- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- ATP-627-290/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02364-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Pareiškėjas
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) specialistas surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., už tai, kad jis 2013-03-30 23.20 val. Kaune, Jonavos g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilių girtumas), vairuodamas transporto priemonę – automobilį ,,Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio ir kliudė kelio ženklus bei juos apgadino, tuo pažeidė KET 14, 133 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu A. G. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą paskyrė 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su apylinkės teismo nutarimu, A. G. apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui prašė Kauno apylinkės teismo 2013-04-17 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti, kad administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam surašytas 2013-03-31 administracinio teisės pažeidimo protokolas, padarė būtinojo reikalingumo atveju ir nuo administracinės atsakomybės atleisti bei administracinio teises pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus – policijos pareigūnus, greitosios med. pagalbos gydytoją, išreikalauti iš Santakos PK ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri buvo pradėta dėl jam padarytų sužalojimų 2013-03-30.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau važiavo į klinikas, kadangi užpuolimo metu buvo sužalotas. Atvykę pareigūnai į jo sužalojimą nekreipė dėmesio, nors tai akivaizdžiai matėsi. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) budinčią dalį, ir budinčiam pareigūnui pamačius jo būklę, skubiai buvo iškviesta greitoji med. pagalba ir išvežtas į klinikas. Skunde nurodė, kad paaiškėjus teisminio bylos nagrinėjimo metu, jog pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose apie šias jo sveikatos būklės aplinkybes net neužsiminė, jam tai buvo nesuprantama, tačiau ir teismas nesuteikė jam galimybės pačiam pateikti įrodymus, todėl, vadovaujanti tik bylos rašytiniais duomenimis, nepatikint jo nurodytomis aplinkybėmis, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
Pareiškėjas nurodė, kad prie apeliacinio skundo teikia duomenis iš GMP stoties ir išrašą iš Lietuvos sveiktos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, pateikti įrodymai patvirtina, kad jis buvo sužalotas ir buvo kilęs realus pavojus jo gyvybei. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir ne visapusiškai išnagrinėjo bylą, kadangi byloje nebuvo surinkti visi įrodymai, turėję reikšmės bylai teisingai išspręsti ir jį atleisti nuo administracinės atsakomybės, nes administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma pareiškėjo A. G. apeliacinio skundo netenkinti ir teismo nutarimą palikt nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nesvarstytas klausimas dėl atsiradusių prieštaravimų tarp pareiškėjo duotų paaiškinimų ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateiktų duomenų, nesuteikta galimybės pareiškėjui surinkti ir pateikti jo paaiškinimus patvirtinančius duomenis.
Nagrinėjamu atveju, kilus prieštaravimams, teisme nebuvo apklausti pareigūnai, neišsiaiškintos aplinkybės, kurios sąlygojo šio padaryto administracinio teisės pažeidimo pasekmes, o tuo pačiu ir nukrypimą nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. N575-684/2009).
Įvertinus minėtus procesinius trūkumus, susijusius su ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimu, konstatuojama, kad, nagrinėjant A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems betarpiškai žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės, neišreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl patirto sužalojimo, neišreikalauti medicininiai dokumentai apie pareiškėjo sveikatos būklę, jį pristačius į gydymo įstaigą, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas
n utarė:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-17 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.