- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-21546-359/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01000-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- Z. A.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B. ir A. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Z. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. A. po santuokos nutraukimo su buvusiu mirusiu vyru S. B. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto (pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie priklauso pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto S. B. vardu.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja Z. A. bei jos atstovė advokato padėjėja D. B. nurodė, kad Z. A. kartu su S. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad gyvenant santuokoje buvo įsigytas nekilnojamasis turtas: 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie priklauso pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas yra registruotas S. B. vardu. (duomenys neskelbtini) S. B. ir Z. A. santuoka buvo nutraukta, nutraukdamas santuoką teismas turto nepadalino. (duomenys neskelbtini) S. B. mirė, tačiau net ir dabar turtas nėra padalintas, todėl teismui ir yra teikiamas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, jog pareiškėjai priklauso ½ minėto turto. Po S. B. mirties, palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai, t. y. mirusiojo dukra S. B., gimusi (duomenys neskelbtini) ir dukra A. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Dukros ne kartą kreipėsi į Kaišiadorių rajono 3-ąjį notaro biurą, kuriame yra vedama paveldėjimo byla Nr. 123/2013. Notaras A. B. išnagrinėjęs prašymus dėl turto priėmimo, atsisako išduoti dukroms paveldėjimo liudijimą būtent dėl to, kad turtas tarp pareiškėjos ir buvusio sutuoktinio nėra padalintas. Neesant juridiniam faktui, jog pareiškėjai priklauso ½ santuokoje įgyto turto, dukros negali gauti paveldėjimo liudijimo, ko pasėkoje negalima nustatyti nuosavybės teisės į turtą sutvarkant nuosavybės dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. B. ir A. B. atsiliepimų į pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta; Z. A. ir S. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta (e. b. l. 14–17). Iš byloje pateikto teismo sprendimo matyti, jog teismas nutraukdamas santuoką turto nepadalino. Iš mirties liudijimo kopijos (e. b. l. 12) matyti, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (e. b. l. 8) patvirtina, kad santuokos metu pareiškėja su S. B. įgijo nekilnojamąjį turtą - 1) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurie priklauso pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5–7). Minėtas turtas įregistruotas S. B. vardu, (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. 2-911 pagrindu. Iš pateikto kvito matyti, jog S. B. sumokėjo 2 000 rublių už namo pirkimą (e. b. l. 42–43). Pateiktas 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog A. B. atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po S. B. mirties į visą jo turtą, kadangi turtas priklausė S. B. ir jo buvusiai sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (e. b. l. 8-9).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Z. A. ir S. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. 2-911 pagrindu buvo įgytas nekilnojamasis turtas 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie priklauso pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo. Tiek turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnis, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tiek SŠK 21 straipsnio 3 dalis ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys lygios. SŠK nebuvo numatytas reikalavimas, jog nutraukiant santuoką toje pačioje byloje būtų išspręsti klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių, todėl teismui (duomenys neskelbtini) nutraukus Z. A. ir S. B. santuoką, jiems priklausantis turtas nebuvo padalintas.
Kaip jau minėta aukščiau, S. B. vardu registruotas turtas esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu. Jokių kitų duomenų paneigiančių aplinkybę, jog minėtas turtas buvo ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nei pareiškėja nei suinteresuoti asmenys (S. B. įpėdinės) nepateikė.
Ginčo dėl to, jog Z. A. priklauso ½ dalis minėto turto esančio (duomenys neskelbtini), nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. B. vardu registruotas turtas - 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie priklauso pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu ir iki santuokos nutraukimo buvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po Z. A. ir S. B. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), Z. A. nuosavybės teise priklausė ½ dalis santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini): 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui po mirusiojo S. B. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos Z. A. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo, Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruoto, santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui po mirusiojo S. B. mirties.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.