Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-7559-840/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
2YT-7559-840/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00194-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
J. A.
Suinteresuotas asmuo
A. A., M. A., Onutei M, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7559-840/ 2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00194-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.2.8.1; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant M. T.,dalyvaujant pareiškėjui J. A. ir

suinteresuotiems asmenims A. A., M. A., Onutei M. P. ir G. R. bei

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. P.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A., M. A., Onutei M. P., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog jis – pareiškėjas J. A. – po tėvo R. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (b. l. 2–3).

Pareiškėjo J. A. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei išsakytais pareiškėjo teismo posėdžio metu: pareiškėjo tėvai R. A. ir J. A. turėjo penkis vaikus: pareiškėją J. A., gimusį (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotus asmenis A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), M. A., gimusį (duomenys neskelbtini), O. M. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusią 1952 m. (b. l. 5, 10). Pareiškėjo motina J. A. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 9), o tėvas R. A. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Tėvas gyveno ir mirė Kaišiadorių rajone (b. l. 6, 11). Po tėvo mirties nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys – pareiškėjo broliai ir seserys – į notarą dėl jo palikimo nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 7–8, 9). Dar 1994 m. Kaišiadorių rajono valdybos sprendimu pareiškėjo tėvui R. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Žaslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, priklausiusį ir nusavintą žemės sklypą: 3,50 ha natūra ir kompensaciją už 0,32 ha. Žemės grąžinimo dokumentuose buvo neteisingai nurodytas pareiškėjo tėvo vardas, bet ši klaida 2002 m. Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo ištaisyta (b. l. 13–15). Dar esant gyvam tėvui, pareiškėjas J. A. rūpinosi ta žeme, tebesirūpina ir po tėvo mirties – nuo 1994 m. leido ūkininkui panaudos sutartimi ūkininkauti joje (b. l. 12). Pareiškėjo J. A. broliai ir seserys – suinteresuoti asmenys A. A., M. A., Onutė M. P. ir G. R. – į tėvo palikimą – žemę – nepretenduoja, ginčo dėl tėvo palimo nėra.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys A. A., M. A., Onutė M. P. ir G. R. su pareiškėjo J. A. pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti bei patvirtino pareiškėjo J. A. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė I. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo J. A. pareiškimą išdėstytą poziciją (b. l. 42–44) – neprieštarauja pareiškėjo reikalavimo patenkinimui. Iš tiesų 1994 m. pareiškėjo tėvui R. (R.) A. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir registruotos Nekilnojamojo turto registre į 3,50 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra, o už 0,32 ha žemės sklypo išmokant valstybės kompensaciją grynais pinigais. Dėl valstybės kompensacijos reikėtų kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškėjo J. A. pareiškimą nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas įrodys pareiškime nurodytas aplinkybes (b. l. 38).

Teismo posėdžio metu paklausus, ar žino, kad po jų tėvo R. A. mirties 1993 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla vis tik buvo pradėta ir yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b. l. 21–36), ir pareiškėjas J. A., ir suinteresuoti asmenys A. A., M. A., Onutė M. P. ir G. R. teigė nieko nežiną, tačiau patvirtino savo parašų tikrumą (duomenys neskelbtini) pareiškimuose notarui dėl palikimo priėmimo (b. l. 23–24).

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnį teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t. y. teisiniams santykiams gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 ir 445 straipsnius teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

- prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

- pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

- pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos CPK 444–445 straipsniai).

Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Pareiškėjo J. A. tėvas R. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) nuostatos, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį 2000 m. Lietuvos Respublikos CK V-osios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.).

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnį palikimui įgyti įpėdinis turėjo jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu mirusiojo palikimą, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Iš bylos nagrinėjimo teisme ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

- pareiškėjas J. A., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir suinteresuoti asmenys A. A., gimęs (duomenys neskelbtini)m., M. A., gimęs (duomenys neskelbtini) m., O. M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusi (duomenys neskelbtini) yra R. A. ir J. A. vaikai (b. l. 5, 10, 27–33; gimimo ir santuokos liudijimai; gimimo akto įrašas);

- J. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), o R. A., gimęs (duomenys neskelbtini). – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11; mirties įrašas; mirties liudijimas);

- iki mirties R. A. gyveno Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kur ir mirė (b. l. 6, 11, 25; mirties liudijimas, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą);

- Kaišiadorių rajono valdybos 1994 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. 209-v ir Kaišiadorių rajono valdybos 1994 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 794 pareiškėjo tėvui R. A. (potvarkyje ir sprendime nurodyta R. A.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,82 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini): 3,50 ha grąžinant natūra, o už 0,32 ha žemės sklypo išmokant valstybės kompensaciją pinigais (b. l. 14–15). Kauno apskrities viršininko 2002 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 02-04-3678 iš dalies pakeisti Kaišiadorių rajono valdybos 1994 m. birželio 8 d. potvarkis Nr. 209-v ir Kaišiadorių rajono valdybos 1994 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 794 – vietoje „R. A.“ įrašyta „R. A.“ (b. l. 13);

- pareiškėjas J. A. 1994 m. balandžio 1 d. panaudos sutartimi suteikė F. Ž. iki 2021 m. sausio 1 d. neatlygintinai naudotis 3,50 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12);

- pagal Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro notarės V. B. 2013 m. vasario 28 d. liudijimą, išduotą patikrinus Testamentų registrą ir Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro archyvą nuo 2000 m. liepos 4 d. iki 2013 m. vasario 28 d., paveldėjimo byla po (duomenys neskelbtini) gimusio R. A. mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 7–8);

- Kauno regioninis valstybės archyvas pateikė teismu 1994 m. Kaišiadorių rajono 1-o notaro biuro notarės R. A. sudarytos R. A. palikimo paveldėjimo bylos Nr. 140/94 kopiją (b. l. 21–36). Šioje palikimo paveldėjimo byloje yra ne tik R. A. mirties liudijimas, giminystės ryšius pagrindžiantys įrodymai, duomenys apie R. A. paskutinę gyvenamąją vietą, bet ir pareiškėjo J. A. ir suinteresuotų asmenų A. A., M. A., O.M. P. ir G. R. 1994 m. birželio 16 d. pareiškimai notarui dėl (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo R. A. palikimo priėmimą (b. l. 23–24). Visi R. A. vaikai nurodė, jog yra likęs piniginis indėlis ir 3,82 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 1994 m. gruodžio 14 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas – (duomenys neskelbtini) mirusio R. A. turtą lygiomis dalimis paveldėjo vaikai: pareiškėjas J. A. ir suinteresuoti asmenys A. A., M. A., O. M. P. ir G. R.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro piniginis indėlis su palūkanomis ir kompensacija Taupomajame banke Nr. 7375 sąskaitos Nr. 24097 (b. l. 35). Pažymėtina, kad šis paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas buvo išduotas dar iki Kaišiadorių rajono valdybos 1994 m. birželio 8 d. potvarkio Nr. 209-v ir Kaišiadorių rajono valdybos 1994 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 794, kuriais pareiškėjo tėvui R. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,82 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. A. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog jis – pareiškėjas J. A. – po tėvo R. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nors šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas J. A. jau yra priėmęs mirusio tėvo palikimą 1994 m. birželio 16 d. paduodamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo J. A. prašomas nustatyti juridinę reikšmė turintis palikimo priėmimo faktas negali būti nustatytas teisme, nes pareiškėjas jau yra priėmęs mirusio tėvo palikimą ir turi tą juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančius dokumentus, esančius Kauno regioniniame valstybės archyve – 1994 m. Kaišiadorių rajono 1-o notaro biuro notarės R. A. sudarytoje R. A. palikimo paveldėjimo byloje Nr. 140/94. Esant tokioms aplinkybėms, ši civilinė byla pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A., M. A., O. M. P., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjui J. A. ir suinteresuotiems asmenims A. A., M. A., O. M. P. ir G. R. siūlytina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo dėl žemės.

Nutraukus šią civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėjui J. A. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Civilinę bylą Nr. 2YT-7559-840/2019 pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A., M. A., O. M. P., G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

Grąžinti J. A. A. A. 2019 m. vasario 8 d. AB Lietuvos pašte (Kaišiadorių pašte) sumokėtą žyminį mokestį –50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct).

Sprendimui įsiteisėjus, šio sprendimo kopiją ir Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktą 1994 m. Kaišiadorių rajono 1-o notaro biuro notarės R. A. sudarytos R. A. palikimo paveldėjimo bylos Nr. 140/94 kopiją pateikti Kaišiadorių rajono 3-o notaro biuro notarui A. B..

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė