- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- 1-2615-548/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60715-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- J. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:
1) 2015 m. birželio 9 d. Kaišiadorių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2018 m. sausio 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
3) 2020 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. K. 2016 m. gruodžio 30 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ranka išdaužęs lango stiklą įsibrovė į staklių dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias V. P. įmonei ir slapta pagrobė svetimą J. S. priklausantį turtą: benzininį pjūklą "Jonsered", kurio vertė 500 eurų, elektrinį rankinį pjovimo pjūklą "Bosch", kurio vertė 200 eurų, elektrinį gręžtuvą "Bosch", kurio vertė 180 eurų ir kirvį "Fiskars", kurio vertė 60 eurų, tuo padarydamas J. S. 940 eurų turtinę žalą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 metų gruodžio 30 d. naktį jis vienas atėjo prie dirbtuvių ir ranka išdaužęs lango stiklą pateko į dirbtuvių vidų. Iš ten pagrobė benzininį pjūklą "Jonsered", elektrinį rankinį pjovimo pjūklą "Bosch", elektrinį gręžtuvą "Bosch" ir kirvį "Fiskars". Šiuos daiktus vėliau pardavė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, sutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu.
Kadangi kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), iš V. P. nuomojasi neatlyginami ūkinį pastatą, kurį naudoja savo reikmėms. Šiame pastate laiko įvairius savo įrankius, kuriuos naudoja savo reikmėms prie statybų ir panašiai. 2016 m. gruodžio 30 d. apie 9.00 val. rado išdaužtą pastato langą. Apžiūrėjęs pastatą pasigedo jame buvusių benzininio pjūklo "Jonsered"- 500 eurų vertės, elektrinio rankinio išilginio pjovimo pjūklo "Bosch - 200 eurų vertės, elektrinio gręžtuvo "Bosch" - 180 eurų vertės. Turtas nedraustas, signalizacija neįrengta. Paskutinį kartą pastate buvo 2016-12-29 apie 17.00 val. (b. l. 1-2).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 30 d. tvarkydamas patalpas jis pastebėjo, kad vagystės metu dar buvo pavogtas ir "FISKARS" kirvis, 60 eurų vertės. Ūkiniais pastatais, kuriuose buvo įrankiai jis naudojasi apie du mėnesius žodiniu susitarimu su V. P.. Dėl išdaužytų lango stiklų jis ieškinio nereiškia, kadangi jam buvo padaryta mažareikšmė žala ir stiklus jis atgal susidėjo iš senų stiklų (b. l. 33-34).
Iš J. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. 17.00 val. iki 2016 m. gruodžio 30 d. 9.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš nuomojamo rakinamo ūkinio pastato, patekus išdaužiant langą, iš vidaus pavogti daiktai (b. l. 1-2).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Kelio kairėje pusėje ūkinis mūrinis pastatas į kurį patekta pro langą. Langas medinis, jame esantys stiklai išdaužti. Lango apačioje ant stiklo šukių kabančių rėme matyti dėmės panašios į kraujo. Trys stiklo šukės yra išimtos ir supakuotos į paketą Nr. 1. Lango dešinėje pusėje ant rėmo matomi palikti medžiagos plaušeliai, kurie yra paimti ir supakuoti į paketą Nr. 2. Durų rakinimo mechanizmai nepažeisti (b. l. 19-27).
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatas - staklių dirbtuvės adresu, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. P. įmonei. (b. l. 40-44). V. P. įmonė dėl sudaužytų langų civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų neturi (b. l. 48).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant pateiktų tirti keturių stiklo šukių, paimtų 2016 m. gruodžio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 55-56).
Iš Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro rašto Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad DNR duomenų registre genotipas sutapo su J. K., gimusio (duomenys neskelbtini). (b. l. 60).
Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad paimtas įtariamojo J. K. DNR (seilių) ėminys (b. l. 61-62).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant keturių stiklo šukių, paimtų 2016 m. gruodžio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su J. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų J. K. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10(-20) (b. l. 68-70).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia būtent svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba automobilio pagrobimu, arba svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimu. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – t. y. asmuo supranta, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą vienu iš pirmiau nurodytų būdų ir to nori. Tyčia pagrobti svetimą turtą gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta – asmuo gali kėsintis į konkretų arba neindividualizuotą svetimą turtą.
Šiuo atveju kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir yra grindžiamas kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į patalpas (parduotuvę).
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis J. K. pagrobė nukentėjusiajam J. S. priklausantį turtą įsibraudamas į patalpą, veikdamas tiesiogine tyčia.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis J. K. 2016 m. gruodžio 30 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ranka išdaužęs lango stiklą įsibrovė į staklių dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias V. P. įmonei ir slapta pagrobė svetimą J. S. priklausantį turtą: benzininį pjūklą "Jonsered", kurio vertė 500 eurų, elektrinį rankinį pjovimo pjūklą "Bosch", kurio vertė 200 eurų, elektrinį gręžtuvą "Bosch", kurio vertė 180 eurų ir kirvį "Fiskars", kurio vertė 60 eurų, tuo padarydamas J. S. 940 eurų turtinę žalą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. S. pareiškė 940,00 Eur civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. S. nurodė, kad turtinę žalą sudaro pagrobtų daiktų vertė. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo J. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. naudai, nes turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo J. K. veiksmų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skiriant bausmes kaltinamajam J. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmę kaltinamajam J. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaltinamasis J. K. anksčiau teismo teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 131-141), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (b. l. 130). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje tikslinga skirti didesnę už vidutinę sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme.
Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktas turintis reikšmės bylai tirti: vokas, su J. K. lyginamuoju pavyzdžiu, saugomas Kauno apskrities VCPK Kaišiadorių raj. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas įstatymų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės visiškai pridėti 2020 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienus) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio J. K. į bausmės laiką įskaityti laisvės apribojimo bausmę atliktą pagal 2020 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamąjį įsakymą.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš J. K. nukentėjusiojo J. S. naudai 940,00 (devynis šimtus keturiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.
Daiktą turintį reikšmės bylai tirti: voką, su J. K. lyginamuoju pavyzdžiu, saugomą Kauno apskrities VCPK Kaišiadorių raj. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.