- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-1035-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Diana Dūdienė, Jurijas Kovalenja
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1035-115/2008
Teisėjas Edvardas Zaluba Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ir atsakovo A. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-2758-501/2008 pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui A. Š. , trečiajam asmeniui Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti nepilnametei dukrai G. Š. , gimusiai 2000-01-25, išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 800 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, priteisti iš atsakovo ieškovei 20540 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad reikalavimą grindžia vaiko poreikių apskaičiavimu, taip pat tuo, kad duktė yra gabi, talentinga, lanko šokių bei fortepijono užsiėmimus. Augant mergaitei, keičiasi jos poreikiai, didėja išlaidos šių poreikių patenkinimui. Pažymi, kad abu tėvai privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nurodė, kad atsakovas paskutiniu metu dukters išlaikymui mokėdavo po 300 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, sutinka dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 300 Lt. Mano, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai nėra būtini.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime nurodė, kad priteistas išlaikymas turi atitikti realius vaiko poreikius ir materialines tėvų galimybes. Pažymėjo, kad ieškinys yra pagrįstas, mergaitė yra gabi, todėl turi būti ugdoma, vien minimalius poreikius patenkinti nepakanka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. Š. nepilnametei dukteriai G. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 600 Lt kas mėnesį iki duktė sulauks pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2008-01-11. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Iš atsakovo A. Š. ieškovės A. Z. naudai priteisė 96 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 216 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokę nebuvo, jiems 2000-01-25 gimė dukra G. Š. . Atsakovas 2005-01-01-2008-03-06 laikotarpiu į ieškovės sąskaitą dukters išlaikymui iš viso pervedė 9110 Lt, tačiau išlaikymas nėra mokamas reguliariai, jo dydis nepastovus. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 2500 Lt, t.y. išlaidos maistui, drabužiams, gydymui, lavinimui, laisvalaikiui, tačiau išlaikymą tėvai privalo teikti proporcingai gaunamoms pajamoms. Nustatant išlaikymo dydį teismas atsižvelgė į specialius nepilnametės G. Š. poreikius, gabumus, kuriuos reikia ugdyti, todėl jos išlaikymui iš atsakovo priteisė po 600 Lt kas mėnesį periodinių išmokų. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad nors ir ne visiškai reguliariai, išlaikymą atsakovas teikė, šios aplinkybės neginčijo ir pati ieškovė. Objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovo 2005-2007 metais teikiamas išlaikymas vaikui neatitiko tuometinių vaiko poreikių, byloje nėra, todėl teismas laikė, jog atsakovo teiktas išlaikymas atitiko tuometinius vaiko poreikius. Pirmos instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tuo atveju, kai ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, o atsakovo pareiga teikti nepilnametei dukteriai išlaikymą yra šeimos teisės reguliavimo dalykas.
Šalies argumentai
Ieškovė A. Z. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimą toje dalyje, kur buvo priteistas iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokant po 600 Lt per mėnesį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo po 800 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui iki dukters pilnametystės. Sprendimo dalyje, kur buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo 10940 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog šalys savo konkliudentiniais veiksmais buvo sutarusios dėl teikiamo išlaikymo dydžio, o atsakovo teiktas išlaikymas atitiko tuometinius vaiko poreikius. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovo teikiamo išlaikymo neužtenka dukters poreikių patenkinimui. Atsakovas mokėjo žymiai mažiau, negu ieškovė turėjo išlaidų, tenkindama dukters poreikius. Pažymi, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, todėl ji pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti ½ dalį jos turėtų išlaidų, kas atsakovo įsiskolinimą už trejus paskutinius metus sudaro 10940 Lt. Nors pirmos instancijos teismas nustatė, kad G. Š. poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 2500 Lt, iš atsakovo priteisė tik 600 Lt ir tuo pažeidė prioritetinį vaiko teisių ir interesų gynimo principą bei įstatyme įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį gali skirti po 300 Lt. Mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas prieštarauja LR CK 3.192 str. 2 d., kadangi išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o ne „gabumams, kuriuos reikia ugdyti“. Išlaikymo dydis taip pat turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Nors teismas nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau šių aplinkybių nevertino ir priteisė iš atsakovo išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį periodinių išmokų. Atsakovas pažymi, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė LR CK 3.192 str. ir 3.196 str. 1 d. 1 p., nes išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Be to, išlaikymas priteisiamas LR CK 3.194 str. tvarka ir pagrindu, tačiau sprendime tokių pagrindų nėra ir teismas minėto straipsnio netaikė. Atsakovas nurodo, kad jis nevengia pareigos teikti dukrai išlaikymą ir tai daro pagal savo finansines galimybes, o dėl ieškovės nepagrįsto ieškinio patyrė daugiau kaip 300 Lt nuostolių.
Ieškovė A. Z. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti jos apeliacinį skundą. Ieškovė nurodo, kad ne kartą prašė atsakovo mokėti didesnį išlaikymą dukteriai, tačiau atsakovas dėl didesnio išlaikymo nesutikdavo, nurodydamas, jog vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį užtenka 200 Lt. Ieškovė nesutiko su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, kad jis nebūdamas santuokoje su ieškove įvaikino dukrą, todėl negali būti pripažintas nesąžiningu. Ieškovė pažymi, kad atsakovas yra biologinis dukters tėvas, todėl jis dukters G. neįvaikino, o pripažino savo tėvystę įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovo nesąžiningumą ir siekį išvengti pareigos išlaikyti dukterį patvirtina ir tai, kad jis, nebūdamas invalidu, darbingo amžiaus žmogus, oficialiai dirba tik 0,25 etato, t.y. vidutiniškai tik po 2 valandas per dieną, gaudamas labai mažas oficialias pajamas, nesiekiančias nei 200 Lt per mėn., tačiau sutinka dukters išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį, t.y. daugiau nei jo gaunamos pajamos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas apeliantų skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo A. Š. nepilnametei dukteriai G. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 600 Lt kas mėnesį iki duktė sulauks pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, o reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka nei ieškovė, nei atsakovas.
Ieškovė A. Z. ginčija sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir priteista mažesnė periodinių išmokų suma, prašant priteisti iš atsakovo A. Š. 10940,0Lt įsiskolinimo ir padidinti nuo 600Lt iki 800Lt periodinių išmokų dydį. Tuo tarpu atsakovas A. Š. prašo priteistą periodinių išmokų dydį sumažinti iki 300Lt.
Kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR CK 3.192str. abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Įstatymas numato, kad nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į būtinus vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodo, kad 2000m. gimusios dukros G. išlaikymui per mėnesį reikia apie 2500Lt, nes mergaitė yra gabi, talentinga, todėl lanko šokių, muzikos užsiėmimus. Teismas iš esmės pripažino, kad ši suma yra pagrįsta, o atsakovas nurodytos aplinkybės apeliaciniu skundu neginčija. Ginčas faktiškai yra kilęs tik dėl mergaitės išlaikymui reikalingų lėšų paskirstymo. Ieškovė teigia, kad iš atsakovo priteista 600Lt suma yra per maža ir turi būti padidinta iki 800Lt. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis leidžia mokėti dukros išlaikymui tik 300Lt.
Kolegija sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentai dėl išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio priteisimo yra nepagrįsti, todėl atmestini, paliekant pirmos instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje nepakeistą.
Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės (b.l. 7, 122-124, t.1). Faktiškai atsakovas oficialiai uždirba tik 200Lt per mėnesį. Kokias pajamas atsakovas gauna papildomai ieškovė nežino ir įrodymų dėl jų nėra(CPK 178str.). Iš VĮ“Regitra“ pažymos matyti, kad atsakovo vardu yra registruotas tik 1993m. gamybos automobilis VW Passat (b.l. 125-126, t.1), o apie turimą ar turėtą kitą turtą duomenų nėra. Tuo tarpu ieškovės darbo užmokestis(pajamos) per mėnesį sudaro apie 5000Lt į rankas(b.l.35), ji taip pat turi butą, kurio įsigijimui ir apstatymui yra paėmusi kreditą (b.l. 43-49, 52, 54, 138-139). Tai rodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes jai lieka žymiai daugiau lėšų pragyvenimui net ir sumokėjus priskaičiuotas palūkanas, grąžintinas kredito sumas ir sumokėjus mokesčius už teikiamas paslaugas. Tuo tarpu atėmus sumokėtus mokesčius valstybei ir sodrai, atsakovo gaunamos pajamos(uždarbis) nesiekia 200Lt, todėl kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovo daugiau nei priteista(600,0Lt) pagrindo nėra. Pažymėtina, kad priteistas išlaikymo dydis iš atsakovo faktiškai padės tenkinti didesnius nei būtinus dukros poreikius, nes pagal formuojama teismų praktiką tokių poreikių tenkinimui iš abiejų tėvų pakanka MMA sumos, kuri šiuo metu lygi 800Lt. Kolegija mano, kad visi papildomi dukros poreikiai ir tėvo sąskaita gali būti tenkinami tik esant gerai jo turtinei padėčiai. Kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra gera, priteisti iš jo prašomą sumą negalima (CK 3.192, 3.199 str.). Tačiau kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo apeliacinio skundo dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 300Lt, kadangi dukros tėvas bent iš dalies turi prisidėti prie jos gabumų ugdymo (CK 3.3str.). Pažymėtina, kad atsakovas yra palyginus jauno amžiaus, darbingas, tačiau dirba tik dalį etato ir nepateikė teismui jokių įrodymų, jog deda pastangas dirbti daugiau ir gauti didesnes pajamas. Be to, kolegija mano, kad atsakovas faktiškai turi didesnes pajamas, nes sutinka mokėti dukros išlaikymui 300Lt dydžio periodines išmokas, kurios viršija gaunamą uždarbį. Tai rodo, kad atsakovas gali sąmoningai vengti dukros išlaikymui mokėti daugiau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nepilnametės dukros interesus, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmestini, o ginčijamas sprendimas šioje dalyje paliktina nepakeistas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10940Lt išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus, tačiau kolegija apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Iš bylos medžiagos, kad G. Š. tėvų susitarimo dėl jos išlaikymo nebuvo, nes atsakovas nuo 2005-01-01 iki 2008-03-06 dukros išlaikymui sumokėjo 9110Lt(b.l.33, t.1), mokėdamas kas mėnesį nevienodas sumas(nuo 100 iki 500Lt). Tai rodo, kad atsakovas nurodytas sumas dukros išlaikymui mokėjo savo nuožiūra, o ieškovė su tuo sutiko. Be to, ieškovė tik apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kurie jos manymu pagrindžia prašomą priteisti 10940Lt išlaikymo skolą už 2005-2007metus (b.l. 7-77, t.2). Kolegija pažymi, kad ieškovės pateikta skolos skaičiuotė ir pridėti dokumentai iš esmės nepatvirtina nurodytų dukros išlaikymo išlaidų ar jų priskyrimo prie būtinų (pav. vaiko investicinis draudimas). Be to, byloje nėra ir duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis tuo laikotarpiu buvo geresnė. Šią aplinkybę patvirtina duomenys, kad atsakovas 2007 metais uždirbo tik 175Lt. per mėnesį su mokesčiais (b.l. 18-19, t.1). Ieškovė iš esmės pripažįsta, kad jos pajamos buvo didesnės, atsakovas uždirbo mažai ir įrodyti kitų pajamų negali. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė viena sprendė visus klausimus, susijusius su dukros gabumų ugdymu, būrelių, užsiėmimų lankymu, nesitariant su vaiko tėvu ir neatsižvelgė į kiekvieno iš tėvų turimus finansinius išteklius. Tai rodo, kad nors atsakovas prie dukros išlaikymo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos prisidėjo tik tenkinant būtinus jos poreikius, tačiau priteisti iš jo įsiskolinimą pagrindo nėra, kadangi ieškovės turtinė padėtis buvo žymiai geresnė. Be to, ieškovė dėl dukros gabumų ugdymo su atsakovu nesitarė ir viską sprendė viena, nors abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios(CK 3.156, 3.165str.3d.str.). Todėl kolegija mano, kad nesilaikant šios nuostatos ieškovė viena turi prisiimti ir turėtas papildomas išlaidas.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-2758-501/2008 palikti nepakeistą.