Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-17 · Administracinė byla Nr. I-4841-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
I-4841-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02971-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4841-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02971-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad jam nebuvo suteikiamas dirbančio asmens maitinimas. Pažymėjo, jog serga (duomenys neskelbtini), todėl svarbu gauti tinkamą maitinimą. Kreipiantis į pareigūnus dėl maitinimo, buvo atsakyta, jog nepriklauso sustiprintas maitinimas. Taip pat Lukiškių TI-K nebuvo suteiktos higienos priemonės. Paaiškino, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl higienos reikmenų skyrimo, tačiau jos nebuvo suteiktos, todėl negalėjo laikytis asmeninės higienos. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–12).

Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. (su pertraukomis), tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. kovo 23 d. pareiškėjas atvykęs nebuvo, taip pat 2019 m. gegužės 10 d. išvykus į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), daugiau atvykęs nebuvo. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų.

Nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams iki 2017 m. sausio 1 d. per mėnesį buvo išduodama 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 vnt. tualetinio popieriaus. Taip pat iki 2017 m. kartą per mėnesį suimtiesiems buvo išduodami skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml) ir dantų šepetukas (1 vnt.). Pažymėjo, kad iki 2017 m. visiems Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn. Atkreipė dėmesį, kad higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtasis ir nuteistasis laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, t. y. 19 Eur, arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl higienos priemonių galėjo nusipirkti įstaigos parduotuvėje. Paaiškino, kad iki 2017 m. kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo, o nuo 2017 m., dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.

Atvykus į įstaigą tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems visada atliekama pirminė apžiūra, kurios metu visi duomenys surašomi į specialų blanką, kuris įklijuojamas į Asmens sveikatos istoriją. Taip pat Asmens sveikatos istorijoje surašomi duomenys ir dėl buvusių ir esamų susirgimų, trauma buvimo. Jeigu asmuo praneša, kad jis yra (duomenys neskelbtini), visada buvo padaroma atžyma apie tai kortelėje, ko pasekoje Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojai paskirdavo sustiprintą maitinimą apie tai pranešdami virtuvės darbuotojams, kurie, pagal turimus duomenis užtikrindavo sustiprinto maitinimo išdavimą. Akcentavo, jog neturint duomenų bei rekomendacijų apie tai, kad asmuo yra sergantis (duomenys neskelbtini) ir jam yra paskirtas sustiprintas maitinimas, virtuvės darbuotojai negalėjo užtikrinti tokio maitinimo išdavimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundžiamuoju laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų kreipėsi į įstaigos administraciją du kartus su prašymais dėl higienos priemonių išdavimo.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sąžiningų mokesčių mokėtojų, sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo laikomas Vilniaus PN neužtikrinant tinkamo maitinimo ir nesuteikiant higienos priemonių, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d., kadangi Vilniaus PN nebuvo suteiktas sustiprintas maitinimas bei neužtikrintos higienos priemonės, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. (b. l. 6–12), todėl šis laikotarpis laikytinas ginčo laikotarpiu.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad jam nebuvo suteikiamas dirbančio asmens maitinimas, t. y. sustiprintas maitinimas.

BVK 173 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14. Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras.

Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams.

Pareiškėjo teigimu, jis serga (duomenys neskelbtini), todėl jam Vilniaus PN turėjo būti užtikrintas dirbančio asmens maitinimas, t. y. sustiprintas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, jog toks maitinimas jam turėjo būti skirtas, nepateikė nei kartu su skundu, nei iki teismo posėdžio. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog asmeniui pranešus, kad jis yra (duomenys neskelbtini), visada buvo padaroma atžyma apie tai kortelėje, ko pasekoje Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojai paskirdavo sustiprintą maitinimą apie tai pranešdami virtuvės darbuotojams, kurie, pagal turimus duomenis užtikrindavo sustiprinto maitinimo išdavimą. Neturint duomenų bei rekomendacijų apie tai, kad asmuo yra sergantis (duomenys neskelbtini) ir jam yra paskirtas sustiprintas maitinimas, virtuvės darbuotojai negalėjo užtikrinti tokio maitinimo išdavimą (b. l. 6–12).

Į bylą pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvirtina, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad pareiškėjui skirtas dirbančiojo asmens maitinimas neterminuotam laikotarpiui (b. l. 33–57). Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra žyma apie pareiškėjo ligą, todėl vadovaujantis Vilniaus PN pateiktu paaiškinimu, Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojai apie paskirtą sustiprintą maitinimą turėjo pranešti virtuvės darbuotojams, kurie, užtikrindavo minėto maitinimo išdavimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo skirtas sustiprintas maitinimas, tačiau nenurodė, nei konkrečių dienų, kada toks maitinimas jam nebuvo skirtas, nei ar dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją, o ši atsisakė suteikti tokį maitinimą. Pažymėtina, jog byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl neužtikrinto dirbančio asmens maitinimo, nėra. Šiuo atveju pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje atlikti įrašai apie tai, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir jam neterminuotai paskirtas dirbančio asmens maitinimas, patvirtina, kad toks maitinimas jam turėjo būti paskirtas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodomais duomenimis, jog Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojai paskyrę sustiprintą maitinimą apie tai informuodavo virtuvės darbuotojus. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, jog virtuvės darbuotojai nebuvo informuoti dėl sustiprinto maitinimo skyrimo pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN nebuvo suteiktos higienos priemonės, todėl negalėjo laikytis asmeninės higienos.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 punktas nustato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas). Apraše nurodytas išduotos dantų pastos (75 ml) galiojimo laikas – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai) – 1 mėn., tualetinio muilo (100 g) – 1 mėn., dantų šepetuko (1 vnt.) – 1 mėn., skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn.

Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. Pranešime ,,Dėl S. M. skundo” pažymėta, jog iki 2017 m. visiems Vilniaus PN suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Aprašo redakcijai, Vilniaus PN suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn. Paaiškino, kad higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (b. l. 17).

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl higienos priemonių galėjo nusipirkti įstaigos parduotuvėje. Pažymėjo, kad nuo 2017 m., dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį (b. l. 6–12).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. Prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas nemokamai išduoti dantų pastą, šepetuką, skutimosi peiliuką, dezodorantą, tualetinį popierių, muilą, skutimosi putas, skalbimo miltelius, tuo pagrindu, jog yra nemokus (b. l. 16). Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 96-1668 ,,Dėl laikymo sąlygų” informavo pareiškėją, kad minėtas prašymas netenkinamas, kadangi pareiškėjas išvykęs iš Lukiškių TI-K. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad analogiška asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarka galioja ir kitose laisvės atėmimo vietose (b. l. 15). Taip pat pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. prašymais kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas nemokamai išduoti batus, tapkes, kojines, pažastinuką, dezodorantą, dantų pasta, šepetuką, skutimosi peiliuką, skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus, tuo pagrindu, jog yra nemokus (b. l. 20, 21). Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 96-1753 ,,Dėl laikymo sąlygų” informavo pareiškėją, kad jo prašymas netenkinamas, kadangi pareiškėjas išvykęs iš Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad analogiška asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarka galioja ir kitose laisvės atėmimo vietose (b. l. 19).

Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpis laikytinas nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., todėl taikomos Aprašo normos, įsigaliojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN buvo suteiktos Aprašo 4 punkte nurodytos higienos priemonės. Akcentuotina, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl pagal prašymus higienos priemonės jam neturėjo būti suteikiamos nemokamai. Kaip matyti iš prašymų pirkti būtiniausias prekes registravimo žurnalo, pareiškėjas ginčo laikotarpiu sąskaitos likutyje turėjo daugiau nei 19 Eur, išskyrus 2018 m. gegužės 3 d., tačiau visu ginčo laikotarpiu jis buvo mokus (b. l. 18). Nors pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją dėl higienos priemonių suteikimo, tačiau pareiškėjui nesant įstaigoje, tokie jo prašymai negalėjo būti patenkinti. Be to, duomenų byloje, jog pareiškėjas už savo asmenines lėšas norėjo įsigyti higienos priemonių, tačiau atsakovės atstovas jam neleido, nėra. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus, daroma išvada, jog pareiškėjui buvo užtikrintos sąlygos laikytis asmeninės higienos, įsigijant higienos priemonių savo asmeninėmis lėšomis. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas netinkamomis sąlygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t. y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė