Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-993-581/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
1S-993-581/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Teisėjas Kęstutis Rimkus 1S-993-581/2013
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.;2.1.16.1.2.2.
Panevėžio apygardos teismasN U T A R T I S2013 m. gruodžio 04 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo G. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Visagine, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Visagine, 10 klasių išsilavinimo, nedirbančio, nevedusio, teisto, skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria įtariamajam G. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-11-02 nutartimi G. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams iki 2014-02-01.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis G. Š. prašo kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti į kardomąją priemonę – namų areštą. Nurodo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-11-02 nutartis buvo priimta neteisinga, nes teismas neatkreipė dėmesio į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – ikiteisminio tyrimo byloje yra visiškai prisipažinęs, nėra ieškinio. Šios aplinkybės įrodo, kad jam nėra tikslo trukdyti ikiteisminiam tyrimui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

G. Š. įtariamas tuo, kad jis 2013-10-31 apie 19 val., Ignalinos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, veikdamas bendrininkų grupėje su K. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per neužrakintas duris įsibrovęs į M. P. priklausantį gyvenamąjį namą ir panaudodamas fizinį skurtą prieš M. P. bei jos sugyventinį V. K. ir tokiu būdu atimdamas galimybę jiems priešintis, pagrobė pastariesiems bendrai priklausančius 790 Lt ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kainuojantį 100 Lt, padarydamas M. P. ir V. K. 890 Lt turtinę žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.

Suimtasis G. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2013-11-01 01.00 val. buvo laikinai sulaikytas.

Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje yra pakankamai – tai paties įtariamojo G. Š. parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kiti tyrimo veiksmų protokolai.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Nustatyta, kad G. Š. įtariamas vieno sunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.

Teismas skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad G. Š., būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus ir todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti negalima. Teismas nustatė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai.

Suimtasis G. Š. yra keturis kartus teistas, teistumai nėra išnykę. G. Š. anksčiau buvo teistas už tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, yra įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, nuosavybei padarymu. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenys nurodo, kad G. Š. dar dvejose ikiteisminio tyrimo bylose yra įtariamas veikų, numatytų BPK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Įtariamasis G. Š. nevedęs, išlaikytinių neturi, iki suėmimo niekur nedirbo ir, kaip pats nurodo, yra registruotas darbo biržoje, duomenų, jog turėtų legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra. Be to, tos aplinkybės, jog G. Š. nėra saistomas šeimyniniais ryšiais, o 2013-11-01 pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad po įvykdytos veikos G. Š. planavo išvykti į užsienį, duoda pagrindo manyti, kad suimtasis G. Š., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 daleis 3 punktas). BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos taip pat siekiant užtikrinti ir įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog G. Š. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Skunde suimtasis nurodo, jog yra visiškai prisipažinęs, nėra civilinio ieškinio ir tai rodo, kad nėra tikslo trukdyti ikiteisminiam tyrimui, tačiau suėmimas G. Š. nėra skirtas BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, jog G. Š. trukdys procesui, todėl šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas.

Suimtasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne – namų areštu. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo išvada yra ta, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 3 mėnesių terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti suimtajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-11-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, G. Š. šioje proceso stadijoje skirta pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Ignalinos rajono apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo G. Š. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė