- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 1-157-1068/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Nukentėjusysis
- Juzei A
- Kaltinamasis
- F. A.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Viktoras Kičiatovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. A. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų: 2018-08-04, apie 20.55 val., Palangos m., Žvejų g., vairuodama elektrinį paspirtuką, važiuodama dešiniąja kelio dalimi, lenkdama ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančią nukentėjusiąją Juzę A. Š., kliudė nukentėjusiosios dviratį, dėl ko nukentėjusioji griuvo, taip dėl neatsargumo padarydama nukentėjusiajai J. A. Š. dešinio žastikaulio galvutės priekinį išnirimą su masyviu rotatorių plyšimu, sąnario artroze, kairės plaštakos I piršto galinio pirštkaulio pamato sąnarinį lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji F. A. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018-08-04, apie 21 val., elektriniu dviračiu-paspirtuku važiavo su H. A.. Vairavo ji. Dviratį išsinuomojo. Vairuotojo pažymėjimo ji neturi. Kelių eismo taisykles ji žino. V. P., gatvės pavadinimo nepamena, bet galėjo būti Žvejų gatvė. Važiavo nuo jūros, dešine kelio puse, pėsčiųjų taku. Kelis kartus įspėjo nukentėjusiąją garso signalu, kuri dviračiu važiavo priekyje. Nukentėjusiąją lenkė per dešinę pusę, nes ji važiavo per tako vidurį, o ji nenorėjo sukti ten, kur vaikšto žmonės. Nežinojo, kad lenkimo manevrą reikia atlikti iš kairės. Ji lenkė, o nukentėjusioji tuo metu pasuko dviratį į jos pusę ir atsitrenkė priekiniu dviračio ratu į jos vairuojamo dviračio-paspirtuko galinį ratą. Tai juto, nes jos dviratis nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę. Sustojo nenukritę, nes H. kojomis prilaikė dviratį. Nukentėjusioji nugriuvo ant dešinės pusės, į tą pačią pusę kaip ir nuvažiavo nuo kelio jos dviratis-paspirtukas. Po įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją, nes nukentėjusioji nesikėlė. Sugadinimų jos vairuotam dviračiui nebuvo padaryta. Nukentėjusiosios dviračio galinio rato ji nekliudė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos tvirtina. Ji sakė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Buvo liudytojų, kurie aiškino, kad tai abiejų klaida. Jos klaida, kad gal ji blogai lenkė, gal ne pro tą pusę, bet jei būtų lenkusi iš kitos pusės, būtų kliudyti žmonės. Jai buvo saugu lenkti, nepagalvojo, kad nukentėjusioji pasisuks į jos pusę. Jos kaltė pasireiškia tame, kad nesaugiai lenkė, o nukentėjusiosios – kad nesureagavo į jos garsinį signalą. Nei ji, nei nukentėjusioji šalmų neturėjo. Ji gyvena su H. A., augina vaiką. H. dirba. Per mėnesį gauna 50 Eur už vaiką, draugas dirba. G. Š., bendrabutyje, kurį nuomojamasi.
N. J. A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018-08-04 išsimaudžiusi jūroje dviračiu važiavo į namus (duomenys neskelbtini), dešine kelio puse, netoli gelbėjimo stoties. Įvykis buvo atkarpoje nuo jūros iki Pušyno teritorijos. Ten kaip alėjoje, sudėtos trinkelės, nėra jokių skiriamųjų juostų ir spalvų. Kaire puse eina pėstieji, o dviračiai važiuoja dešine. Važiavo dešine kelio puse, lėtai, nes žmonių buvo daug. Jokių signalų negirdėjo. Važiavo tiesiai, vairo nesukinėjo. Važiavo prie pat miško, dešine puse. Pajuto smūgį į vairą. Nei kas trenkėsi, nei kokia transporto priemone tuo metu nematė. Jos dviratis nulėkė į šoną, į kairę tako pusę, ji pati krito veidu žemyn, ant dešinio peties. Greitoji išvežė ją į ligoninę, kur sutvarstė lūžusią ranką, po to išvežė į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kur buvo bandyta atstatyti ranką, tačiau to padaryti nepavyko, labai skaudėjo, nualpo, teko operuoti su bendra narkoze. Vieną ranką visiškai sutvarstė, o kitą sugipsavo. Pasakė, kad petyje nutraukti trys raiščiai ir raumuo pažeistas. Vienos rankos iki šiol beveik nevaldo, reikalinga operacija. Jai 75 m., gali operacijos ir neatlaikyti. Sakė, kad ji bus sunki. Grįžus namo su tvarsčiais, be abiejų rankų, labai kankinosi, nes pati nieko negalėjo daryti, dukra iš Vilniaus atvažiavusi ją prižiūrėjo. Dabar į dviratį negali žiūrėti, vyras po insulto, jam 85 m., jis nieko nepadeda. Laukia eilėj operacijos, kuri kainuoja 2500,00 Eur. Dabar jai labai sunku gyventi, ji yra nepilnavertė, nenori su niekuo matytis, bendrauti. Anksčiau mėgo dviračiu važiuoti, dabar jau nebenori. Kai krito, trūko ir dantų tiltelis, bet tada net nekreipė į tai dėmesio ir pareigūnams nepasakė. Jos ieškinys – 5080,00 Eur: 80,00 Eur turtinė žala – rentgeno nuotraukos, magnetinis rezonansas ir 5000,00 Eur neturtinės žalos – patyrė daug skausmo, problemų, reikėjo ir reikės daug išlaidų. Liko pusiau neįgali, skausmą tebejaučia iki šiol, dešinė ranka, kurios raumenys sutraukyti, tebeskauda. Joje nebėra raumenų. Kompensacijos prašo už skausmus ir išgyvenimus.
Liudytojas H. A. teismo posėdžio metu parodė, kad nuvykę su F. į Palangą sugalvojo išsinuomoti elektrinį dviratį-paspirtuką. I. B. g. Vairuotojo pažymėjimo neprašė ir nenurodė, kur galima važiuoti, o kur ne. Basanavičiaus gatvėje buvo daug žmonių, todėl nusuko į kitą gatvę. Važiavo nuo jūros. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, F. vairavo. Žmonių nebuvo daug, močiutė viena važiavo dviračiu. Greičio nebuvo, po susidūrimo elektrinis dviratis net nenugriuvo. Jokių įbrėžimų nebuvo padaryta. Parodymus girdėjo už durų. Garsinį signalą F. davė, bet močiutė nesureagavo. F. lenkė ją pro dešinę pusę, per dviračių taką. Nukentėjusioji važiavo dviračio tako kaire puse. Ji nevažiavo dešinės pusės krašteliu, nes tada nebūtų galėję jos lenkti iš dešinės. Prieš įvykį manevrų nedarė. Važiavo tiesiai. Važiuodami tarpusavyje nelabai kalbėjosi. Dviratininkė lenkimo metu pasuko į dešinę pusę, tiesiai į juos ir jų elektrinis dviratis susvyravo į dešinę, bet niekur neatsitrenkė, jis prilaikė dviratį kojomis, kad jis nenugriutų. Po įvykio dviratininkė nukrito, ėmė šaukti, kad jai skauda. Priėjo, bandė pakelti, bet ji sakė, kad labai skauda. F. nutarė iškviesti greitąją. Nesijautė kalti. Policija irgi atvažiavo, jie davė paaiškinimus. Jis vairuoja, kelių eismo taisykles žino. Lenkimas turi būti daromas iš kairės, bet darė iš dešinės, nes tai buvo dviračių takas ir nenorėjo kliudyti pėsčiųjų. Dešinėje buvo dviračių takas. Ar takas buvo kaip nors atskirtas, nepamena. Tai buvo takas, skirtas dviračiams. Greitai nevažiavo apie 15 km/h, signalas buvo duotas. Su bylos medžiaga jis susipažinęs. Tai galėjo būti tyčinė situacija, kad „pakišti“ dviratį ir prašyti pinigų.
L. T. Č. teismo posėdžio metu apklausta vaizdo konferenciniu būdu parodė, kad lietuviškai supranta, vertėjo nereikia. Įvykio metu sėdėjo ant suoliuko Palangoje, Žvejų g. ir matė kaip gatve tvarkingai dviračiu važiavo moteriškė nuo jūros link miesto. Ji važiavo dešine puse, palei miško kraštą. Paskui pamatė važiuojančius jaunuolius, kurie tarpusavyje linksmai kalbėjosi ir įvyko susidūrimas. Pora važiavo transporto priemone, panašia į motociklą. Pora su motociklu važiavo pakankamai greitai. Kas vairavo motociklą, negali pasakyti: gal jaunuolis, gal mergaitė. Jie važiuodami juokavo, kalbėjosi. Vairuotojas, juokaujant pažiūrėjo atgal ir įvyko susidūrimas. Prieš susidūrimą niekas nesignalizavo. Nukentėjusioji nukrito nuo dviračio, nes tas motociklas į ją atsitrenkė. Tas, kas vairavo motociklą, nežiūrėjo į kelią. Pora niekur nepabėgo, palaukė, iškvietė greitąją. Motociklas atsitrenkė į dviračio galinį ratą, atsitrenkė iš jos pusės. Ji sėdėjo priešingoje pusėje nei važiavo dviratis. Jos nuomone pora kalta, nes važiuojant reikia žiūrėti į kelią. Po susitrenkimo nugriuvo tik nukentėjusioji, iš poros nei vienas nenukrito.
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Kauno apskirties vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas. Įvykis buvo prieš metus, aplinkybes sunku prisiminti. Žino, kad kalbama apie įvykį dėl dviračio ir elektrinio paspirtuko. Nukentėjusiosios nepamena. Žino, kad įvyko elektrinio paspirtuko susidūrimas su dviratininke. Kai atvyko į įvykio vietą, moteris jau gulėjo greitojoje, medikai jai įtarė rankos ar dilbio lūžį. Nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Jie įvykio vietą išsimatavo, nusifotografavo, nustatė aplinkybes. Elektrinį paspirtuką vairavo mergina. Pspirtuku važiavo dviese. Ar aplink buvo liudytojų, nepamena. Dviratis važiavo priekyje, iš galo jį pasivijo elektrinis paspirtukas. Kaip įvyko kontaktas, negali atsakyti. Jis atlieka tik pradinius veiksmus, t.y. nubraižo įvykio schemą, nufotografuoja įvykio vietą, o paskui medžiagą perduoda tyrimui. Kadangi nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę, darė prielaidą, kad tai įskaitinis eismo įvykis. Kvietė ikiteisminio tyrimo grupę. Atsimena, kad kolegos buvo privažiavę. Be jo, įvykio vietos niekas neapžiūrėjo. Apie įvykį parašė tarnybinį pranešimą. Nustatė, kad motoroleris įvažiavo į dviratį. Susidūrimo vietą nurodė motorolerio vairuotoja. Nepamena, ar ji sakė kaip įvyko susidūrimas. Negali pasakyti kaip įvyko susidūrimas. Įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo priskirtos dviračiams. Kadangi elektrinio dviračio dokumentų niekas nepateikė, todėl negalėjo nustatyti, ar tai motorinė transporto priemonė, todėl elektrinį dviratį traktavo kaip dviratį. Nebuvo ką kviesti į pagalbą, kad būtų galima išsiaiškinti, ar tai motorinė transporto priemonė, nes tuo metu Palangoje dirbo vos du ekipažai. Įprastai važiuojant dviračiu, dviratis dviratininką turi lenkti kaip visos transporto priemonę, t.y. per kairę pusę. Ten buvo dviračių takas. Pagrindinis reikalavimas, šiuo atveju, laikytis saugaus atstumo. Dviračio take nėra reikalavimo, kad lenkimas privalo būti atliekamas tik kaire puse.
L. V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiosios sesuo. Kai po įvykio seserį parvežė iš ligoninės, lankė ją namuose. Ji yra gydytoja. Tas mėnuo seserei buvo košmariškas. Sesers vyras – 90 metų, jam reikia slaugos, sesuo liko be piršto, ranka kabėjo. Vežiojo ją pas traumatologus, padarė tyrimus, nusiuntė į Vilnių dėl sąnario protezavimo, nes buvo nutraukti trys raiščiai. Nuvykus į Vilnių, gydytojas pasakė kad reikia rankos protezavimo, nes raiščiai patys neatsistatys. Atsižvelgiant į jos amžių, turimas alergijas, operacija – pavojinga. Sesers dešinė ranka nesveika. Ji ir dabar naktimis kenčia skausmą, bet dešinės rankos funkcija liks pažeista, jei sesuo nesiryž protezavimui, tačiau tokia operacija jai per daug sudėtinga. Po įvykio sesers gyvenimas labai pasikeitė. Ji nuolat važinėdavo dviračiu, o dabar sunkiai valdo ranką, negali tinkamai jos sukinėti. Dabar jai buityje padeda kaimynė. Vyras – ligonis, jam pačiam reikia pagalbos, ji padeda, kiek gali.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-08-28 specialisto išvadoje Nr. G 1481/2018(03) nurodyta, kad Juzei A. Š. buvo nustatytas dešinio žastikaulio galvutės išnirimas, kairės plaštakos pirmo piršto distalinės falangos lūžimas. Nustatytus sužalojimus J. A. Š. galėjo patirti 2018-08-04 eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų J. A. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 57-58).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje 2018-11-02 specialisto išvadoje Nr. pG 1911/2018(03) nurodyta, kad J. A. Š. buvo nustatytas dešinio žastikaulio galvutės išnirimas su masyviu rotatorių plyšimu, sąnario artroze, kairės plaštakos I piršto galinio pirštakaulio pamato sąnarinis lūžis. Nustatytus sužalojimus J. A. Š. galėjo patirti 2018-08-04 eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio patirtų dešinio peties bei kairės plaštakos sužalojimų J. A. Š. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai - jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 63-64).
Iš 2018-09-04 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018-08-04 Palangos PK užregistruotas eismo įvykis, kuriame nustatyta, kad F. A. važiuojant elektriniu dviračiu Žvejų g. nuo paplūdimio link Neringos g., Palangoje, kliudė ta pačia kryptimi judančią kitą dviratininkę J. A. Š., kuri po susidūrimo nugriuvo ant grindinio ir susižalojo. 2018-08-31 gauta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. A. Š. patirti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 1). 2018-09-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b.l.3). 2018-11-12 veika perkvalifikuota pagal BK 139 straispsnio 1 dalį, nes F. A. vairavo elektrinį paspirtuką. Tyrimo metu negauta duomenų, kad paspirtuko didžiausias konstrukcinis greitis viršytų 25 km/val., o galia viršytų 1 kw, todėl šiai transporto priemonei taikytini tie patys reikalavimai kaip ir dviračiams (1 t., b.l.11).
Prie ikiteisminio tyrimo prijungta administracinio nusižengimo byla (1 t., b.l. 13): 2018-08-04 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018-08-04 apie 20:55 val. gautas pranešimas, jog Žvejų g. yra eismo įvykis. Nuvykus minėtu adresu rado eismo įvykį, kurio metu važiuojant Žvejų g. nuo paplūdimio link Neringos g. elektrinio dviračio vairuotoja F. A. kliudė ta pačia kryptimi judančią kitą dviratininkę J. A. Š. (1 t., b.l. 14); eismo įvykio schema (1t., b.l. 15), kuri anot liudytojo A. S. nubraižyta pagal F. A. parodymus ir iš kurios matyti, kaip ir kur link važiavo transporto priemonės; įvykio fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad kelias, kuri įvyko įvykis, atskirtas į dvi dalis, kaip ir schemoje pavaizduota, stovi įvykio transporto priemonės (1 t., b.l. 16-21); transporto priemonių sugadinimų neužfiksuota (1 t., b.l.22); F. A. 2018-08-04 paaiškinimas, kad ji lenkė moterį, bet ji sukosi į dešinę pusę, kur ji važiavo ir įvyko susidūrimas. Moteris pasuko į jos važiavimo pusę ir ji į ją atsitrenkė (1 t., b.l. 23); H. A. 2018-08-04 paaiškinimas, kad jie bandė aplenkti priešais važiuojančią senyvo amžiaus moterį, įspėjo ją garsiniu signalu, bet ji nesureagavo ir jų nematant suvingiavo į jų važiuojamąją dalį, tada ir įvyko susidūrimas (1 t., b.l. 24); J. A. Š. 2018-08-06 paaiškinimas, kad ji važiavo dešine puse ir pajuto smūgį į vairą (1 t., b.l. 25); T. Č. 2018-08-07 paaiškinimas, kad elektrinis dviratis norėjo aplenkti dviratį ir jį kliudė (1 t.,b.l. 26); pranešimas apie įvykį, kad prie “Pušyno” sanatorijos partrenkta moteris elektrinio dviračio (1 t., b.l.27).
Iš 2018-11-12 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra Palangos m., Žvejų g. Gatvės atkarpa nuo paplūdimio link Neringos g. Dešinėje gatvės pusėje yra draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303 “Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas” ir nukreipiamasis kelio ženklas Nr. 412 “Pėsčiųjų takas”. Dviračių eismą draudžiančių ženklų nėra (1 t. b.l. 34-40).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018-08-04, įvykio metu, F. A. ir J. A. Š., buvo blaivios (1 t., b.l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Išanalizavęs ir įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamoji F. A. nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją dėl neatsargumo, t.y.: 2018-08-04, apie 20.55 val., Palangos m., Žvejų g. atkarpoje, kur draudžiamas automobilių eismas, vairuodama elektrinį paspirtuką, važiuodama dešiniąja kelio dalimi, lenkdama ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančią nukentėjusiąją J. A. Š., kliudė nukentėjusiosios dviratį, dėl ko nukentėjusioji griuvo ir patyrė sužalojimus, dėl kurių jos sveikata nesunkiai sutrikdyta. Dėl nukentėjusiosios griuvimo nuo dviračio ir patirtų sužalojimų masto abejonių nekilo ir kaltinamajai, tačiau pastaroji neigia, kad dėl jos veiksmų nukentėjusioji nugriuvo nuo dviračio ir pateikia savo versiją, kad pati nukentėjusioji atsitrenkė į jos vairuotos priemonės galinį ratą, kai ji ją jau buvo beveik pralenkusi.
Nors F. A. neigia savo kaltę, jos kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Dar įvykio vietoje 2018-08-04 tiek pareigūnas A. S. savo tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 14), tiek apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešusi moteris (1 t., b.l. 27) pranešė, kad elektrinis dviratis kliudė dviratininkę, partrenkė moterį. Liudytoja T. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai patvirtino, kad jaunuoliai, važiavę elektriniu dviračiu kalbėjosi, nežiūrėjo į kelią, nesignalizavo ir atsitrenkė į nukentėjusiosios dviračio galinį ratą, dėl ko ši ir nugriuvo. Šie parodymai prieštarauja kaltinamosios ir liudytojo H. A. (kaltinamosios sugyventinio ir vaiko tėvo) parodymams. H. A. parodymai vertintini kritiškai ir jais teismas nesivadovauja dėl jo ryšio su kaltinamąja ir tai, kad jis juos teisme davė, būdamas susipažinęs su visa bylos medžiaga. Kaltinamosios kaltės neigimas yra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir žalos atlyginimo. Nukentėjusioji teigia pajutusi smūgį į vairą, jai į priekinį ratą iš dešinės pusės trenkėsi kita transporto priemonė, vairo ji nesukinėjo. Jei nukentėjusioji, kaip nurodo kaltinamoji, būtų trenkusis į kaltinamosios vairuotos priemonės galinį ratą, pastarajai jau beveik pralenkus nukentėjusiąją, tai kaltinamoji, esant tokiam kontaktui, būtų turėjusi nuvažiuoti į kairę, o ne į dešinę, kaip kad ji pati teigia, nes kaltinamoji pripažįsta lenkimą dariusi per dešinę pusę. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji važiavo priekyje, dešine kelio puse. Jokio tikslo signalizuoti nebuvo ir jokio signalo nei nukentėjusioji, nei liudytoja T. Č. negirdėjo, nes prisivijus nukentėjusiąją, reikėjo ją aplenkti kaip kliūtį, kadangi ji važiavo savo puse, eismui netrukdė. Kaip nurodė nukentėjusioji ji nugriuvo ant dešinio peties, o dviratis nukrito ant tako į kairę, kas rodo, jog kontaktas į dviratį galėjo būti iš galo arba kairės pusės. Pagal įvykio vietos duomenis matyti, kad įvykis buvo Žvejų gatvės atkarpoje, kur kelio ženklais motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas ir yra nuoroda “Pėščiųjų takas”. Tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad kaltinamosios vairuota priemonė pagal technines charakteristikas turėtų būti priskirta prie motorinių transporto priemonių, todėl šiuo atveju ji vertintina kaip dviratis. Draudimo važiuoti dviračiu pėsčiųjų taku nei kelių eismo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra, kaip ir taisyklių kaip turi būti atliekamas lenkimas dviratininkui, pasivijus kitą dviratininką, todėl teismo nuomone, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendromis saugumo taisyklėmis, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <…>(Kelių eismo taisyklių 9 punktas). Tai, kad šios nuorodos kaltinime nėra, nelaikytina, kad kaltinimas nepagrįstas, neatskleisti kaltinamosios veiksmai. Kaltinamajai inkriminuoto BK straipsnio dispozija nėra blanketinė norma, dėl ko nėra imperatyvaus reikalavimo įvardinti, kokį teisės aktą ji pažeidė, padarydama šią veiką, juolab, kad nagrinėjamu atveju pažeistos elementarios saugaus elgesio taisyklės.
Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamoji kliudė “dviračio galinį ratą” ir tikslumo sumetimais palieka, kad kaltinamoji kliudė dviratį, nes nukentėjusioji parodė, kad kaltinamoji atsitrenkė į jos priekinį ratą, o liudytoja T. Č. nurodo, kad trenkėsi į galinį ratą. Atsižvelgiant į patį įvykį ir kilusias pasekmes, nukentėjusiosios parodymai gali būti įtakoti ir patirto streso, o kaltinamosios vairuotas paspirtukas, abiem priemonėm judant, lenkimo metu galėjo kliudyti tiek galinį, tiek priekinį ratą. Šios kaltinimo aplinkybės korekcija nėra tokio pobūdžio ir svarbos, kad būtų laikoma kaltinimo sunkinimu ar esminių aplinkybių keitimu.
Kaltinamosios veika dėl nukentėjusiosios sužalojimo kvalifikuotina pagal BK 139 straipsnio 1 dalį pagal kilusias pasekmes – nukentėjusiosios patirtą sveikatos sutrikdymo mastą ir kaltinamosios veikimo būdą – neatsargumą (nusikalstamą nerūpestingumą), vairuojant elektrinį paspirtuką.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
F. A. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Šiais jos veiksmais nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jų padarymo metu ji elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, įvykio metu buvo blaivi. Savo kaltės dėl jo padarymo ji nepripažįsta, greičiau net gi siekia išvengti atsakomybės, kaltę versdama nukentėjusiajai. Pastarosios ji neatsiprašė, žalos nei nukentėjusiajai, nei ligonių kasai neatlygino. Ji neteista ( 2 t. b.l. 76), administracine tvarka bausta du kartus už alkoholio vartojimą, baudas sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b.l. 77-78). F. A. netekėjusi, bet gyvena faktinėje santuokoje, su partneriu augina vaiką iki vienerių metų, nedirba ir nesimoko (2 t., b.l. 79-81). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant dėl bausmės rūšies F. A. parinkimo, atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes. Įvertinęs jas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamaja paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijose nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos vidutinį dydį ir paskiriant įpareigojimus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei sukeltas pasekmes.
Kaltinamajai F. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 68-69), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina
Dėl civilinių ieškinių
N. J. A. Š. kaltinamajai pareiškė 5080,00 Eur civilinį ieškinį: 80,00 Eur dėl padarytos turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos traumatologo konsultacijai (60,00 Eur) ir už rentgenografijos vaizdų įrašus (20,00 Eur) bei 5000,00 Eur dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b.l.71-78). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje pateiktos sąskaitų faktūrų kopijos (1 t., b.l. 75-76) patvirtina nukentėjusiosios prašomas atlyginti 80,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su sveikatos grąžinimu po įvykio sukelto sveikatos sutrikdymo: rentgenografijos įrašai ir traumatologo konsultacija, kurios turi būti atlygintos (CK 6.283 straipsnis).
Nukentėjusioji nurodė, kad dėl F. A. nusikalstamos veikos ji patyrė ne tik sveikatos sužalojimą, fizinį skausmą, bet ir išgąstį, šoką, baimę. Sužalojus abi rankas, ji negalėjo savęs apsitarnauti. Įvykis padarė neigiamą įtaką jos tolimesniam gyvenimui – pakirstas pasitikėjimas savimi, saugumo jausmas, fizinis skausmas jaučiamas iki šiol, dviračiu ji nebeišdrįs važinėtis, nes iki šio įvykio, jokių eismo įvykių nėra turėjusi.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose (šis įvykis kaip analogija vertinimui gali būti priskiriamas tokio pobūdžio byloms), kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350,00 Eur iki 11584,80 Eur.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1911/2018(03) nurodyta nurodyta, kad J.A. Š. buvo nustatytas dešinio žastikaulio galvutės išnirimas su masyviu rotatorių plyšimu, sąnario artroze, kairės plaštakos I piršto galinio pirštakaulio pamato sąnarinis lūžis. Pasak nukentėjusiosios, dėl po įvykio sutvarstytų rankų ji negalėjo savęs apsitarnauti, susitvarkyti buityje, jai padėjo duktė, šiuo metu padeda kaimynė. Dešinę ranką skauda iki šiol. Dėl plyšusių jos raiščių, ją reikia operuoti, bet dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės, pergyvena ir baiminasi, kad operacijos neatlaikys. Jaučiasi nepilnavertė, nebenori su niekio matytis, bendrauti. Anksčiau mėgo važinėtis dviračiu, dabar nebenori. Kai krito, trūko ir dantų tiltelis.
Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji J.A. Š. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – ji kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotų kūno dalių skausmo, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą sužalojimo pasekmių šalinimas operacija.
Teismas vertina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog kaltinamoji įvykio metu būtų elgusis itin rizikingai. Nustatyta, kad F. A. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo – nesilaikė elementarių saugumo reikalavimų, važiuodama dviračiu, nebuvo atidi, nenumatė, kad lenkdama dviratį gali į jį atsitrenkti. F. A. vairavo dviratį blaivi ir šis įvykis jos gyvenime atsitiktinis.
Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 2500,00 Eur.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 237,76 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiosios J. A. Š. gydymo išlaidomis, atlyginimo (1 t., b. l.85-87). N. J. A. Š. gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b.l. 87), iš kurio matosi, kad VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentas ir VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė J. A. Š. gydymui bendrai išleido 237,76 Eur. Šią žalą padarė F. A. nusikalstama veika, todėl privalo ją atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai). Tokiu atveju Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš F. A. priteistinas 237,76 Eur padarytos žalos atlyginimas.
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.
Bylos nukentėjusioji naudojosi teisine advokato pagalba, kuris ją atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo 2018-10-17 ir nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusiosios atstovas advokatas R. Lupeika pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad J.A. Š. advokatui sumokėjo 700,00 Eur. Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad advokatui atlygį sumokėjo už atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį, nukentėjusiosios pateiktą ieškinį ir posėdžių teisme skaičių, nukentėjusiosios reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant J. A. Š. iš kaltinamosios F. A. 700,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
F. A. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
F. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios J. A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš F. A. 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) turtinės ir 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš F. A. 237,76 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 76 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš F. A. J. nukentėjusiosios A. Š. naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas – 700,00 Eur (septynis šimtus eurų).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.