- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-10
- Bylos Nr.
- I-8607-473/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- Lietuvos bankui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui N. P., atsakovo atstovui Gintarui Kukauskui viešame teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl negrąžinto indėlio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N. P. ieškininiu pareiškimu (b.l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos banko 8 184 litų.
Pareiškime nurodo, kad bankrutavusiame „Sekundės“ banke turėjo padėjęs 2 398 USD indėlį. Kauno miesto apylinkės teismas 1994-04-14 priteisė jam iš „Sekundės“ banko 12 184 litų indėlį. Įsigaliojus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimui, Kauno antstolių kontora 1994 m. balandžio mėn. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 2311. 1994-05-24 antstolė informavo jį, kad pinigai, skirti „Sekundės“ banko skolininkams, patenka į Lietuvos banko sąskaitas, į antstolių kontoros raštus Lietuvos bankas neatsakinėja ir pinigų į sąskaitas atsiskaitymui pagal teismo sprendimus neperveda. Kauno miesto apylinkės teismo 1994-12-06 nutartimi „Sekundės“ bankui buvo iškelta bankroto byla. Šia nutartimi sustabdytas kitų šiam bankui iškeltų civilinių bylų nagrinėjimas, taip pat sprendimų vykdymas. Paaiškino, kad 1996 metais vykdant bankroto bylą jam buvo gražinta tik 4 000 litų. Teigia, kad Lietuvos bankas daugiau nei 7 mėnesius, t.y. nuo 1994-04-14 teismo priimto sprendimo sugrąžinti jam visą indėlio sumą iki 1994-12-06 nutarties, kuria bankui iškelta bankroto byla, neteisėtai neleido antstolių kontorai vykdyti jo naudai priimto teismo sprendimo. Nurodo, kad dėl šių priežasčių neatgavo jam teisėtai priklausiusio 8 184 Lt indėlio sumos, kuri ir turi būti jam priteista. Mano, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 1.134 straipsniu, indėlininkų reikalavimams išmokėti indelius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas, ieškinio senatis netaikoma. Pareiškėjas paaiškino, kad neprašo kompensuoti turtinės ar neturtinės žalos, patirtos dėl Lietuvos banko veiksmų, tik nori, kad jam būtų grąžintas visas jo į „Sekundės“ banką padėtas indėlis. Nurodo, kad bylą pirmą kartą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas be jo sutikimo įtraukė atsakovu Lietuvos valstybę, kuriai jis jokių reikalavimų nekėlė.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundo reikalavimu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 18-19) nurodo bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo skunde nurodytiems reikalavimams turėtų būti taikomas 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnyje numatytas 3 metų bendras ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl pareiškėjo skunde nurodytam reikalavimui ieškinio senatis prasidėjo 1994-05-24, kadangi būtent tada jis sužinojo apie, jo manymu, neteisėtą Lietuvos banko elgesį. Ieškinio termino pabaiga pareiškėjo skundo reikalavimui yra 1997-05-25. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai priskiria savo reikalavimą prie CK 1.134 straipsnyje nurodytų reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. CK 1.134 straipsnis numato, kad ieškinio senatis netaikoma indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas, todėl ši kodekso nuostata negalėtų būti taikoma pareiškėjo skundo reikalavimui, nes pareiškėjo indėlis buvo padėtas į komercinį banką „Sekundės bankas“, bet ne į Lietuvos banką. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjo skunde nurodytam reikalavimui. Teigia, kad pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kad Lietuvos bankas arba jo tarnautojai neteisėtai veikė ar neveikė ir būtent toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Dėl šios priežasties skunde pateikti kaltinimai, kad bankas neteisėtai daugiau nei 7 mėnesius neleido antstolių kontorai vykdyti teismo sprendimus, yra nepagrįsti.
Konstatuojama.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ir vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus dėl administracinių teisinių santykių, kuriuos reguliuoja viešosios teisės normos.
Tuo tarpu vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalimi šis kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimo tvarką.
Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas, sprendžiant klausimą dėl teismui paduoto skundo rūšinio teismingumo (priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui) yra svarbu nustatyti iš kokių teisės rūšių (viešosios ar privatinės teisės) reguliuojamų bei kokio pobūdžio (administracinių ar civilinių) teisinių santykių kilo ginčas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bankrutavusiame „Sekundės“ banke turėjo 2398 USD indėlį (b.l. 5). Pareiškėjas nurodo, kad 1994 metais buvo galimybė šį indėlį grąžinti pareiškėjui, tačiau tuo metu „Sekundės“ banko turėtus pinigus kontroliavęs Lietuvos bankas neleido indėlio grąžinti.
Pareiškėjas skundu (b.l. 2-3) prašo priteisti iš atsakovo 8184 Lt sumą, kurios, kaip pats nurodo, neatgavo iš bankrutavusio „Sekundės“ banko dėl Lietuvos banko veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas atsakovui kelia turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. siekia susigrąžinti indėlį laikytą Sekundės banke ir nekelia reikalavimų, susijusių su žala, Lietuvos valstybei (b.l. 55-56). Nurodo, kad pats teismas be jo sutikimo įtraukė atsakovu Lietuvos valstybę. Taigi, pateikdamas skundą teismui, pareiškėjas iš esmės gina savo turtines teises, kurių įgyvendinimą reglamentuoja privatinės teisės normos (Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalis, 1.137 ir 1.1138 straipsniai).
Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad turtiniai teisiniai santykiai, susiję su banko indėliais, banko indėlių sutarčių sudarymu ir vykdymu bei indėlininkų, turinčių sąskaitą banke (kredito įstaigoje), į kurią įdėtas indėlis teisėmis, yra reguliuojami Civilinio kodekso normomis. Tai numatė tiek ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso redakcijos 4681 – 471 straipsniai, tiek ir šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso redakcijos (patvirtintos 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864) 6.892 – 6.902 straipsniai.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šis ginčas yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22, 25 straipsniai). Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką. Specialioji teisėjų kolegija 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 273) yra konstatavusi, jog Lietuvos valstybei keliami turtinio pobūdžio reikalavimai dėl banke, kurio įsipareigojimus perėmė vykdyti valstybė, laikytų asmens lėšų grąžinimo, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 16 d. nutartyje pažymėjo, kad turtiniai teisiniai santykiai, susiję su banko indėliais, banko indėlių sutarčių sudarymu ir vykdymu bei indėlininkų, turinčių sąskaitą banke (kredito įstaigoje), į kurią įdėtas indėlis teisėmis, yra reguliuojami Civilinio kodekso normomis. Tokiu būdu byla pagal teismingumą perduotina atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui (LR ABTĮ 70 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 3 d., 105-106 straipsniais,
nusprendė:
bylą pagal N. P. skundą Lietuvos bankui dėl negrąžinto indėlio priteisimo perduoti nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.