Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2015 m. lapkričio 26 d. apie 11.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens apie tai nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1; 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad S. K. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1dalyje.

Liudytojas V. B. parodė, kad Ožeškienės gatvėje yra jo firmos teritorija, kuri filmuojama. Jam būnant kabinete, atėjo kolega ir pranešė, kad į jo firmos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Išėjęs į kiemą, jis spėjo pavyti nuvažiuojantį automobilį, jį sustabdė. Vairuotojai pasakė, kad sustotų, nes reikia užpildyti deklaracijas, nes ji kliudė kitą automobilį. Tačiau vairuotoja pasakė, kad ji nieko nepadarė, o jai reikia skubiai išvažiuoti. Tuomet iškvietė policijos pareigūnus, kurie peržiūrėjo vaizdo įrašą, atliko kitus veiksmus. Įraše aiškiai matyti, kad buvo atsitrenkta du kartus, automobilis net sujudėjo, vairuotoja išlipo, apžiūrėjo abu automobilius, kažkam paskambino, vėliau sėdo į automobilį ir išvažiavo iš teritorijos. Dar dirbant eismo įvykio vietoje policijos pareigūnams , prisistatė vairuotoja. Laiko tarpas po kurio pasirodė kaltininkė, buvo toks, kad buvo nuvažiuota prie savivaldybės, automobilis buvo pastatytas ir kaltininkė nuo tos vietos atėjo. Firmai priklausantis automobilis apgadintas žymiai, reikia keisti visą galinį bamperį, jis neremontuotinas.

Liudytoja A. B. parodė, kad ,nuvykus į eismo įvykio vietą, apgadinto automobilio savininkas paaiškino, kad moteris apgadino jo automobilį įmonės privačioje aikštelėje ir pasišalino. Tokiu atveju reikia įforminti eismo įvykį. Pradėjo pildyti dokumentus, peržiūrėjo vaizdo įrašą. Tai užtruko apie 10 minučių, kai pasirodė kaltininkė. Ji paaiškino, kad labai skubėjo, nukentėjusiajam pasakė, kad tuoj grįš.

Pažeidimų faktas ir S. K. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, (duomenys neskelbtini), bei nurodyti automobilių apgadinimai (b. l. 2), tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-11-26 buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., a/m Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo moteris, atsitrenkė į kitą kieme stovėjusią a/m Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus minėtu adresu pasitiko V. B., kuris paaiškino, kad jos vairuojamas automobilis Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., vidiniame kieme. Jam būnant savo darbovietėje kolegos pasakė, kad stovėjimo aikštelėje minėto automobilio galinę dalį ką tik kliudė kitas automobilis ir gali pasišalinti. Priėjęs prie savo automobilio V. B. pamatė automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dešinioji pusė (durelės, sparnas) apgadinta, automobilio vairuotoja važiavo prie išvažiavimo iš kiemo, kolegos paliudijo, kad tai būtent šis automobilis dalyvavo eismo įvykyje. V. B. priėjus prie moters vairuojamo automobilio Audi A6, automobilio vairuotoja kategoriškai neigė kliudžiusi kitą transporto priemonę ir išvažiavo. Būnat įvykio vietoje prie jų priėjo moteris, kuri buvo automobilio savininkė ir vairuotoja S. K., kuri paaiškino, kad iš eismo įvykio vietos nebėgo, automobilį pasistatė gretimoje gatvėje, o Mercedes vairuotojui paaiškino, kad labai skuba ir grįš už 5 min (b. l. 3), V. B. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame jis nurodė, kad 2015-11-26 apie 11.20 val. į jo darbovietės kiemą, adresu Kaunas, E. Ožeškienės, įvažiavo automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir manevruodamas jame atsitrenkė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudaužė šio automobilio galinį bamperį. Išėjęs į kiemą pamatė atbuline eiga išvažiuojantį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė vairuotojos užpildyti autoįvykio deklaraciją ir nepasišalinti iš įvykio vietos. Vairuotoja pareiškė, kad ji jokio įvykio nepadarė ir išvažiavo iš įvykio vietos. Buvo iškviesta policija. Atvažiavus pareigūnams pasirodė ir automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Visas įvykis yra nufilmuotas (b. l. 4), S. K. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad neradusi vietos pasistatyti automobiliui prie Darbo biržos, įsuko į privatų kiemelį. Bandydama prisiparkuoti kliudė Mercedes markės automobilį. Labai išsigando, buvo šoko būsenos ir pasitraukė iš įvykio vietos, automobilio savininkui pasakė, kad grįš po penkių minučių, automobilį pasistatė prie Darbo biržos ir tuojau pat sugrįžo dar neatvykus policijos pareigūnams (b. l. 5), įvykio vietoje stovinčio automobilio Mercedes Benz fotonuotraukomis (b. l. 8-11), automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis (b. l. 12-13), teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo duomenimis (b.l.24).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad S. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. 1 d. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji yra susijus, todėl ji baustina.

Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1d. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Kartu pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Teismas kaip gynybinę versiją vertina S. K. argumentus, kad ji, iki atvykstant policijos pareigūnams, jau buvo eismo įvykio vietoje, buvo pastate. Iš vaizdo įrašo, kitų kaltumo įrodymų visumos akivaizdžiai matyti, kad ji palieka eismo įvykio vietą ir išvažiuoja. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtina aplinkybę, kad po kurio laiko į eismo įvykio vietą vairuotoja atėjo, tačiau iki atvykstant policijos pareigūnams, jos nebuvo. Liudytojas V. B. patvirtino, kad vairuotojai aiškiai pasakė apie sugadintą automobilį ir būtinybę likti eismo įvykio vietoje. Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje S. K. suvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdama pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodama.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

S. K. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu žymiai apgadintas turtas, tačiau teismas vertina S. K. elgesį po pažeidimų padarymo. Ji, nors ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau netrukus grįžo, neapsunkino teisės pažeidimų tyrimo aplinkybių nustatymo.

Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad S. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, S. K. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str., 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą : ROIK 15053482251.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.