Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-755-348/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
1S-755-348/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
R. Š.
Byla Nr. 1S-755-348/2016;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Rimo Švirino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, laisvės atėmimu 4 metams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-10-24, bausmės pabaiga – 2016-10-24.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną), laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. Š. skunde prašo įvertinti nurodytas aplinkybes ir taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu neteko akies. Dėl jo sužalojimo byla dar neišnagrinėta. Skundo autorius pažymi, didesnės dalies civilinio ieškinio negalėjo atlyginti, nes pats turi pasirūpinti pragyvenimu ir darbo drabužiais. Kadangi mirė jo brolis, tai motina liko viena. Ji yra silpnos sveikatos, sunkiai vaikšto. Taip pat skunde nurodo, kak pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę pradėjo lankyti AA susirinkimus, kuriuos dabar pats veda. Be to, baigė profesinę mokyklą, įgijo specialybę, dirba.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymima, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. Š. priklauso vidutinės rizikos grupei – 56 balai. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo 62 balų sumažėjo iki 59 balų, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone vien to lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Taip pat duomenys rodo, kad sumažėjo ir smurtinio elgesio rizika, tačiau ji išlieka vis dar vidutinė. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį R. Š. yra gavęs drausminę nuobaudą. Nors ši nuobauda panaikinta prieš terminą ir nebegalioja, tačiau ji rodo neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į nustatytus draudimus bei elgesio taisykles. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog kad net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, agresyvumas, ypač pavartojus alkoholį, tuomet lengviau praranda savikontrolę ir tampa agresyvus, neįvertina galimų tokio elgesio pasekmių. Kai kurias iš problemų atpažįsta, bandė jas spręsti laisvėje (lankė AA grupę), tačiau nesėkmingai, nes praėjus kuriam laikui vėl išgerdavo. Nors nuteistasis R. Š. skunde nurodo, kad jis turi motiną, kuri sunkiai sega, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad jis nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būtent prie motiną. Be to, iš minėto nuosprendžio matyti, kad dėl jo tokio elgesio prieš motiną buvo gautas ne vienas skundas policijoje.

Sutinkama su tuo, kad nuteistasis R. Š. bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, dirba, už gerą elgesį du kartus buvo skatintas, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymima ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Š. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. Š. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. Š. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisSvetlana JurgaitienėRimas Švirinas