Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nukentėjusiųjų V. K. ir J. A. atstovui advokatui Broniui Varsackiui, nuteistajai O. B., nuteistosios gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. nubausta pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal LR BK 235 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems. Vadovaujantis LR BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., konfiskuotas O. B. turtas (pinigai) už 5000 litų valstybės nuosavybėn. Iš O. B. priteista nukentėjusiajam V. K. 2500 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės, nukentėjusiajam J. A. 2500 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. nuteista už tai, kad 2002-04-24 apie 09 val. savo bute, esančiame Kaune, Savanorių pr. 312-33, panaudodama apgaulę, t. y. žadėdama A. A. atsiimti pareiškimą iš Kauno m. VPK Dainavos PK, atleisti M. A. ir M. K., sumušusiems jos vyrą A. B. bei palengvinti jų teisinę padėtį, įgijo svetimą turtą, t. y. iš A. A. paėmė 2500 litų, tačiau apgaudama savo pažado neįvykdė ir pareiškimo iš policijos neatsiėmė.

Tęsdama nusikalstamą veiką O. B. 2002-04-30 savo bute, esančiame Kaune, Savanorių pr. 312-33, panaudodama apgaulę, t. y. žadėdama A. A. atsiimti pareiškimą iš Kauno m. VPK Dainavos PK, atleisti M. A. ir M. K., sumušusiems jos vyrą A. B. bei palengvinti jų teisinę padėtį, įgijo svetimą turtą, t. y. iš A. A. paėmė 2500 litų, tačiau apgaudama savo pažado neįvykdė ir pareiškimo iš policijos neatsiėmė.

Be to, O. B. nuteista ir už tai, kad būdama liudytoja teisme davė melagingus parodymus, o būtent: 2003-03-12 Kauno miesto apylinkės teisme esančiame Kaune, J.Gruodžio g. 12, teisminio baudžiamosios bylos Nr. 1-604/2003, kurioje M. K. ir M. A. buvo teisiami pagal LR BK 225 str. 2 d., nagrinėjimo metu būdama liudytoja ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą teisme, davė žinomai melagingus parodymus teigdama, kad jai nei teisiamieji M. K. bei M. A., nei jų tėvai, tame tarpe ir A. A., dėl jos vyro sumušimo žalos neatlygino, 5000 litų iš jų negavusi, nusikaltimu padaryta žala nei dalinai atlyginta nebuvo.

Nuteistosios O. B. gynėjas advokatas E.Liutkevičius skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-06 nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują- O. B. išteisinantį nuosprendį. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, be to, byla išnagrinėta šališkai ir pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas rėmėsi pirmiausia nukentėjusiųjų parodymais, vertindamas tik tą dalį, kuri atitiko O. B. pareikšto kaltinimo teiginius, tačiau neįvertino, kad tie parodymai eilę kartų buvo keičiami ir prieštarauja vieni kitiems. Byloje yra nukentėjusiųjų V. K. ir J. A. bendras pareiškimas LR Generalinei prokuratūrai, registruotas 2004-03-09, kuriame jie nurodo tariamo pinigų perdavimo aplinkybes visiškai skirtingas nuo nurodytų vėlesniuose jų parodymuose. Po minėto 2004-03-09 pareiškimo Generalinei prokuratūrai, byloje įdėtas dokumentas, įvardintas „pareiškimo patikslinimu“, pasirašytas tų pačių J. A. ir V. K.. Šis dokumentas niekam neadresuotas ir surašytas ne pačių J. A. ir V. K.. Kaip šis dokumentas atsidūrė byloje, duomenų nėra. Jame tariamo įvykio versija jau kitokia, čia jau teigiama, kad pirmą kartą pinigus nunešė J. A. su A. A., o po dviejų savaičių V. K. su A. A. nunešė dar 2500 litų.

Apklausiami liudytojai, nukentėjusieji, pastoviai nurodydavo vis kitas pinigų skolinimo, perdavimo, laiko aplinkybes, nuosprendyje visiškai neaptarti prieštaravimai dėl skirtingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Tariamai perduoti O. B. pinigai niekuomet nebuvo surasti, paimti, prijungti prie bylos.

Nuosprendyje teigiama, kad O. B. kaltę patvirtina garso įrašai, kurie, esą, patvirtina O. B. gavus kaltinime minimus pinigus. Šiuo abstrakčiu teiginiu ir apsiribota, neanalizuojant ir nenurodant tos įrašo dalies ar dalių, sakinių ar frazių, kurios, teismo manymu, yra įrodymas, leidžiantis kategoriškai teigti, kad O. B. per du kartus po 2500 litų buvo perduota 5000 litų suma. Kadangi šis garso įrašas darytas ne įstatymo nustatyta tvarka, o pačių nukentėjusiųjų, nėra jokių objektyvių duomenų kas jį darė, dėl to jis iš viso neturėjo būti vertinamas, kaip įrodymas. Be to, šis garso įrašas, kaip kaltės įrodymas negalėjo būti vertinamas ir dėl ekspertų išvadų. Fonoskopinės ekspertizės akte konstatuota, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar garso įrašai nesumontuoti, kaip nėra galimybės ir kategoriškai atsakyti, ar O. B. priskiriamose frazėse tikrai užfiksuotas jos balsas. Kam priklauso kiti garso įraše užfiksuoti balsai, iš viso nebuvo tirta.

Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria O. B. pripažinta kalta pagal BK 235str. ld., ne tik nepagrįsta, bet ir neteisėta. Pagrindas tokiam įtarimui, o vėliau kaltinimui atsirastų tik pripažinus O. B. kalta dėl pirmųjų dviejų kaltinimo epizodų pagal BK 182str.ld. ir įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuris vienintelis gali konstatuoti, kad tie parodymai buvo melagingi. Tik po to galėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas įtariant O. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 235str. padarymu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pranešdami O. B. apie tokį įtarimą, o teismas priimdamas ir nagrinėdamas bylą dėl šio kaltinimo, parodė šališkumą ir išankstinį nusistatymą dėl O. B. kaltės klausimo.

Kad byla išnagrinėta šališkai, rodo ir netinkamai skundžiamame nuosprendyje išspręsti ir civilinių ieškinių, bei turto konfiskacijos klausimai. Netgi pripažinęs O. B. kalta, teismas nepagrįstai nusprendė BK 72str.2d.3p. pagrindu konfiskuoti O. B. 5000 litų valstybės naudai ir tuo pat metu priteisti iš jos tuos pačius 5000 litų nukentėjusiems turtinės žalos atlyginimui. Dešimt tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimui iš O. B. priteista iš viso be jokių motyvų, apsiribojant abstrakčiu teiginiu, kad nukentėjusieji patyrė moralinius išgyvenimus.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų atstovą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies bei vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini).1d.5p. panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, naikintinas nuosprendis ir byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės (duomenys neskelbtini). reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.

Siekiant išsamiai išnagrinėti skundą, apeliacinėje instancijoje buvo išreikalauta iš Kauno miesto apylinkės teismo nuteistųjų M. A. ir M. K. baudž.byla, atitinkamai prijungti dokumentai, apklaustos nuteistoji O. B. bei nukentėjusioji A. A..

Kaip matyti iš baudž.bylos, Kauno miesto apylinkės teismas 2003-11-24 nuosprendžiu M. A. ir M. K. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. buvo nuteisti už tai, kad jie 2002-04-16 apie 00 val. 10 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie A. B. ir suduodami ne mažiau septynių smūgių nukentėjusiajam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sužalojo pastarąjį padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą (t1,b.l. 36).

Kauno apygardos teismo 2004-02-03- nutartimi panaikintas šis Kauno miesto apylinkės teismo 2003-11-24 nuosprendis ir byla perduota prokurorui (t1, b.l. 122-123).

Nuteistieji M. A. ir M. K. apskundė Kauno apygardos teismo 2004-02-03 nutartį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau jų kasaciniai skundai 2004-10-12 nutartimi atmesti (t1, b.l.124-125).

Grąžinus bylą prokurorui, 2004-12-02 nutarimu M. A. ir M. K. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. (t2, b.l.115-117).

Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-09 nuosprendžiu M. A. ir M. K. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. M. A. nuteistas dvejiems metams, M. K. – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo (t2,b.l.133).

Kauno apygardos teismo 2005-06-02 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-09 nuosprendis pakeistas: M. A. ir M. K. pritaikius 2002-11-07 LR įstatymo dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį. 4 str. 2 d. 1 p. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu (t2,b.l.138).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-20 nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-09 nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2005-06-02 nutartį: vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., M. A. ir M. K. atidėjo paskirtų bausmių vykdymą kiekvienam dvejiems metams, įpareigojant abu per du mėnesius pradėti dirbti. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2005-06-02 nutarties dalį, kuria M. A. ir M. K. pritaikytas 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 4 str. 2 d. 1 p. ir neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalys paliktos nepakeistos (t2,b.l.225).

Apklausta apeliacinėje instancijoje nuteistoji O. B. parodė, jog būtent A. A. siekė susitikti, tartis su sumuštu, klinikose gydomu A. B., tačiau nei jis, nei ji nenorėjo bendrauti su smurtautojais ar jų tėvais. Tik vėliau, A. A. primygtinai prašant, ši kalbėjosi su A. B. bei su ja pačia, paskui J. A. prašė greičiau pasiimti A. B. iš klinikų bei keisti parodymus ir sakyti, jog susižalojęs pats, A. A. prašė pasigailėti vaikų, siūlė įvairią pagalbą, aukso dirbinius, tačiau ji nieko nepaėmusi. Apie pokalbių metu daromus garso įrašus ji nieko nežinojusi, ne visur atpažįsta savo balsą, pokalbiai galimai sumontuoti. 2002m. spalio- lapkričio mėn. ji buvo apklausiama įtariamąja, pagal V. K. ir J. A. pareiškimą, kad tariamai juos apgavusi dėl 5000 Lt ar 5000 JAV dolerių, vėl 2003m. kovo 12d. apklausiama teisme jautėsi įtariamąja. Prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, ją išteisinti.

Apklausta apeliacinėje instancijoje nukentėjusioji A. A. parodė, jog ji siekė susitikti su A. B., atsiprašyti, kad vaikai jį sumušė, norėjo atlyginti žalą. Aplankius A. B. ligoninėje, šis neprieštaravo tartis, nurodė bendrauti su O. B.. O. B. paprašė žalos atlyginimo- už metus minimumą, pati bei J. A., V. K. suprato, kad tai 5000 litų. Pinigus susidėjo kartu, dalį pinigų turėjo savo, dalį skolinosi, perdavė per du kartus po 2500 litų. Pagrinde su O. B. kalbėdavosi jos dviese. Duodant pinigus siekė padėti sūnui nesvarbu kaip, norėjo kad A. B. pakeistų parodymus ir pasakytų, jog nebuvo plėšimo, kad teisminio nagrinėjimo metu susitaikytų, kad vaikai gautų mažesnę bausmę. O. B. buvo atsisakiusi rašyti pakvitavimą dėl žalos atlyginimo, nežino kodėl šiuos pinigus jai nesumokėjo pašto perlaida ar bankiniu pavedimu. Kai antrąkart perdavinėjo pinigus, darė garso įrašą, O. B. apie tai nežinojo. Dvejose garso kasetėse yra trys įrašai, trečiasis trumpesnis įrašas atliktas ant ilgesnio antrojo, garso įrašus patys keliskart perklausė. Į policiją kreipėsi tuomet, kai O. B. juos apgavo, išvarė iš namų atėjusius J. A. ir V. K. bei paprašė dar 5000 JAV dolerių. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

Įstatymų leidėjas detaliai reglamentuoja kaltinamojo akto turinį (LR (duomenys neskelbtini) str.) apibrėždamas, kokios aplinkybės privalomos nurodyti užbaigiant ikiteisminį tyrimą kaltinamojo aktu surašymu ir bylą perduodant teismui. Teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu ir spręsdamas jos pasirengimo teisiamajam posėdžiui klausimą, LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. pagrindu turi teisę perduoti bylą prokurorui, kai nustato, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Šiuo konkrečiu atveju Kauno miesto apylinkės teismas ignoravo LR BPK reikalavimus, išnagrinėjo baudž.bylą ir 2006 11 06 priėmė nuosprendį, kuris naikintinas LR (duomenys neskelbtini).1d.5p. pagrindu.

2005 02 07 Kauno miesto apylinkės prokuratūros kaltinamajame akte netinkamai aprašytos inkriminuojamų nusikalstamų veikų LR BK 182str.1d. būtinieji sudėties požymiai bei svarbios aplinkybės, nenurodytos objektyvios aplinkybės- neatriboti pagal tikslias vietas, laiką ir konkrečias aplinkybes inkriminuojami sukčiavimai, abiem nusikaltimams nurodant tas pačias aplinkybes, kurios pagal bylos duomenis nebuvo tapačios, nurodyti apgaulės būdai nėra pilnai atskleisti ir susieti su faktiniais duomenimis. Nenurodyti iniciatyvūs, intensyvūs A. A., J. A., V. K. veiksmai, galimai prieštaraujantys įstatymams, nesusieti su O. B. atitinkamais veiksmais. Nenurodomos aplinkybės, kokiu pagrindu O. B. galėtų atsiimti kito asmens- sumuštojo A. B. pareiškimą iš PK dėl nusikaltimo prieš jį (t2,b.l.84). Nenurodytos aplinkybės, kokiu pagrindu O. B. galėtų atleisti M. A. ir M. K., sumušusiems ne ją, bet kitą asmenį- A. B.. Nenurodytos aplinkybės, kokiu pagrindu, kaip, kada, O. B. galėtų palengvinti teisinę padėtį M. A. ir M. K..

Kaltinamajame akte neišsamiai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas - visiškai nenurodytos ir neaptartos aplinkybės, kurias parodė pati A. A., jog būtent jie, t.y. įtariamųjų M. A. ir M. K. tėvai siekė susitikti su nukentėjusiuoju A. B., jo atsiprašyti, susitarti dėl žalos atlyginimo, norėjo, kad šis pakeistų teisingus parodymus į melagingus neva susižalojęs pats, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu susitaikytų, kad vaikai gautų mažesnę bausmę. Kaltinamajame akte neatsispindi šių asmenų intensyvus poveikis siekiant asmeninių tikslų.

Kaltinamajame akte ir asmenų sąraše neįtrauktas A. B., kurio parodymai šioje byloje yra svarbūs, siekiant išsamiai ir objektyviai nustatyti faktines aplinkybes.

Kaltinamajame akte visiškai neaptarti garso įrašų išklotinėse esantys konkretūs pokalbiai bei kalbėjusieji asmenys ir jų išsakytos frazės, patvirtinančios ar paneigiančios kaltinimą, atsižvelgiant į tai, jog yra susijusios dvi bylos ir atitinkamai dvi priešingos šalys- A. B., O. B. bei M. A., M. K. ir jų tėvai A. A., J. A., V. K..

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog O. B. buvo kaltinama pagal LR BK 182str.1d. dėl 2002 04 24d. apie 09val. įvykdyto nusikaltimo bei pakartotinai 2002 04 30d. įvykdžius nusikaltimą LR BK 182str.1d., tačiau nesant raštiško prokuroro prašymo ir atitinkamos teismo nutarties, nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai nemotyvuojant neaptarta vieninga tyčia, nors nuosprendžiu buvo nustatyta tęstinė nusikalstama veika LR BK 182str.1d. ir paskirta atitinkama bausmė.

Taip pat kaltinime pagal LR BK 235str.1d. nurodytos inkriminuojamos aplinkybės nėra išsamios ir tikslios aprašant nusikalstamą veiką, nepažymėti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Protokolas (t1,b.l.105-106) pažymi, kad apklausiama liudytoja O. B. parodė t.t., jog „ 2002m. birželio mėn. pirmadienį pas mane buvo atėję teisiamųjų tėvai ir paklausė ar atleidom, aš pasakiau, kad apie kokį atleidimą galima šnekėti žalos neatlyginus“, bei „šiai dienai žala neatlyginta nei dalinai“. Šie O. B. parodymai nėra tapatūs inkriminuojamiems kaltinamajame akte, neišsamiai atskleistas parodymų turinys, atsižvelgiant į buvusias faktines aplinkybes.

Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į 2002 10 11 liudytojos O. B. apklausos protokolą (t2,b.l.86), kuris pažymi, jog jai pasirašytinai išaiškintos teisės LR (duomenys neskelbtini)., 80str., įspėta dėl baudž.atsakomybės pagal LR BK 293str. už melagingus parodymus, tuomet ji t.t. parodė, kad jokių pinigų iš kaltininkų nėra gavusi, jokių pinigų iš kaltininkų tėvų ar jų pačių ji nereikalavusi. Apklausos metu jai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Šiame protokole užfiksuoti O. B., apklaustos kaip liudytojos, parodymai labai panašūs į parodymus 2003 03 12 teisme.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2002 12 23 Nutarimu, vadovaujantis LR BPK 5str.2d., atsisakyta kelti baudž.bylą pagal pil.J. A. ir pil.V. K. pareiškimą, nesant pil.A. B. ir pil.O. B. veikoje nusikaltimų, numatytų LR BK 274str., 273str. sudėties. Nutarimas motyvuotas, jog nukentėjusysis A. B. davė nuoseklius parodymus, neigia reikalavimus pinigų iš M. A., M. K. ar jų tėvų, pil. O. B. taip pat neigia aplinkybę, kad ji gautų ar reikalautų pinigų iš šių asmenų, pačių J. A. ir V. K. pareiškime nurodyta, kad pinigus nukentėjusiajam jie norėjo sumokėti kaip atlygį už vaikų nusikaltimu padarytą žalą, o reikalautų 5000 JAV dolerių jie nemokėjo (t1,b.l.7-8).

Pažymėtina, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą, kuomet Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-09 nuosprendžiu M. A. ir M. K. buvo pripažinti kaltais ir nubausti pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., nukentėjusiojo A. B. sutuoktinė O. B. jau nebuvo apklausiama liudytoja.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31str. 3d. nustato, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31str. 6d. nustato, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, nuo pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Svarstytina, ar O. B., kuomet buvo apklausiama dėl pinigų gavimo iš A. A. ar kitų asmenų, turėjo teisę ir faktinę galimybę neduoti parodymus prieš save, atsižvelgiant į tyrimo aplinkybes bei užduodamus klausimus, nepareiškus įtarimo, bet apklausiant dėl atitinkamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių.

Aukščiau išvardintų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali, apeliacinio skundo ribos neperžengtos. (duomenys neskelbtini).6d. nustato, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos šio Kodekso 243, 244, 258-260 straipsniuose nustatytos taisyklės, o kaltinimo pakeitimą teisme nustato (duomenys neskelbtini)., t.y. tik pirmosios instancijos teisenoje. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinėje instancijoje dalyvavęs prokuroras išsakė nuomonę dėl LR (duomenys neskelbtini). reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, kuris trukdo nagrinėti bylą, kad keistinas kaltinimas iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, neprašė pakeisti kalinimo apeliacinėje instancijoje. Teismas, vykdydamas teisingumą, negali užkirsti kelio kvalifikuoto kaltinimo procesui.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl įrodymais nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio, šališko teismo, kaltinimo liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimų, daiktinių įrodymų nebuvimo, garso įrašų teisėtumo bei autentiškumo ir įrodytumo, civ.ieškinių ir turto konfiskavimo, nesvarstytini, nes naikintinas nuosprendis ir byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės (duomenys neskelbtini). reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios O. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui.