Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-16-259/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-05
Bylos Nr.: e2A-16-259/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-22622-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Verslo vystymo centras“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.6.16.8Žemės nuoma

Civilinė byla Nr. e2A-16-259/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22622-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1;2.6.16.8.;3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo vystymo centras“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „DOMUS ALTERA“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1601-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2015 m. gruodžio 23 d. nuomos sutartį Nr. 8SŽN-446.

2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) direktoriaus įsakymu patvirtintame detaliajame plane buvo suformuotas 9 255 kv. m ploto žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Ieškovė patvirtino minėtą planą, o sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ginčijamu 2015 m. gruodžio 22 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymu visas ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „DOMUS ALTERA“ priklausantiems statiniams eksploatuoti. 2016 m. balandžio 21 d. atsakovė bendrovei „Verslo vystymo centras“ pateikė ieškovei prašymą pakeisti nuomos sutartį, kadangi iš BUAB „DOMUS ALTERA“ įsigijo ginčo žemės sklype esančius statinius. Ieškovė 2016 m. birželio 1 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir padarė išvadą, jog didžioji dalis žemės sklypo nėra būtina jame esančiam pastatui su priklausiniais eksploatuoti, kadangi nenaudojama, todėl padarė išvadą, kad žemė negalėjo būti išnuomota be aukciono. Valstybinės žemės sklypą galima išnuomoti be aukciono, kai suprojektuoto žemės sklypo paskirtis bei būdas atitinka pastato paskirtį ar ūkinės veiklos pobūdį ir yra reikalingo pastatui eksploatuoti dydžio. Nuomos sutartis nesuteikia teisės statyti naujus statinius ir valstybinė žemė negali būti išnuomota būsimų statinių statybai. Tačiau atsakovė ginčo žemės sklype pastatė dvi aikšteles. Gindama pažeistą viešąjį interesą, ieškovė ieškiniu prašė pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl ginčo žemės sklypo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes ji sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

3. Atsakovė UAB „Verslo vystymo centras“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visi be išimties ginčo žemės sklype esantys pastatai ir statiniai buvo įsigyti iš BUAB „DOMUS ALTERA“ ir priklauso atsakovei nuosavybės teise. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas, dalinant anksčiau buvusį 372 791 kv. m ploto žemės sklypą, pagal ieškovės nurodytas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti – naujai formuojami sklypai turi būti reikalingi esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, pagrindžiant kiekvieno naujai formuojamo sklypo plotą normatyvų reikalavimais. Parengti detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti su ieškove ir kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus ir ieškovės išduotas planavimo sąlygas jos patvirtinti. Detalusis planas patvirtintas KMSA direktoriaus įsakymu, kuris nenuginčytas ir nėra ginčijamas. Ginčo žemės sklypo suformavimo teisėtumą bei pagrįstumą ieškovė patvirtino savo sprendimu, kuriuo suformavo ir įregistravo ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, taip pat ginčijama 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi, kuria išnuomojo visą ginčo žemės sklypą tuometiniam statinių savininkui, bei savo 2016 m. vasario 5 d. sutikimu perleisti ginčo žemės sklypo nuomos teisę naujam pastatų savininkui. Visas ginčo žemės sklypas yra būtinas jame esančio pagrindinio pastato ir kitų statinių tinkamam (teisėtam) eksploatavimui, nes sklype turi būti privalomi želdynai, automobilių stovėjimo vietos, kurių tinkamas įrengimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių – tam reikalingo laiko. Detaliajame plane numatytos pagrindinio pastato tinkamam eksploatavimui reikalingos automobilių stovėjimo aikštelės šiuo metu yra įrengtos. Ginčijama nuomos sutartis buvo sudaryta ginčijamo administracinio akto – įsakymo pagrindu. Administracinio akto ginčijimui praleistas kreipimosi į teismą terminas, o atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Reikalaudama pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms, ieškovė nesuformulavo reikalavimo dėl restitucijos taikymo. Be to, ieškovė ginčija visą ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, nors pati pripažįsta, jog dėl pagrindiniam pastatui reikalingos žemės sklypo nuomos ginčo nėra. Ieškovė daugiau nei du dešimtmečius nuosekliai laikėsi priešingos pozicijos nei šioje byloje, todėl suformuoti teisėti atsakovės lūkesčiai būtų pažeisti, o ieškovės klaidos neturi būti užkrautos kitiems asmenims. Be to, 2018 m. gruodžio 27 d. šalių susitarimu dėl nuomos sutarties pakeitimo buvo sukurtas papildomas, savarankiškas pagrindas atsakovei teisėtai valdyti ir (ar) naudoti visą ginčo žemės sklypą, kuris nėra ginčijamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovei UAB „Verslo vystymo centras“ 2 299,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

5. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi atsakovei nuosavybės teise priklausantys ne inžineriniai tinklai ir ne laikino pobūdžio statiniai, bet teisėtai pastatytas administracinis pastatas su priklausiniais. Ginčo dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį ar visiško nenaudojimo nėra, o byloje yra pateikti įrodymai apie 2016 m. žemės nuomos mokesčio mokėjimą. Prieš įsigyjant ginčo sklype pastatus buvo gautas ieškovės 2016 m. Sutikimas dėl ginčo žemės sklypo nuomos teisės pagal 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.8SŽN-446 perleidimo. Teismas pažymėjo, kad su ankstesniu statinių savininku sudarytos ginčijamos žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimas – 2018 m. gruodžio 27 d. šalių susitarimas Nr. 8SŽN-512-(14.8.49.), kuriuo pakeista nuomininkė (ja nurodyta atsakovė) nėra ginčijamas, nors jis taip pat yra nuomos teisės atsiradimo pagrindas. Teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog pripažinti niekine visa apimtimi ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo, nes teisę nuomotis valstybinę žemę ne aukciono tvarka turimų statinių eksploatavimui atsakovei numato įstatymai (CK 6.551 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu buvo suformuotas jame esančiam konkrečiam pastatui–buitiniam korpusui (administraciniam pastatui), atsižvelgiant į tinkamam šio pastato eksploatavimui reikalingas automobilių stovėjimo vietas bei būtinus rekreacinės paskirties želdynus, įvertinus privalomus reikalavimus aplinkos apsaugai, higienai, gaisrinei saugai ir kt. Nesant kitiems asmenims priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių ar jų dalių, visas ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas ankstesniam administracinio pastato ir jo priklausinių savininkui UAB „DOMUS ALTERA“, iš kurio atsakovė įsigijo visus tame sklype registruotus nekilnojamojo turto objektus ir jai buvo perleista viso ginčo sklypo nuomos teisė pagal pačios ieškovės 2016 m. Sutikimą. Ieškovės argumentus, kad atsakovė nenaudoja beveik pusės žemės sklypo, teismas laikė nepagrįstais, nes 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 8SŽN-446 (3 ir 4.1 punktuose) ginčo žemės sklype (kurio naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos) yra numatyta galimybė statyti ir rekonstruoti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius bei įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.

7. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė, kad atsakovė po administracinio statinio su priklausiniais įsigijimo nedelsiant ėmėsi ne tik pagrindinio pastato kapitalinio remonto, bet ir jam reikalingų automobilių stovėjimo aikštelių, apželdinimo ir kitų būtinų zonų projektavimo. Šie darbai buvo atlikti 2017 metais, automobilių stovėjimo aikštelės buvo įrengtos apytikriai per 1–1,5 metų laikotarpį nuo administracinio pastato su priklausiniais įsigijimo. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl neteisėto automobilių stovėjimo aikštelės pastatymo, nes: 1) aikštelės yra pastatytos bei įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis); 2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nenustatė pažeidimų dėl aikštelės statybos ir jos statybų teisėtumo neginčija; 3) aikštelės poreikis atsakovės administraciniam pastatui konstatuotas atitinkamų institucijų ir pačios ieškovės patvirtintu detaliuoju planu, o įrodymų apie šių sprendinių nuginčijimą ar negaliojimą byloje nepateikta; 4) visi atsakovės pastatyti inžineriniai statiniai (aikštelės, šaligatviai) yra administracinio pastato priklausiniai, o ne savarankiškai funkcionuojantys statiniai; 5) aikštelių pastatymas nėra šios bylos ginčo dalykas.

8. Ieškovės atstovo argumentus, jog kita ginčo žemės sklypo dalis gali būti nuomojama aukciono būdu, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes be automobilių parkavimo vietų, žemės sklype turi būti įrengti atitinkami žalieji plotai (želdynai), išlaikyti aplinkos apsaugos, gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai, įgyvendinti infrastruktūros ir privažiavimų sprendiniai, kaip numatyta detaliojo plano aiškinamajame rašte. Paėmus ieškovės nurodytą ginčo sklypo dalį, atsakovė neturėtų galimybių įgyvendinti privalomus reikalavimus dėl elementaraus teritorijos trūkumo. Be to, teismas pažymėjo, kad ginčo sklypo dalyje, kuri pagal ieškovės patikrinimo akto surašymo metu nebuvo užstatyta aikštele, buvo ir yra atsakovės administracinio pastato priklausinys – rezervuaras, kuris yra ne atskirai funkcionuojantis inžinerinis statinys, bet pagrindinio administracinio pastato priklausinys.

9. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, o teismas nenustatė, jog atsakovės turimam nuosavybės teise administraciniam pastatui eksploatuoti nereikalingas išnuomoto ginčo žemės sklypo visas plotas, o ginčijamas pačios ieškovės įsakymas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė yra praleidusi administracinių aktų – tiek savo pačios aktų, tiek teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo terminus. Administraciniams teisės aktams ginčyti numatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo dienos, teritorijų planavimo dokumentus galima ginčyti ne vėliau kaip per 2 metus nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalis). Ginčijamas ieškovės Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymas buvo priimtas 2015 m. gruodžio 22 d., detalusis planas patvirtintas 2015 m. balandžio 15 d., o pradinį ieškinį ieškovė pateikė teismui 2017 m. lapkričio 17 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą, o tai būtų savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl ginčijamo akto, esant įrodytiems ieškinio reikalavimams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Jokių savarankiškai funkcionuojančių statinių valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas) dalyje (kurioje augo pieva ir medžiai) nei 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-466 (toliau - ir Nuomos sutartis) sudarymo metu, nei žemės sklypo patikrinimo metu (2016 m. birželio 1 d.) nebuvo, poreikio naudotis ta žemės sklypo dalimi atsakovas neturėjo (aikštelės dydžio poreikis atsirado tik po pastato rekonstrukcijos) nors būtent ta dalis, teismo sprendimu buvo reikalinga būsimam pastatui eksploatuoti. Būtent sutarties sudarymo metu, pastatui eksploatuoti buvo reikalingos 59 automobilių stovėjimo vietos (tik po pastato rekonstrukcijos atsirado poreikis 164 automobilių stovėjimo vietoms, t. y. 164 - 59 = 105 x 25=2625 kv m.). Priešingai, nei nustatė teismas, neužstatytos žemės sklypo dalies, žemės nuoma ne aukciono būdu negalėjo būti sudaryta ir negalima, nes sutarties sudarymo metu tokio žemės sklypo poreikio nebuvo.

11.2. Teismas nepagrįstai laikė, kad nėra pagrindo pripažinti niekine visa apimtimi ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį. Nepanaikinus ginčijamos sutarties pilna apimtimi, būtų pažeistas vienas svarbiausių teisinės valstybės principų, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė. Teismas nevertino žemės sklypo patikrinimo rezultatų ir tolimesnių tarnybos veiksmų. Tarnyba 2016 m. birželio 1 d. atliko žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-144-(14.8.66.), kuriame užfiksavo, kad žemės sklypo dalyje žemės sklypo plane pažymėtoje nuo taško 8 link taško 12 ir taškų 1-3, kuris nėra naudojamas, o ši žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiamečiais medžiais, krūmais ir žolėmis, nenušienauta ir nėra naudojama pastatui-buitiniam korpusui eksploatuoti. Ši žemės sklypo dalis nėra būtina minėtam pastatui su priklausiniais eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl ieškovė sprendė, kad didžioji žemės sklypo dalis (kuri patikrinimo metu buvo neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo būti išnuomota. Tarnybai joks teisės aktas nenumato teisės rengti žemės sklypo planų, nėra specialistų skirtų rengti tokio pobūdžio planus, nėra numatyta asignacijų tokių planų pirkimui. Atsakovui neteikiant žemės sklypo plano, kuriame būtų išskirtos dalys, reikalingos pastatui eksploatuoti, ir nesant galimybės nustatyti žemės sklypo dydžio reikalingo pastatui eksploatuoti ir dėl to nepanaikinus žemės sklypo nuomos visa apimtimi, būtų sukuriama situacija, kad nors ir esant akivaizdžiam pažeidimui, nėra objektyvios galimybės apginti valstybės interesą siekiant racionaliai naudoti valstybini turtą - žemę. Tokiu būdu paliekant privačiam subjektui galimybe pasipelnyti valstybės sąskaita.

11.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 78/2014 nurodė, kad žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal kompetentingų valdžios institucijų aktų patvirtintus sklypo planus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 53/2013 yra pabrėžęs, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukryptą nuo esminės sąlygos - faktinio naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Tarnybai nustačius, kad ne visas žemės sklypas naudojamas ir būtinas jame tuo metu buvusiems statiniams naudoti, esamos nuomos sutartys koreguotinos, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės sklypai suformuoti.

11.4. Nuomos sutartis nesuteikia teisės statyti naujų statinių. Nuomos sutarties 5.1 papunktyje įrašyta sąlyga, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai reikalingi vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas...“ iš esmės reiškia turimo pastato (kurio eksploatavimui buvo išnuomotas žemės sklypas) tolimesnį veiklos vystymą, o ne naujų statinių statybą. Joks teisės aktas, ar teismų praktika, nesuteikia jokių teisių nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose statyti naujų statinių. Atsakovas, kilus ginčams, tame tarpe ir teisme pradėjus nagrinėti civilinę bylą dėl nuomos sutarties tęstinumo, savavališkai ir prisiimdama galimą neigiamą rizika pastatė naujus statinius be valstybės patikėtinio pritarimo, žinodamas, kad ne visas žemės sklypo plotas bus nuomojamas. Kadangi be aukciono valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį tai, atsakovo lūkestis, jog (vykstant teisminiams ginčams) užstačius visą sklypo plotą naujais statiniais, žemės sklypas bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieštarauja viešajam interesui, valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl tokios atsakovo teisės negali būti saugomos ir ginamos.

11.5. CK 6.394 straipsnio 1 dalies norma imperatyviai nurodo, kad statinio pardavimo metu perduodama tik ta žemės sklypo dalis, kurią statinys užima, ir ta, kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad Tarnyba po statinio pardavimo perrašydama žemės sklypo nuomos sutartį privalėjo įvertinti, ar naujasis statinių savininkas naudoja visą žemės sklypą jiems eksploatuoti. Nuomos sutartimi žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „DOMUS ALTERA“. Po statinių perleidimo paaiškėjus, kad ne visas žemės sklypas naudojamas ir reikalingas jame esantiems statiniams tinkamai eksploatuoti pagal jų paskirtį, Tarnyba pareikalavo pateikti planą, pagal kurį būtų galima pakoreguoti nuomos sutartį.

11.6. Pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios turėtų būti mažinamos. Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos), nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Skundžiamu sprendimu yra priteista bylinėjimosi išlaidų pinigų suma, kuri viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius. Be to, išnagrinėta byla yra vidutinio sudėtingumo, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl bylinėjimosi išlaidų suma turi būti žymiai mažinama.

12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2015 m. balandžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1256 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 372 791 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padalytas į 22 sklypus. 2015 m. spalio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau nutartyje ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-1070-(14.8.100.) buvo pakeisti nustatyti kadastro duomenys, nustatyti servitutai, o jo pagrindu 0,9255 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas NŽT, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (1 t. b. l. 42-44, 83-91). 2015 m. gruodžio 22 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-1601-(14.8.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ pagrindu 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-446 UAB „DOMUS ALTERA“ 47 metams nuo sutarties sudarymo dienos buvo išnuomotas 0,9255 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos (1 t. b. l. 111, 112, 113). 2016 m. vasario 5 d. NŽT Kauno miesto skyrius bankrutavusios UAB „DOMUS ALTERA“ prašymu išdavė sutikimą Nr. 8ST-141-(14.8.5.) perleisti 0,9255 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos Nr. 8SŽN-446, kuri reikalinga ginčo žemės sklype pastatui–buitiniam korpusui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, nuomos teisę bei nurodė, kad naujasis pastato – buitinio korpuso savininkas per 1 mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo turi kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (1 t. b. l. 39). Atsakovė 2016 m. kovo 23 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį dėl administracinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto, automobilių stovėjimo aikštelių, pėsčiųjų takų, šaligatvių, apšvietimo, apželdinimo, poilsio ir rūkymo zonų suprojektavimo bei kreipėsi į KMSA dėl rašytinio pritarimo statinio projektui. 2016 m. kovo 29 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi Nr. 29/3/2016/VVC bei 2016 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisės į jį perdavimo–priėmimo aktu (2 t. b. l. 69-75) atsakovė UAB „Verslo vystymo centras“ įgijo nuosavybės teisę į žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius pastatus ir statinius: pastatą–buitinį korpusą (Nekilnojamojo turto registro duomenyse administracinis pastatas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius–kitus statinius (2 aikštelės, 2 takai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitą inžinerinį statinį–rezervuarą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitą inžinerinį statinį–tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitą inžinerinį statinį–stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius–aikšteles (2 aikštelės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (takas, aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis kitus inžinerinius statinius–šaligatvius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įgijo 2017 m. kovo 12 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2 pagrindu, kitą inžinerinį statinį–aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įgijo 2017 m. liepos 20 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, o kitą inžinerinį statinį–aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įgijo 2017 m. rugpjūčio 30 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. 2016 m. balandžio 21 d. atsakovė pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.

15. Ginčas tarp šalių kilo, kai 2016 m. birželio 1 d. NŽT Kauno miesto skyrius po patikrinimo surašė (1 t. b. l. 22-24) Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-144-(14.8.66) ir 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. 8SD-3605-(14.8.7.) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atsakovei pranešė, jog tik pusė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reikalinga ir būtina atsakovės pastato eksploatavimui, nurodė, jog žemės sklypo dalis nuo taško 8 link taško 12 ir taškų 1–3 nenaudojama (apaugusi medžiais, krūmais, žole) pastatui–buitiniam korpusui eksploatuoti, nėra jam būtina, todėl negali būti išnuomota. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą`(1 t. b. l. 97-110) atsakovei, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1601-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gruodžio 23 d. nuomos sutartį Nr. 8SŽN-446.

16. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu (5 t. b. l. 87-95) patikslintą ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė. Apeliacinis skundas (5 t. b. l. 109-119)grindžiamas tais argumentais, jog 2015 m. gruodžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-466 sudarymo metu, nei žemės sklypo patikrinimo metu (2016 m. birželio 1 d.) valstybinės žemės sklypo dalyje (kurioje augo pieva ir medžiai) jokių savarankiškai funkcionuojančių statinių nebuvo, poreikio naudotis ta žemės sklypo dalimi atsakovė neturėjo (aikštelės dydžio poreikis atsirado tik po pastato rekonstrukcijos); teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti niekine visa apimtimi ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį, nes nepanaikinus ginčijamos sutarties pilna apimtimi, būtų pažeistas vienas svarbiausių teisinės valstybės principų, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė; nuomos sutartis nesuteikia teisės statyti naujų statinių, nes nuomos sutarties 5.1 papunktyje įrašyta sąlyga, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai reikalingi vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas...“ iš esmės reiškia turimo pastato, o ne naujų statinių statybą, atsakovė, kilus ginčams, savo rizika pastatė naujus statinius be valstybės patikėtinio pritarimo, žinodama, kad ne visas žemės sklypo plotas bus nuomojamas; teismas priteisė iš ieškovės per dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prioritetinis valstybinės žemės nuomos būdas – aukcionas, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (CK 6.551 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės nuomos teisinis reglamentavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kurių 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Taisyklių 28 punktą ne aukciono tvarka išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

18. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teisėjų kolegija nustatė, jog ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis teisėtai pastatytas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – administracinis pastatas su priklausiniais (2 t. b. l. 69-81). Atsakovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog ginčo žemės sklype yra jai priklausantis administracinis pastatas, kuris pastatytas 1982 metais, statinio baigtumas 100 procentų, sienos iš gelžbetonio blokų, užstatytas plotas 1 778 kv. m., bendras pastato plotas 5 299,66 kv. m., pastato rinkos vertė 975 000 Eur, žemės sklype yra priklausiniai-šaligatviai, rezervuaras, tvora (3 t. b. l. 8-13). Apeliantė nenurodo, kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais grindžia apeliacinio skundo teiginius, jog nuosavybės teise atsakovei priklausantys pastatai su priklausiniais yra tik laikino pobūdžio pastatai, jie nėra savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad ginčo žemės sklypas atsakovės yra netinkamai naudojamas ar naudojamas ne pagal nuomos sutartyje nustatytą paskirtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovei dar prieš įsigyjant ginčo sklype pastatus, buvo gautas ieškovės 2016 m. sutikimas dėl ginčo žemės sklypo nuomos teisės pagal 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.8SŽN-446 perleidimo (1 t. b. l. 39). Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, kad atsakovė yra sumokėjusi 2016 m. žemės nuomos mokesčius. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagrįsti reikalavimą nutraukti įgaliotos institucijos ir atsakovės sudarytą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog atsakovė turi teisinį ir faktinį pagrindą ne aukciono būdu nuomoti ginčo žemės sklypą, o atsakovės reiškiamas reikalavimas pripažinti niekine visa apimtimi ginčijamą byloje valstybinės žemės nuomos sutartį neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis).

19. Spęsdama šalių ginčą dėl tų aplinkybių, jog atsakovė faktiškai nenaudoja pusės nuomojamo žemės sklypo ir kad ši aplinkybė sudaro pagrindą ieškovei nutraukti visą nuomos sutartį, teisėjų kolegija nustatė, jog ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu buvo suformuotas jame esančiam pastatui–buitiniam korpusui (administraciniam pastatui su priklausiniais) eksploatuoti, kartu įvertinus ir atsižvelgus į pastato eksploatavimui reikalingas automobilių stovėjimo vietas bei būtinus rekreacinės paskirties želdynus (1 t. b. l. 42-44, 83-91). Į bylą pateiktame žemės sklypo detalaus plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal STR 2.06.01:1999: (taip dokumente), trūkstamas parkavimo vietų skaičius bus tikslinamas techninio projekto rengimo eigoje. Detaliajame planavimo dokumente nurodyta, kad ginčo sklypui reikalinga 59 automobilių stovėjimo vietos, tokiam vietų skaičiui yra reikalingas 1 475 kv. m (25 kv. m × 59) žemės sklypo plotas. 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 8SŽN-446 (3 ir 4.1 punktuose) buvo numatyta galimybė žemės sklypo nuomininkui statyti ir rekonstruoti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius bei įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Šia teise ieškovė pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo. Iš byloje pateiktos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2 pagrindu, matyti, jog inžinerinį statinį–aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įgijo 2017 m. liepos 20 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, inžinerinį statinį–aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įgijo 2017 m. rugpjūčio 30 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Šiuo metu nurodytos pirmiau aikštelės ginčo žemės sklype yra pastatytos (įrengtos), jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Ieškovės byloje pateiktas 2016 m. birželio 1 d. NŽT Kauno miesto skyriaus patikrinimo aktas (1 t. b. l. 22-24), kuriame konstatuojama, jog atsakovė tuo metu nenaudoja „beveik pusės žemės sklypo dalies“, negali būti pakankamu pagrindu ieškovei prašyti teismo nutraukti viso ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai gali pasibaigti tik įstatymų nustatytais pagrindais, ir kad atsakovės turimam nuosavybės teise administraciniam pastatui eksploatuoti reikalingas visas nuomojamas valstybinės žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir šioje ginčo dalyje.

20. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminus ginčyti administracinius aktus – ieškinyje prašomus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1601-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2015 m. gruodžio 23 d. nuomos sutartį Nr. 8SŽN-446, todėl CK 1.131 straipsnio pagrindu atmetė ieškinį. Ieškovės reiškiamam reikalavimui pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. gruodžio 23 d. nuomos sutartį Nr. 8SŽN-446 taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio eigos pradžia – nuo nuomos sutarties pažeidimo paaiškėjimo dienos (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovei pagrindas kreiptis su ieškiniu į teismą atsirado po 2016 m. birželio 1 d., kai NŽT Kauno miesto skyrius po patikrinimo surašė (1 t. b. l. 22-24) Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-144-(14.8.66), teisėjų kolegija vertina, jog ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį byloje nėra praleistas. Byloje ginčijamas Kauno miesto skyriaus vedėjos 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymas yra išvestinis reikalavimas, susijęs su reikalavimu nutraukti žemės nuomos sutartį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymui panaikinti nėra praleistas ieškinio senaties terminas. Kadangi šios nutarties 18 ir 19 pastraipose nurodytais motyvais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, paliko nepakeistą, neteisinga pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada apie ieškinio senaties termino praleidimą nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio netenkinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidos – 2 299 Eur sumą už advokato teisinę pagalbą (b. l. 135-136, dok. reg. Nr. DOK-22169). Įvertinęs šios bylos sudėtingumą, teisinių klausimų dėl neturtinių reikalavimų pobūdį, ruoštų byloje dokumentų skaičių, bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose laiką, advokato darbo bei laiko sąnaudas, Kauno apylinkės teismas teisingai vertino, kad visos atsakovės turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės, nes jos įrodytos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus nustatyto dydžio (CPK 93, 98, straipsniai).

22. Pirmiau nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas