- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-149-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01072-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- G. A.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Šančių autoservisas“, Ko
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. A., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šančių autoservisas“ ir Ko dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei, trečiajam asmeniui dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.
Šalies argumentai
3. 2018 m. spalio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei, klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi atnaujino terminą prašymui dėl papildomos nutarties priėmimo bylinėjimosi išlaidų klausimu pateikti, nutarė nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų (83,2 Eur) iš bylos šalių.
5. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo priimta nutartis, kuria patvirtinta tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 3 punkte šalys susitarė, jog jos nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė atlygina valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje. Teismas pabrėžė, kad ši sutarties sąlyga šalių buvo individualiai aptarta ir suderinta. Atsakovę visame civiliniame procese atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokato padėjėjas V. S., kuris konsultavo atsakovę rengiant taikos sutarties sąlygas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo 83,2 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš atsakovės ar ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir įpareigoti teismą išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, apskaičiavusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, teikia pažymą bylą nagrinėjančiam teismui, kuris turi spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnyje.
1.2. Teisės aktuose nėra įtvirtinta proceso šalių pareiga inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms ir vienašališkai taikos sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymą.
1.3. Teismo išvada, kad atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms tokių išlaidų atlyginimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos teismo, vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis.
1.4. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne atsakovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė. Šalys yra atleistos nuo turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai atlyginimo, tačiau ši sąlyga nepatvirtina, kad tuo pačiu neatlyginamos ir valstybės patirtos išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad taikos sutartimi šalys susitarė tiek dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tiek dėl to, kuri proceso šalis turi atlyginti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei teiktas teisines paslaugas 100 proc. apmoka valstybė.
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kuomet byla yra baigiama patvirtintus tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį.
11. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei, trečiajam asmeniui dėl skolos priteisimo ir civilinė byla nutraukta. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2851-10750 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybė, atstovaudama atsakovei, byloje patyrė 83,2 Eur išlaidas, 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinanti pažyma Nr. NTP-7-4907. 2018 m. spalio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei, klausimą. Pirmosios instancijos teismas netenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad taikos sutarties 3 punktu šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovė atlygins valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje, tačiau atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Su tokiu procesiniu sprendimu nesutinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atskirąjį skundą grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip numatyta CPK 99 straipsnyje, proceso šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proceso šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, išsprendė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Aplinkybė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas nebuvo patenkintas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė.
14. Iš proceso šalių sudarytos taikos sutarties nustatyta, kad taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlyginimo, taip pat šalys aptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, atlyginimo klausimą, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė padengia Lietuvos Respublikos turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2851-10750 4 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, G. A. 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Šalims sudarant taikos sutartį, atsakovei atstovavo advokato padėjėjas V. S., paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2851-10750 pagrindu (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2851-10750 antrinę teisinę pagalbą G. A. paskirtas teikti advokatas A. B. 2018 m. liepos 3 d. leidimo ir pavedimo sutartimi advokato padėjėjui V. S. pavedė teikti antrinę teisinę pagalbą G. A.). Advokato padėjėjas yra profesionalus teisininkas, jam buvo žinoma aplinkybė, jog iš atsakovės negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių ji yra atleista, tačiau dėl tokios taikos sutarties sąlygos patvirtinimo jis neprieštaravo. Šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, ja patvirtinta taikos sutartis ar atskiros jos sąlygos nėra nuginčytos.
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti atsakovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtam atsakovei atstovauti atstovui neprieštaravus dėl taikos sutarties sąlygos, kad atsakovė atlygins valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje, patvirtinimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo 83,2 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš ieškovės ar atsakovės.
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.