Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, pareiškėjo atstovui advokatui Remigijui Jakštui, dalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui D.V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.M. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dėl praleisto termino pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Senelis V.M. turėjo vienintelę dukrą I.M. ( po santuokos L. ). Jo motina mirė 1959 m. rugsėjo 19 d., kai jam tebuvo septyni mėnesiai, o po trijų metų mirė senelis V.M. Tėvas tarybiniais laikais bijojo kalbėti apie praeities įvykius, vėliau susirgo sunkia išemine širdies liga, kad senelis turėjo žemės nežinojo. Apie tai, kad senelis V.M. buvo žemvaldys, jis sužinojo 2010 m. vasario mėnesį giminių susitikimo metu. Sužinojęs iš karto kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir 2010 m. balandžio 8 d. raštu Nr.2.14-15-(15.12) buvo informuotas, kad pagal Kretingos apskrities, Kartenos valsčiaus, Budrių seniūnijos 1938 m. kovo 14 mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą, V.M. iki nacionalizacijos Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini) valdė 164, 25 ha žemės sklypą. Prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą nebuvo pateikta. Mano, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios, jos nepriklausė nuo jo valios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėjas V.M. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio V.M. nuosavybės teise valdytą 164,25 ha žemės sklypą, buvusį Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Klaipėdos apskrities Kretingos rajono (duomenys neskelbtini)) bei atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 11 punkte analogiškai nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.) nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.

Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija), nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą; kokius veiksmus jis atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastims, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymo nustatyto termino. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Teisės aktais reglamentuojančiais ginčo santykius nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas V.M. iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į senelio V.M. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos valdytą turtą (b.l. 8, 9, 10, 13). Tačiau pareiškėjas įstatymu nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo argumentuoja tuo, jog prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio nuosavybės teise valdytus žemės sklypus, nepadavė laiku, nes nežinojo apie šį faktą ir tik atsitiktinai iš tolimų giminaičių apie tai sužinojo 2010 m. vasario mėnesį.

Pareiškėjas yra gimęs 1959 m. vasario 7 d., t.y. jau po nacionalizacijos (b.l. 10). Jo motina, vienintelė V.M., į kurio žemę pretenduoja pareiškėjas, įpėdinė mirė 1959 m. rugsėjo 22 d. (b.l. 11). Tuo metu pareiškėjui buvo vos 7 mėnesiai. Senelis V.M., gimęs 1897 m. kovo 22 d., mirė 1962 m. birželio 17 d. (b.l. 9), t.y. iki nuosavybės teisių atkūrimo pradžios. Pareiškėjo motina I.M. gimė 1933 m. gruodžio 24 d.. Kaip matyti iš gimimo pažymėjimo, išduoto 1934 m. sausio 5 d. grafoje gimdytojai įrašytas tik tėvas M.V., todėl darytina išvada, kad motina gimdymo metu ar netrukus po jo mirė. Taigi pareiškėjas būdamas mažametis neteko motinos ir artimųjų iš motinos pusės, kurie būtų galėję jam papasakoti apie senelio turėtą dvarą. Tai, kad iki 2004 m. rugsėjo 30 d. buvo gyvas pareiškėjo tėvas P.M., dar neįrodo, kad jis galėjo papasakoti pareiškėjui apie senelio turėtą dvarą. Pareiškėjo tėvas galėjo net nežinoti apie savo vaiko V.M. motinos I.L. kilmę ir jos tėvo V.M. turėtą žemę. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų jie bendravo trumpai: 1958 m. gegužės 24 d. I.M. ištekėjo už S.L. (b.l. 9), o 1959 m. kovo 3 d. jai gimė sūnus V.M., kurio tėvas P.M. (b.l.10).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiškas bylas yra pažymėjęs, kad giminės ryšio „seneliai-tėvai-vaikai“ praradimas apsunkina asmenų galimybę nustatyti visų su ginčo žemės grąžinimu susijusių aplinkybių nustatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr.A15-1256/2006, 2010 -01-14 nutartis administracinėje byloje Nr.A261-85/2010).

Remiantis surinktais įrodymais darytina išvada, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai reikalingos informacijos būtinos pradėti rinkti dokumentus, patvirtinančius žemės valdymo faktą bei pradėti nuosavybės teisų atkūrimo procesą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punktu yra nustatyti prašymo atkurti nuosavybės teises turinio reikalavimai. Asmuo, teikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises be kitų šiame punkte numatytų reikalavimų, privalo nurodyti ne tik išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardą ir pavardę, bet ir turto rūšį, dydį ir buvimo vietą. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys objektyviai apsunkino galimybę sužinoti šiuos duomenis ir įstatymo nustatytu laiku pateikti prašymą bei dokumentus reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui. Šios priežastys yra pakankamos pripažinti, jog terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Nuo sužinojimo dienos pareiškėjas nevilkino kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atkuriant nuosavybę į senelio V.M. nuosavybės teise valdytą žemę sklypus, esančią Klaipėdos apskrityje (duomenys neskelbtini), tenkintinas

Teisėjų kolegija pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra aplinkybės, susijusios su prašymo atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktai,

nusprendė:

pareiškėjo V.M. prašymą patenkinti.

Atnaujinti V.M. terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams į senelio V.M. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, esančią Klaipėdos apskrityje (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba apeliacinės instancijos teismui.