- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- AN2-263-593/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (toliau ir – apeliantas) atstovo advokato M. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) panaikinimo ir šis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Apeliantas 2024 m. liepos 24 d. skundu prašė dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, panaikinti Institucijos (duomenys neskelbtini) nutarimą ir apelianto atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Skunde pabrėžiama, kad apeliantas buvo ilgalaikiame nedarbingume laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šio laikotarpiu jo nebuvo namuose ir elektroninio pašto dėžutės netikrino, Institucija skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo protokolą priėmė apelianto nedarbingumo laikotarpiu, dėl ko apeliantas apie faktiškai jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo protokolą nieko nežinojo. Argumentuojama, kad skundžiamą nutarimą apeliantas gavo tik (duomenys neskelbtini), tačiau dėl advokato atostogų (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir konsultacijų su klientu, skundas buvo paruoštas tik (duomenys neskelbtini) ir šios aplinkybės, atstovo teigimu, turi būti vertinamos kaip pateisinančios skundo padavimo termino praleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo skundą, argumentuojant, kad skundas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 623 straipsnyje numatytą dvidešimties kalendorinių dienų Institucijos nutarimo apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantas nutarimą įvykdė (duomenys neskelbtini) (turėto nedarbingumo laikotarpiu), dėl ko sprendė, jog apeliantas apie nutartį sužinojo ne (duomenys neskelbtini), kaip teigiama skunde, o (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad apeliantas dėl nepakankamo atidumo ir nerūpestingumo nesitikrino elektroninio pašto, o advokato tariamos atostogos byloje nėra įrodytos jokia rašytine bylos medžiaga, kas nesudarė pagrindo išvadai, jog galimybė pateikti skundą įstatyme nustatyta tvarka buvo objektyviai apribota dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. P. atstovas advokatas M. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismo išvados dėl administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo pristatymo yra grįstos tik prielaidomis, o ne faktais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis gali naudotis įtariamasis ar kaltinamasis; įstatymu įtvirtintas reikalavimas, susijęs su dokumentų įteikimu, neapsiriboja formaliu dokumentų išsiuntimu, o reiškia faktą, jog asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijomis, kad jis galės tinkamai pasinaudoti teisėmis; administracinė atsakomybė už padarytą pažeidimą turi būti siejama su atitinkamo reikalavimo įteikimu, o ne su jo išsiuntimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-11/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Argumentuojama, jog analogiškus pažeidimus padarė ir pirmosios instancijos teismas, kuomet tinkamą apelianto informavimą apie priimtą nutarimą laikė tik formalius Institucijos veiksmus, kuomet nebuvo įsitikintą apie tinkamą apelianto informavimą ir tokiais veiksmais visą įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, skundo padavimo terminas baigėsi ne (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini), dėl ko nutarties argumentai, jog apeliantas po nedarbingumo pabaigos turėjo 2 dienas pateikti skundą, tačiau to neįvykdė, prieštarauja administracinio nusižengimo bylos faktinėms aplinkybėms. Taip pat kritikuojama apylinkės teismo pozicija, jog asmuo, neturėdamas teisinių žinių, grįžęs po ilgalaikio nedarbingumo sugebėtų tinkamai surašyti nutarimo skundą. Argumentuojama, kad rašytinė bylos medžiaga įrodo, jog apeliantas buvo ilgalaikiame nedarbingume nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu apelianto nebuvo jo gyvenamojoje vietoje, elektroninio pašto dėžutės netikrino ir apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą nežinojo. Advokato teigimu, turėtas ilgalaikis nedarbingumas įrodo, jog apeliantas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių.
3.3. Argumentuojama, jog Institucija apeliantui nutarimą tinkamai įteikė tik (duomenys neskelbtini) ir paskutinė nutarimo apskundimo diena turėjo būti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) – sekmadienis. Dėl šios priežasties, priešingai nei teigia apylinkės teismas, terminas buvo praleistas tik dvi dienas.
3.4. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog skundas pavėluotai buvo paduotas dėl pareiškėjo neveikimo. Argumentuojama, kad nors atstovavimo sutartyje yra klaidingai nurodyta sutarties data, tačiau iš pareiškėjo elektroninio parašo datos yra galimybė nustatyti, jog atstovavimo sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini). Advokato teigimu, toliau sekant chronologinę įvykių seką, praėjus dviem dienoms po atstovavimo sutarties pasirašymo, buvo išsiųstas reikalavimas Institucijai pateikti nutarimą susipažinimui. Teigiama, jog Institucija apeliantui nutarimą tinkamai įteikė tik (duomenys neskelbtini) ir paskutinė nutarimo apskundimo diena turėjo būti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) – sekmadienis. Akcentuojama, jog paklausimo išsiuntimo metu advokatas nežinojo kurią tiksliai datą Institucija atsiųs procesinius dokumentus, dėl ko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atostogavo pagal iš anksto suplanuotas atostogas. Atsižvelgiant į tai, advokatas teigia, jog pareiškėjo kaltinimas dėl tariamo neveikimo neatitinka tikrovės.
3.5. Skunde pabrėžiama, jog žinojimas apie baudą ir jos sumokėjimas nėra tapatūs dalykai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siųsdama pranešimus dėl baudos sumokėjimo kartu nesiunčia administracinio nusižengimo bylos medžiagos. Kadangi skundo objektas yra konkretus Institucijos nutarimas, o ne baudos sumokėjimo faktas, advokato nuomone, baudos sumokėjimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas tinkamu susipažinimu su bylos medžiaga.
3.6. Skunde cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. ir 2008 m. sausio 21 d. nutarimai, kuriuose teigiama, jog vien tik formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, susijusius su pažeidimo nepadarymu. Pabrėžiama, jog apeliantas iš biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ gavo specialų leidimą parkuotis adresu (duomenys neskelbtini) ir turėdamas šį leidimą pagrįstai mano, jog turi teisę statyt savo transporto priemonę adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir į tai, kad iš teisės negali gimti teisė, skundo pabrėžiama, jog apelianto atžvilgiu nutarimas priimtas nepagrįstai, nes pareiškėjas negali būti kaltinamas neinformavęs apie padarytą pažeidimą.
Atsiliepimas
4. Institucija 2024 m. rugsėjo 11 d. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad skundo motyvai turi būti atmetami kaip nepagrįsti, nes juos paneigia Institucijos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos byla) surinkti rašytiniai įrodymai apie tinkamą įteikimą. Institucija apelianto priežastis, dėl kurių praleido trijų mėnesių terminą nuo tos dienos, kai baigėsi skundo padavimo terminas, vertina kritiškai kaip siekį išvengti atsakomybės. Atsiliepime taip pat argumentuojama, jog priešingai nei skunde nurodo apeliantas, administracinio nusižengimo byla buvo užvesta už savalaikį reikalautos informacijos nepateikimą, o ne už transporto priemonės stovėjimą. Pabrėžiama, jog Institucijos byloje yra pateikti išrašai iš administracinių nusižengimų registro, iš kurio matosi procesinių dokumentų išsiuntimo ir pristatymo datos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 431 straipsnyje numatytas nusižengimas yra padaromas pakartotinai (kitoje byloje taip pat buvo siunčiami procesiniai dokumentai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nepraėjus vienerių metų terminui nuo paskutinio tokio nusižengimo įvykdymo, kas, Institucijos teigimu, patvirtina, jog padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, įrodo, kad elektroninis paštas yra naudojamas, tik netinkamai tikrinamas. Institucijos teigimu, iš išvardintų argumentų seka išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad pareiškėjas laiku skundo nepateikė dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. P. skundas tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
6. ANK 623 straipsnyje įtvirtina, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Taigi, įstatymų leidėjas šiuo atveju termino skundui paduoti eigos pradžią sieja ne su skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) įteikimo jam data, o su minėtos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo diena.
7. Pažymėtina, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami. Proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai reikalauja užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama proceso dalyviams suteiktomis teisėmis. Visgi, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Teismas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti.
8. Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu Institucijoje buvo priimtas (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. (b. l. 9–10). Iš Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos byla) Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią nutarimo priėmimo dieną – (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ (Institucijos bylos b. l. 4) ir registruota pašto siunta (Institucijos bylos b. l. 6-7). Nors pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad skundo padavimo pradžios terminą jis siejo su Institucijos nutarimo faktinio gavimo diena, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje bei kaip anksčiau paminėta šioje nutartyje cituojant ANK 623 straipsnio nuostatas, skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavimo pradžios terminas yra skaičiuojamas nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, o ne nuo nutarimo įteikimo dienos. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo siunčiami procesiniai dokumentai, yra buvęs juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas, šiuo elektroniniu paštu juridinis asmuo nesinaudoja, nes yra pakeitęs į (duomenys neskelbtini), o paties A. P. asmeninis bei darbinis elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tokius apelianto atstovo argumentus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, o būtent Institucijos bylos administracinių nusižengimų registro išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus elektroninio pašto adresus (Institucinės bylos b. l. 15), kuriame užfiksuota, jog įmonė naudojosi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir dabar naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini); Juridinių asmenų registro išrašai (Institucijos bylos b. l. 21–23); A. P. elektroninis susirašinėjimas su Biudžetine įstaiga „Parkavimas Kaune“ (b. l. 12–13; 19–22); apelianto elektroninis susirašinėjimas su atstovu advokatu M. G. (b. l. 43; 46). Pažymėtina ir tai, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamą nutartį A. P. išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau ne (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siunčiamas Institucijos nutarimas (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Institucijoje priimti procesiniai dokumentai pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųsti tinkamai.
9. Visgi, nors pareiškėjas praleido skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo padavimo terminą, tačiau apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas formaliai įvertino susidariusią situaciją ir priėmė procesinį sprendimą, kuris užkirto kelią pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo procesinę teisę teikti skundą. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad apelianto skundas buvo surašytas 2024 m. liepos 24 d. (b. l. 3). Iš pažymos apie A. P. turėtą nedarbingumo laikotarpį (b. l. 25) matyti, jog apeliantas turėjo tęstinį nedarbingumą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. Institucijos nutarimo apskundimo terminu apeliantas buvo nedarbingume ir negalėjo pasinaudoti savo teise apskųsti minimą nutarimą. Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, turintis teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis itin operatyviai, tačiau pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas apie tokią savo teisę žinojo. Kaip jau buvo minėta, Institucijoje priimtas nutarimas nebuvo tinkamai išsiųstas elektroniniu paštu ir, nors buvo siunčiamas ir registruota pašto siunta, tačiau, nesant duomenų apie siuntos įteikimą, atsižvelgiant į apelianto nedarbingumo laikotarpį, ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog A. P. žinojo apie priimtą Institucijos nutarimą.
10. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Institucijos bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas priimtą nuobaudą sumokėjo (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, A. P. turint keletą jo atžvilgiu pradėtų administracinio nusižengimo bylų, nebūnant profesionaliam teisininkui ir neturint pakankamai teisinių žinių, jis iš tiesų galėjo nežinoti apie konkretų jo atžvilgiu priimtą nutarimą, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinė sistema neleidžia asmeniui susipažinti su Institucijos dokumentais.
11. Pabrėžtina, jog rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad A. P. po nedarbingumo pabaigos kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir tolimesnį atstovavimą patikėjo advokatui M. G.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, advokato M. G. kasmetinės atostogos negali būti vertinamos kaip įrodymas, įrodantis apelianto piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis arba sąmoningą proceso vilkinimą, nes A. P. negali būti laikomas atsakingu už tai, kad jo pasirinktas advokatas, kuriuo apeliantas pasitikėjo bei kuris yra profesionalus teisininkas ir savo srities specialistas, per suplanuotas atostogas, apie kurias apeliantui iš anksto nebuvo žinoma negalės tinkamai ir laiku suteikti reikalautų teisinių paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vilkinęs skundo padavimo procesą ar dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių delsęs pateikti skundą. Šiuo konkrečiu atveju net ir laikant, kad skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, ši aplinkybė negali užkirsti kelio tolesniam bylos nagrinėjimui.
12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apygardos teismas vertina, jog A. P. gynėjo advokato M. G. nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir skundas perduotinas nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato M. G. skundą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti įstatyme nustatytą terminą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo ir perduoti nagrinėti A. P. atstovo advokato M. G. skundą Kauno apylinkės teismui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.