Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1217-1049/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-06-22
Bylos Nr.: 1-1217-1049/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30582-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Audrius Meilutis
Kaltinamasis: T. G., P. R.
Nukentėjusysis: V. B.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr.1-1217-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30582-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.3; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,kaltinamajam T. G.,kaltinamajam P. R.,nukentėjusiajai V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas: 1. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams; 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė; 3. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams (bausmė atlikta), kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių bausmė laisvės atėmimo bausme; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutine 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. G. ir P. R. 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 12.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai sudavė V. B. smūgius į įvairias kūno vietas, P. R. kumščiais sudavus ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, ties viršugalviu ir pakaušiu, bei sudavus rankos kumščiais į pilvą ir į nugarą, T. G. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankos kumščiais į galvą, pilvą ir nugarą, tęsiant nusikalstamus veiksmus P. R. išrovė kuokštą plaukų, po ko V. B. gulint ant lovos griebė jai už dešinės kojos ir ją pasuko, taip abiejų bendrais veiksmais padarydami jai nosies sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą, dešinio kelio sumušimą, ir tokiu būdu V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. draugas atvežė jį susitikti su V. B., su kuria buvo susitarę nueiti atsigerti alaus prie Nemuno. Abu nuėjo prie Nemuno, atsigėrė alaus, tada V. norėjo jį palydėti link namų, į Šančius. Beeinant, prie namo, kuriame viskas vėliau įvyko, išėjo P. R., jis V. ėmė kaltinti paėmus jo statybinį įrankį – lazerį. Tada jis ją nusitempė į namą, kur pirmame aukšte sudavė V. porą smūgių, T. G. griebė ją už plaukų, sudavė gal dešimt smūgių į pilvą. Namo savininkas iškvietė policiją. Kiek tiksliai smūgių V. B. sudavė P. R. negali pasakyti. Policija atvažiavusi rado kuokštą plaukų ant kompiuterio kėdės. Ant V. pyko, nes ji apsivogė, tuo metu palaikė P. poziciją. Smūgius sudavė rankomis, griebė V. už plaukų. Nukentėjusioji prašė nemušti, kojomis nespardė. Atvažiavus policijai, T. G. nustojo mušti V. B., ji liko sėdėti ant lovos. Savo veiksmus vertina blogai, įvykio metu buvo neblaivus, išgėręs alaus. Po įvykio su V. B. vėl bendravo, šiuo metu nebesipyksta. Anksčiau P. R. nepažinojo.

Kaltinamasis P. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas įvyko jam išėjus iš namo, kai pamatė kartu einančius V. B. ir T. G.. Pamačius V., jos pradėjo klausinėti, kur yra statybinis įrankis – lazeris, manė, kad ji lazerį užstatė lombarde, norėjo jį atpirkti, jai neatsakius, kur yra lazeris, pradėjo V. B. mušti. Šis lazeris buvo jo darbo įrankis, draugas buvo parvežęs iš užsienio. Kaltinamasis patikino, kad V. yra apvogusi ir jo draugus – yra pavogusi telefoną, nešiojamąjį kompiuterį. V. mušė rankomis, sudavė smūgius į nugaros sritį. Matė kaip ją mušė ir T. G.. Įvykio metu buvo blaivus. Dėl savo padarytos veikos gailisi, vertina blogai.

Nukentėjusioji V. B. teismo posėdžio metu parodė žinanti, kad P. R. draugas iš užsienio atvežė lazerio aparatą, kurį jis buvo pasidėjęs ir laikė po lova. Ten pat gyveno ir V. B.. Tos pačios dienos vakare P. R. būdamas neblaivus atėjo kartu su pareigūnais, pasiėmė šį įrankį ir išvyko. Kitą dieną atėjo T. G., abu nuėjo išgerti alaus ir paskui sutiko R., šis pradėjo rėkti ant V. B. ir kaltinti lazerio vagyste, prasidėjo muštynės. Abu ją pradėjo mušti, tačiau daugiau smūgių sudavė P. R., pešė plaukus, iš galvos bėgo kraujas. Vienu momentu P. R. jai pradėjo sukti koją. Skaudėjo galvą ir koją. Kiek ir kuris iš kaltinamųjų jai sudavė smūgių V. B. negalėjo konkretizuoti. Tuo metu namuose buvo ir savininkas V. S.. Buvo iškviestas policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri V. B. išvežė į Kauno Klinikas. Turtinių pretenzijų dėl įvykio neturi.

Išvada dėl T. G. ir P. R. kaltės nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios V. B. sveikatą pagrindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. gyveno jo name, adresu (duomenys neskelbtini), jai buvo skirtas kambariukas kuriame ji ir gyveno. Buvo įvykis, kuomet jis matė kaip V. B. mušė du jam nepažįstami vyrai, kurie buvo užėję į namus, kaltino V. B. kažkokia vagyste mušė ją rankomis ir kojomis. Tiksliai suduotų smūgių skaičiaus ir kur jie buvo suduoti liudytojas pasakyti negali, neatsimena, viskas vyko labai greitai. V. dengėsi rankomis, gynėsi, kad nieko neėmė, o tie du vyrai ją vis mušė. Liudytojas negynė jos nes neturėjo kaip, bijojo, kad patį gali sužaloti, nes vienas iš vyrų buvo aukštesnis ir stambesnis, atrodė grėsmingai, girdėjo kaip V. šaukė jo vardą – T.. Kito vyro vardas kaip suprato buvo P.. Liudytojas iškvietė policijos pareigūnus, pranešė kas vyksta, policija atvyko ir nutraukė konfliktą. Po įvykio V. B. išsikraustė iš jo namų, su ja jokių ryšių nepalaiko, kur ji dabar yra ar gali būti nežino. Liudytojas patikino, kad V. B. vartoja alkoholinius gėrimus ir linkusi vogti, ją pažįsta iš seniau, kuomet ši gyveno kaimynystėje dėl ko jis jai ir leido kurį laiką pagyventi pas save, leisdamas gyventi atskirame kambarėlyje. Tie vyrai, kurie mušė V. jam nieko nesakė, jam niekaip negrasino, jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Namuose konflikto metu daugiau nieko nebuvo. V. nešaukė, pagalbos neprašė (1 t., b. l. 46-47).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2020 m. rugpjūčio 1 d. 12.52 val. pranešė V. S., nurodęs, kad pas jį namuose nuomininkė V. konfliktuoja su pažįstamais asmenimis, iš kurių vienas agresyvus (1 t., b. l. 18).

Šalies argumentai

2020 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškimu V. B. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą pranešdama apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą (1 t., b. l. 6–8).

2020 m. rugpjūčio 1 d. apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas ir jo vidaus patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Fotografuota (1 t., b. l. 12–16)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvados (duomenys neskelbtini), matyti kad V. B. konstatuota nosies sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, dešinio kelio sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padalyti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Šiuo atveju pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo, sužalojimas galėjo būti padarytas galimai med. dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 54–56);

Iš daiktų apžiūros protokolu apžiūrėto garso įrašo pateikto Bendrojo pagalbos centro, nustatyta, kad atidarius garso įrašą pavadinimu 2020_08_01_12-47-38_837343053.mp3. girdimas pokalbis taip pranešėjo (toliau P) ir bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau BPC), girdimas pokalbis: BPC: 112 klauso; P: laba diena atvažiuokite prašau (duomenys neskelbtini) atvažiavo ir muša moterį; BPC: (duomenys neskelbtini) taip?; P: 21 numeris; BPC: 21 ir kas čia atvažiavęs muša?;P: muša tokie chuliganai banditai; BPC: tai kur muša bute ar lauke kur čia muša?;P: bute bute; BPC: o kelintame bute muša?; P: 3; BPC: 3, o durų kodas laiptinėje?;P: nėra; BPC: nėra durų kodo?; P: nėra; BPC: o jūs irgi gyvenate tam trečiame bute?;P: taip; BPC: tai ką muša? Jūsų ką, draugę, mamą, seserį?; P: nuomininkę; BPC: nuomininkę? tai nuomininkė su kuo ten konfliktuoja?; P: jo, greičiau atvažiuokit; BPC: atsakykit į klausimus, nuomininkė su kuo konfliktuoja, su sugyventiniu?; P: ne ne kiti tenais; BPC: o kas tie kiti? pažįstami, draugai?;P: jo; BPC: kokių ginklų naudoja?; P: ne kumščiais daužo; BPC: greitoji reikalinga?; P: gali atvažiuoti greitoji; BPC: o kam čia reikia, moters vardas pavardė?; P: čia jos yra V. B.; BPC: o kodėl nesigirdi bute esant jokio triukšmo?; P: čia matot aš kitam kambarį, va ten paklausykit; BPC: burbienė, bet jūs nematot ar jinai sužeista ar ne, kam ta greitoji reikalinga?; P: nu gerai, nu nereikia greitosios; BPC: supratau, tai policija, nepilnamečių vaikų yra?; P: ne nėra; BPC: aha, jūsų vardas? (1 t., b. l. 81, 82).

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest“ duomenų išrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. 14.54 val. V. B. nustatytas 0,39 promilių girtumas (1 t., b. l. 21).

Byloje surinkti medicininiai dokumentai patvirtinta faktą apie V. B. sužalojimus ir jos gydymąsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikose laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. (1 t., b. l. 60, 63–72).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta nukentėjusiosios V. B. kartu su pareiškimu pateiktas plaukų kuokštas (1 t., b. l. 76–78).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai T. G. ir P. R. dėl bendrais veiksmais padaryto nežymaus nukentėjusiosios V. B. sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pasitvirtino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad savo bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamieji T. G. ir P. R. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. B. sveikatą, kuomet 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 12.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas, P. R. kumščiais sudavus ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, ties viršugalviu ir pakaušiu, bei sudavus rankos kumščiais į pilvą ir į nugarą, T. G. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankos kumščiais į galvą, pilvą ir nugarą, tęsiant nusikalstamus veiksmus P. R. išrovė kuokštą plaukų, po ko V. B. gulint ant lovos griebė jai už dešinės kojos ir ją pasuko, taip abiejų bendrais veiksmais padarydami jai nosies sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą, dešinio kelio sumušimą.

Kaltinamieji T. G. ir P. R. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną T. G. kartu su V. B. vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau einant link namų, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu kilo tarpusavio konfliktas su P. R., jis kaltino V. B. dėl vagystės, pradėjo ją mušti, taip pat prisijungė ir T. G.. Nukentėjusioji V. B. paaiškino, kad nurodytą dieną kartu su T. G. vartojo alkoholinius gėrimus, beeinant link namų sutiko P. R., kuris pradėjo ją kaltinti lazerinio įrankio vagystę, pradėjo ją mušti, taip pat mušė ir T. G.. Liudytojas V. S. nurodė matęs įvykį pats nesikišo iškvietė policijos pareigūnus. Tokius jo parodymus patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateiktas telefoninio skambučio garso įrašas. V. B. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvada (duomenys neskelbtini) konstatuota nosies sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, dešinio kelio sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padalyti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Šiuo atveju pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo, sužalojimas galėjo būti padarytas galimai med. dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 1 d. Byloje surinkti medicininiai dokumentai patvirtinta faktą apie V. B. sužalojimus ir jos gydymąsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikose laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d., V. B. prie bylos pateikė kuokštą plaukų iš įvykio vietos, kurios tempdamas išrovė T. G., apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamųjų T. G. ir P. R. kaltę be jau aukščiau išvardintų ir detaliai aptartų įrodymų pagrindžia ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu nustatytos aplinkybės, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kiti rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami T. G. ir P. R. kaltei dėl nežymaus V. B. sveikatos sutrikdymo pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamieji T. G. ir P. R. smurtavo nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą, kuris pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu dėl konstatuotų nosies sumušimo, krūtinės ląstos sumušimo, dešinio kelio sumušimo. Abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kai 2020 m. rugpjūčio 1 d. įvykio metu, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), P. R. pradėjus konfliktą su nukentėjusiąja V. B., toliau abu ją mušė rankomis, P. R. kumščiais sudavus ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, ties viršugalviu ir pakaušiu, bei sudavus rankos kumščiais į pilvą ir į nugarą, T. G. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankos kumščiais į galvą, pilvą ir nugarą, tęsiant nusikalstamus veiksmus P. R. išrovė kuokštą plaukų, taigi sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą su konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis, baigtas. Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 89–90), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 94–100), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 104), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 128), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „D. B. statyba“ darbininku (1 t., b. l. 101).

Prokuroras siūlė kaltinamajam T. G. skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, T. G. parinktina bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Tokia bausmės rūšis savo kaltę dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažinusiam, pastovią gyvenamąją vietą turinčiam, dirbančiam kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks T. G., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, tačiau atsižvelgiant į smurtinį padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos T. G. praeityje jau buvo teistas, o šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, taigi, jo nusikalstamas elgesys linkęs kartotis, įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai). Atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.

Kaltinamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 123–124), paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis, baigtas. Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 131–132), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 138–143), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 161), tačiau gydytas VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t., b. l. 163), kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), P. R. galėjo teisingai suvokti atliekamų veiksmų esmę. Šiuo metu P. R. gali duoti teisingus parodymus apie įvykį. P. R. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. P. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas - lengvas protinis atsilikimas (F70). P. R. padidėjusio įtaigumo bei patologinių fantazijų nekonstatuojama. Ikiteisminio tyrimo metu tiriamo įvykio metu P. R. konstatuotas psichinis sutrikimas- lengvas protinis atsilikimas (F70). Tiriamasis galėjo suprasti savo veiksmus ir atliekamų veiksmų esmę bei galėjo tuos veiksmus valdyti. Šiuo metu P. R. konstatuotas psichinis sutrikimas - lengvas protinis atsilikimas (F70). Tiriamasis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu P. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas - lengvas protinis atsilikimas (F70). Toks psichikos sutrikimas yra pastovus. P. R. diagnozuotas psichikos sutrikimas - intelekto defektas nuo vaikystės (1 t., b. l. 152- 154), taigi yra pakaltinamas, nedirba (1 t., b. l. 144, 145).

Prokuroras siūlė kaltinamajam P. R. skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu, o jos vykdymą atidėti 2 metams.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, P. R. skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. P. R. nusikalto neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, o iki tol dėl tyčinių nusikaltimų, taip pat ir sunkaus – numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymo teistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), eilę kartų baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai teismas P. R. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas jokios įtakos nedarys, visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis pats inicijavo konfliktą su nukentėjusiąja, veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) trečią kartą teisiamam ir eilę kartų administracine tvarka baustam asmeniui, yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei, paveiks P. R., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui, tai yra, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju P. R. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis nors teisiamas trečią kartą, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), darbingas, turi pastovią gyvenamąją vietą, pripažino savo kaltę, jam konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, taigi turi ir raidos sutrikimų, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti P. R. taikant 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, jos 5, 6, 7 ir 8 punktų nuostatomis kaltinamajam P. R. skirtini įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam P. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 180–181), paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa, pateikė civilinį ieškinį dėl 147,16 eurų dydžio žalos atlyginimo (1 t. b. l. 26–27).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais – tiesioginiai nuostoliai. Šiuo atveju dėl kaltinamųjų T. G. ir P. R. bendrų veiksmų nukentėjusiajai V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jai LSMU ligoninėje Kauno klinikose 2020 m. rugpjūčio 1 d. suteiktos ambulatorinės skubiosios medicinos gydytojo paslauga bei radiologo konsultacija, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 147,16 eurų.

Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiosios V. B. sveikatos atstatymą paskirtos ir sumokėtos lėšos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nuo kaltinamųjų T. G. ir P. R. veiksmų jos patirtais sužalojimais. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Todėl konstatuotina, kad Kauno Teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių T. G. ir P. R., nes ši institucija asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 147,16 eurų nukentėjusiosios V. B. gydymo paslaugų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi jį priteisiant iš T. G. ir P. R. solidariai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokštas, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK (1 t., b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas procese nebuvo taikomas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 123–124), palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies, 5, 6, 7 ir 8 punktų nuostatomis kaltinamajam P. R. paskirtos galutinės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 180–181), palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš T. G. ir P. R. 147,16 eurų turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. 73000).

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokštą, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK (1 t., b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti T. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis