847-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-28
Bylos Nr.
2-847-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
D. I., V. I.
Civilinė byla Nr. 2-847-510/2008procesinio sprendimo kategorija 109; 110.4; 113.1; 117.1; 117.2; 117.3; 118
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. I. ir V. I. ieškinį atsakovei likviduojamai AB „Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovų atstovas ieškiniu (b. l. 4-8), vadovaudamasis LR Konstitucijos 21 str., CK 6.245-6.251 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.284 str., CPK 5 str., 93 str., 111 str.,135 str., 144 str., 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 148 str. 1 d., prašė priteisti ieškovams iš atsakovės 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kiekvienam po 125 000 Lt) ir ieškovės D. I., byloje atstovaujančios ir nepilnamečio V. I. interesus, turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2005-03-21 7.10 val. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gamybiniame - pastate 2G4p, kurio unikalus Nr. 1995-7006-8027, esančiame Kaune, Drobės g. 66, įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. sugriuvo pastato dalis, kurio metu žuvo ieškovės D. I. sutuoktinis ir V. I. tėvas R. I.. R. I. žuvo darbo vietoje, darbo laiku, atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas. Atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina 2005-06-22 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.6, kuriame nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis - pastato griūtis įvyko dėl blogos statybos darbų, konstrukcijų, statybinių medžiagų kokybės bei pastato techninės priežiūros reikalavimų nevykdymo, sugriuvusios pastato dalies konstrukcijoms pasiekus eksploatacinę-ribinę būklę. Nelaimingą atsitikimą lėmė atsakovės netinkamas darbo organizavimas, saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, pastato techninės priežiūros reikalavimų nevykdymas, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovės priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Kadangi atsakovė, būdama sugriuvusios pastato dalies savininkė ir valdytoja, turėjo užtikrinti tinkamą pastato priežiūrą ir eksploatavimą, tačiau to nedarė, ko pasekoje ir įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl atsakovės atsakomybė yra ne tik kaip darbdavio (DK 248-250 str.), bet ir kaip statinio savininko (CK 6.266 str.). Atsakovė, atlikusi neteisėtus veiksmus, yra kalta dėl atsiradusių pasekmių. Remiantis CK 6.248 str., atsakovės kaltė yra preziumuojama. Dėl R. I. žūties atsakovai patyrė didžiulę neturtinę žalą, kadangi neteko artimo žmogaus ir šeimos maitintojo, be to, abu ieškovai yra kurčnebyliai, todėl likus be vyro ir tėvo sumažėjo ieškovų bendravimo su kitais asmenimis galimybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su ieškiniu dėl šių motyvų:

atsakovė su savo darbuotoju R. I. 2004-02-25 sudarė darbo sutartį Nr. 602/04. R. I. buvo apdraustas socialiniu draudimu (soc. draudimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Po darbuotojo žūties atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu R. I. žmonai buvo skirta materialinė parama – 100 % vidutinio vyro darbo užmokesčio dydžio pašalpa, mokant kas mėnesį vienerius metus, pradedant 2005 m. balandžio mėn., po metų, iki sūnui V., gimusiam 1992-07-09, sukaks 18 metų įsipareigota mokėti 50 % žuvusiojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą. Atsakovė nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2006 m. kovo mėn. sumokėjo ieškovei 10 589,04 Lt, mokant kas mėnesį po 882,42 Lt. Nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2008 m. sausio mėn. kas mėn. buvo mokama po 441,21 Lt. 2008-01-18, dalyvaujant Kauno apskrities gestų kalbos vertėjai V. L., atsakovė su D. I. pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo likusią pašalpos sumą už laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2010-07-09, sudarančią 13.236,88 Lt, pervesti į D. I. sąskaitą, į kurią 2008-01-22 buvo pervesta 13.236,88 Lt. Be to, ieškovei buvo išmokėta laidojimo pašalpa. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė dėjo visas pastangas bendradarbiauti su ieškovais, visokeriopai pagal galimybes stengėsi jiems padėti ir nepaliko ieškovų nežinioje – tiek žodžiu, tiek raštu reiškė užuojautą ir palaikymą. Atsakovė geranoriškai, nors pagal įstatymus ieškovams nepriklauso nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimas, vadovaudamasi žmogiškumu ir savitarpio pagalbos nerašytais principais, ieškovams suteikė materialinę ir moralinę pagalbą;kadangi R. I. buvo apdraustas socialiniu draudimu, ieškovai turėjo gauti atitinkamas išmokas, numatytas socialinio draudimo įstatymu;vienas pagrindinių kriterijų neturtinei žalai atsirasti yra žalą padariusio asmens kaltė. Ieškovų tvirtinimai, kad, remiantis CK 6.248 str., atsakovės kaltė yra preziumuojama, yra klaidingi, nes nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo vadovaujamasi CK 6.250 str. Kadangi dėl nelaimingo atsitikimo iki šiol vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl kalti asmenys dar neišaiškinti ir kaltė nenustatyta. Ieškovai grindžia ieškinį CK 6.284 str., tačiau šio straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų numatyta tvarka. R. I. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, todėl darbdaviui negali būti reiškiamos jokios pretenzijos;ieškovai ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo negali grįsti CK 6.266 str. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Šio CK straipsnio komentaruose yra išvardyti visi CK straipsniai, kurie numato neturtinės žalos atlyginimą, tačiau CK 6.266 str. čia nepaminėtas; kadangi atsakovė veikia nuostolingai (2006 m. įmonė patyrė 5 147 988,00 Lt nuostolių), ji neturės galimybių sumokėti tokios didelės sumos ieškovams. Nelaimingo atsitikimo metu buvo sugriauta gamykla ir šiuo metu bendrovė yra likviduojama.

Atsiliepimas

Ieškovė dublike nurodė, kad su atsakovės atsiliepimu į ieškinį nesutinka. Ieškovė nurodė, kad tai, jog atsakovė įvykus nelaimingam atsitikimui suteikė materialinę pagalbą, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlyginti ieškovų patirtą neturtinę (moralinę) žalą. Atsakovei atlyginus patirtą materialinę žalą ieškinys dėl to nėra reiškiamas. Atsakovė nurodė, kad R. I. buvo apdraustas socialiniu draudimu ir kad ieškovai turėjo gauti atitinkamas išmokas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas, todėl jokios išmokos dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo nebuvo išmokėtos. Atsakovė teigia, kad ieškinio juridinė motyvacija visiškai nepagrįsta bei kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl kalti asmenys dar neišaiškinti ir kaltė nenustatyta. Atsakovė neteisi, kad turtinės žalos atlyginimo klausimu kaltė preziumuojama, o neturtinės žalos atlyginimo atveju kaltę reikia įrodyti. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atsiradimo atveju yra vienoda ir negali skirtis. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas -jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti. Ieškovai nesikreiptų į teismą ir nereikalautų iš atsakovo žalos atlyginimo, jeigu R. I. būtų gyvas ir sveikas. Būtent jo netektis, patirtas stresas ir išgyvenimai, prarasta artimiausio žmogaus pagalba bei parama ir buvo ta aplinkybė, dėl kurios buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu. Ieškiniu nėra teigiama, kad atsakovės kaltė dėl ieškinyje nurodyto dydžio sumos yra preziumuojama. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės kaltė yra ne dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, o apskritai dėl atsiradusių pasekmių. Atsakovė yra atsakinga už įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo R. I., todėl, remiantis CK 6.250 str., neturtinė žala privalo būti atlyginta. Žalos dydžio nustatymui esminės reikšmės turi ne tiek pati kaltė, kiek civilinės atsakomybės sąlyga, o ypač jos forma. Dėl atsakovės išsakytos nuomonės dėl kaltės ir ikiteisminio tyrimo atlikimo, dar 2006-01-ll Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3 K-3-27/2006 išaiškino, kad ,,DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma blanketinė, nes nukreipia Į Civilinį kodeksą kurio, 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio2 dalis, 6.284 straipsniai, DK 250 straipsnis). Tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens darbuotojo įpėdiniai ir išlaikytiniai, baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtiną žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (CPK 163 straipsnis 1 dalies 3 punktas) ". Todėl teigti, kad neaišku, kas kaltas iki tol, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės.

Atsakovė teigia, kad ieškovai nepagrįstai savo ieškinį grindžia CK 6.284 str., kadangi minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė nurodo, kad R. I. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, todėl dėl šios priežasties darbdaviui negali būti reiškiamos jokios pretenzijos. Su tokiu atsakovės teiginiu taip pat sutikti negalima, kadangi jau minėta 2006-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr.3 K-3-27/2006 LAT išaiškino, kad ,,Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsniai, DK 250 straipsnis) ". Todėl atsakovė yra tinkama atsakovė šioje byloje ir ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovės patirtos neturtinės žalos atlyginimo, remiantis CK 6.250 str. 2 d., 6.284 str. ir DK 250 str. nuostatomis.

Atsakovė teigia, kad ieškovai negali grįsti neturtinės žalos atlyginimo remdamiesi CK 6.266 str. Su tokia atsakovės nuomone sutikti negalima, kadangi ieškovų teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo numato CK 6.250 str. 2 d., t. y. kai žala padaroma asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.266 str. numato statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, t. y. privalomą prievolę atlyginti padarytą žalą, dėl pastato sugriuvimo ar dėl kitokių jo trūkumų. Ir visiškai nėra būtina, kad kiekviename straipsnyje atskirai būtų aptarta ir neturtinės žalos atlyginimo atvejis, kadangi tokią bendrą normą numato jau minėta CK 6.250 str. 2 d. CK 6.250 str. 2 d. aiškinimo prasme nėra skirtumo, kokiomis priemonėmis ar aplinkybėmis bus padaryta neturtinė žala, ji taikoma visais atvejais ir be jokių išimčių, jeigu žala padaroma asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Statinio sugriuvimo ar dėl kitokių jo trūkumų padaryta žala yra tik vienas iš atvejų, kuomet asmens sveikatos sužalojimo ar dėl asmens gyvybės atėmimo galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Tai, kad atsakovė neturės galimybės išmokėti prašomos sumos dėl to, kad atsakovės nuostolis 2006-12-31 sudarė 5 147 988 Lt, nėra pagrindas ieškovų reikalaujamą sumą sumažinti, tuo labiau nėra suprantamas atsakovės motyvas dėl atsakovės turtinės padėties tuo metu. Atsakovė teigia, kad jos nuostolis auga ir dėl ieškinių, tačiau vietoje to, kad atsakovė stengtųsi (bandytų) bylą užbaigti taikiai (taip išvengdamas dar didesnių bylinėjimosi išlaidų), ji su ieškiniu nesutinka ir gynybai (atstovavimui) samdosi ne pačius pigiausius advokatus. Jeigu turtinė padėtis tikrai yra sunki, tikslingiau būtų pinigus, skirtus atsakovės advokato darbui apmokėti, skirti patirtai neturtinei žalai atlyginti. Be to, siekiant sutaupyti lėšų atsakovę galėtų atstovauti ir pats likvidatorius, kurio tikslas yra užtikrinti efektyvų atsakovės piniginių lėšų naudojimą. Būtent ši aplinkybė ir parodo, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą ieškinio sumai mažinti.

Atsiliepimas

Atsakovė triplike pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė atsiliepime į ieškinį.

Ieškovams vieniems pirmųjų iš nuo nelaimingo atsitikimo nukentėjusiųjų asmenų artimųjų buvo išmokėta laidojimo pašalpa. Laikytina, kad atsakovė geranoriškai, nors pagal įstatymus ieškovams nepriklauso nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimas, vadovaudamasi žmogiškumu ir savitarpio pagalbos nerašytais principais, ieškovams suteikė ne tik materialinę, bet ir moralinę pagalbą ir manė, kad tarp ieškovų ir atsakovės įsivyravo taika.

Šalies argumentai

Ieškinyje teisingai rašoma, kad LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003 nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi vienas pagrindinių kriterijų neturtinei žalai atsirasti yra žalą padariusio asmens kaltė ir ji nėra preziumuojama, nes tai tiesiogiai nurodoma įstatyme. Jeigu atsakovo kaltė nulinė, tai nulinė ir neturtinė žala. Ieškovų tvirtinimai, kad remiantis CK 6.248 str. atsakovo kaltė preziumuojama, yra klaidingi, nes dėl neturtinės žalos reikia vadovautis CK 6.250 str. „Neturtinė žala", kuriame kalbama apie kaltę, kuri nėra preziumuojama, o ieškovai ją turi įrodyti. Kadangi dėl nelaimingo atsitikimo iki šio laiko vyksta ikiteisminis tyrimas, kalti asmenys dar neišaiškinti ir kaltė nenustatyta.

Ieškovai grindžia ieškinį ir CK 6.284 str. Tačiau šio straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų numatyta tvarka. Kadangi R. I. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, vien dėl šios priežasties darbdaviui negali būti reiškiamos jokios pretenzijos.

Dublike nė vienas atsakovės įstatyminis motyvas yra nepaneigtas. Pavyzdžiui, CK 6.284 str. 4 dalyje rašoma: „Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka." Nukentėjęs R. I. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl CK 6.284 str. negali būti taikomas šioje byloje. Jis gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu LR Seimas pakeistų šį įstatymą ir pasakytų atvirkščiai, t. y. kad neturtinę žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 str. nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, ar ne. Tada būtų visiems aišku, kad šis socialinis draudimas yra beprasmis, tuščias lėšų eikvojimas, nes darbdaviui toks draudimas neduoda jokios naudos.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė teismą informavo, kad ji neturės galimybės išmokėti sumos, kurios prašo ieškovė. Atsakovės nuostolis vien 2006-12-31 sudarė 5 147 988 Lt. Bendrovės nuostolis toliau auga ir dėl advokato ieškinių. Visa tai nelaimingo atsitikimo pasekmės, nes nelaimingo atsitikimo metu praktiškai buvo sugriauta gamykla ir šiuo metu bendrovė yra likviduojama. Atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir ji pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškinio sumos yra labai didelės ir atsakovė jų išmokėti yra nepajėgi.

Šalys pateikė teismui 2008-10-28 taikos sutartį, kuria susitarė, kad:

1. Ieškovė D. I. ir V. I. savo ieškininius reikalavimus dėl 250 000,00 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės LAB „Karigė“ sumažina iki 63 000,00 Lt.

2. Atsakovė LAB „Karigė" sumoka 63 000,00 (šešiasdešimt tris tūkstančius) Lt žalos atlyginimą ieškovams D. I. ir V. I. (kiekvienam ieškovui po 31 500 (trisdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus litų), pervesdama šiame sutarties punkte nurodytą pinigų sumą kaip vienkartinę išmoką į D. I. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas ,,Hansabankas" (banko kodas 73000), per 20 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos.

3. Šalys pripažįsta, jog nebeturi ir ateityje nebeturės jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų (reikalavimų), susijusių su žalos atlyginimu ir / ar bet kokių kitokių finansinių pretenzijų dėl R. I. mirties, įvykusios 2005-03-21 nelaimingo atsitikimo darbe metu.

4. Bet kokias teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidas valstybei, iš jų - 472,50 Lt (63 000 Lt X 3 / 100 / 4 = 472,50) žyminį mokestį, sumoka atsakovė (CPK 87 str. 2 dalis).

5. Šalys pačios dengia savo bylinėjimosi išlaidas ir nereikalauja viena iš kitos bet kokių kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.) priteisimo ir išieškojimo.

6. Taikos sutarties šalims yra žinomas ir suprantamas CPK 42, 94, 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p.. 294 str. 2 d. turinys ir pasekmės, t. y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus dėl to civilinę bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

7. Šalys prašo teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-847-527/2008 bylą nutraukti.

8. Kauno apygardos teismo 2008-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-847-527/2008 atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki atsakovė visiškai įvykdys savo įsipareigojimus, numatytus 2008-10-28 Taikos sutarties 2 punkte, t. y. iki atsakovė sumokės 63 000,00 Lt žalos atlyginimą ieškovams D. I. ir V. I. (kiekvienam ieškovui po 31 500 Lt, pervesdama nurodytą pinigų sumą kaip vienkartinę išmoką į D. I. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas ,,Hansabankas" (banko kodas 73000).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ši sutartis neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nepažeidžia niekieno interesų, sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, ką patvirtino ir sutartį pasirašę šalių atstovai, taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 42, 150, 293, 294 str. ir 87 str. 2 d.,

nutaria:

1. Patvirtinti 2008-10-28 taikos sutartį, pagal kurią:

1) ieškovė D. I. ir V. I. savo ieškininius reikalavimus dėl 250 000,00 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės LAB „Karigė“ sumažina iki 63 000,00 Lt;

2) atsakovė LAB „Karigė" sumoka 63 000,00 (šešiasdešimt tris tūkstančius) Lt žalos atlyginimą ieškovams D. I. ir V. I. (kiekvienam ieškovui po 31 500 (trisdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus litų), pervesdama šiame sutarties punkte nurodytą pinigų sumą kaip vienkartinę išmoką į D. I. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas ,,Hansabankas" (banko kodas 73000), per 20 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos;

3) šalys pripažįsta, jog nebeturi ir ateityje nebeturės jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų (reikalavimų), susijusių su žalos atlyginimu ir / ar bet kokių kitokių finansinių pretenzijų dėl R. I. mirties, įvykusios 2005-03-21 nelaimingo atsitikimo darbe metu.

4) šalys pačios dengia savo bylinėjimosi išlaidas ir nereikalauja viena iš kitos bet kokių kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.) priteisimo ir išieškojimo.

2. Nustatyti, kad Kauno apygardos teismo 2008-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-847-527/2008 atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki atsakovė visiškai įvykdys savo įsipareigojimus, numatytus 2008-10-28 Taikos sutarties 2 punkte, t. y. iki atsakovė sumokės 63 000,00 Lt žalos atlyginimą ieškovams D. I. ir V. I. (kiekvienam ieškovui po 31 500 Lt, pervesdama nurodytą pinigų sumą kaip vienkartinę išmoką į D. I. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas ,,Hansabankas" (banko kodas 73000)

3. Civilinę bylą Nr. 2-847-527/2008 bylą nutraukti.

4. Priteisti iš atsakovės LAB „Karigė" (įmonės asmens kodas 133386083, buveinė Kaune, Drobės g. 66, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke) 472,50 Lt žyminio mokesčio ir 9,20 Lt pašto išlaidų valstybei.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti paduotas atskirasis skundas.

Teisėja Jolita Cirulienė