- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- I-2996-505/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00729-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- UAB „ODILIJA“
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, atsakovo UAB „ODILIJA“ atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui UAB komercinis centras „ODILIJA“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 6051,24 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau– Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 15 ir 16 punktus pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad vietinės rinkliavos mokėtojai– atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi du nekilnojamojo turto objektus Alytaus miesto savivaldybėje. Atsakovas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 nėra sumokėjęs pareiškėjui 6051,24 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas reikalauja atlygio už neatliktus darbus. Taip pat nurodė, jog jie apskaičiavo faktinį surenkamą atliekų kiekį ir pateikė pareiškėjui aktą su detaliai apskaičiuotu kiekiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde prašė nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant. Pareiškėjo atstovo ir atsakovės neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Rinkliavų įstatymas vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Vienas iš šio įstatymo nustatytų vietinės rinkliavos objektų yra komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Rinkliavų įstatymas suteikia savivaldybėms teisę nustatyti vietinę rinkliavą, tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams bei nustatyti vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus (Rinkliavų įstatymo 12 str.). Pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose. Savivaldybės teisė nustatyti vietines rinkliavas bei numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas yra įtvirtinta aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto – Konstitucijos 121 straipsnyje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas vietinių rinkliavų nustatymą priskiria savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. To paties įstatymo 6 straipsnio 31 punktas savarankiškoms savivaldybės funkcijoms priskiria komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai– atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 19-21 p.).
Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad atsakovas turi du nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) (paslaugų- 245 kv. m., sandėliavimo- 410 kv. m., viešbučių paskirties- 399,76 kv.m.) bei 51/100 patalpų (duomenys neskelbtini) (sandėliavimo paskirties- 211,81 kv.m.), todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašai. Iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų sumokėti vietinės rinkliavos mokestį matyti, kad atsakovui buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nuostatų nustatyta tvarka, susidariusios laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31, todėl susidarė 6051,24 Lt įsiskolinimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atskleisdamas vietinės rinkliavos tikslą, yra nurodęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu bei kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011-09-05. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, kaip pageidauja pareiškėjas. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Rinkliavų įstatymo (toliau tekste remiamasi 2000-06-13 įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-857 redakcija) bei Nuostatuose, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, pripažino, kad Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214, 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006-06-27 įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas Nuostatų 11 punktas, pagal kurį yra apskaičiuotas pareiškėjo prašomos priteisti vietinės rinkliavos dydis, pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios teisės aktui, kiek jame nenumatyta galimybė vietinę rinkliavą apskaičiuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutatyje nurodytu būdu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė mokėti ginčo rinkliavą nėra kildinama iš konkretaus individualaus administracinio akto, bet iš Rinkliavos įstatymo ir šios rinkliavos nuostatų (norminio teisės akto). Šios pareigos atsakovas iki šiol nėra įvykdęs, todėl pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas vietinės rinkliavos administravimo funkcijas, kreipėsi į administracinį teismą dėl jos priteisimo. Tai reiškia, jog šiuo atveju ginčo teisiniai santykiai nėra įgiję galutinio teisinio stabilumo, šį stabilumą jie įgis tik įsiteisėjus baigiamajam teismo aktui, kuriuo tarp pareiškėjo ir atsakovo šioje administracinėje byloje kilęs ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog vietinės rinkliavos nuostatai, kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, negali būti vertinami, kaip pažeidžiantys rinkliavos mokėtojo, kurio perduodamų tvarkyti konkretaus komunalinių atliekų kiekio identifikuoti iš viso neįmanoma, teises. Vietinę rinkliavą administruojančiam subjektui pateikus pakankamai duomenų apie pastarąją aplinkybę (negalėjimą jokiais būdais objektyviai identifikuoti perduodamų tvarkyti atliekų kiekį), mokėtinos vietinės rinkliavos dydis turi būti apskaičiuojamas įprastine (rinkliavos nuostatuose nustatyta) tvarka.
Tai nagrinėjamu atveju suponuoja teismo pareigą, nustačius, kad asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikant ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus. Toks teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑1735/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 261–275;2011-11-14 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 318–325). Teisė mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį iš esmės siejama su vietinės rinkliavos mokėtojo galimybe aptariamą rinkliavą mokėti pagal faktiškai perduodamų tvarkyti (į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Be to, kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atliekų deklaravimas yra tik vienas iš būdų, sudarančių atliekų turėtojų galimybę vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A143‑1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283; 2013-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A143‑689/2013). Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo teisinių santykių reglamentavimo spraga šalintina įvertinant galimybę aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį apskaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų (jo perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.
Minėta, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų abejoti Nuostatuose nustatytų vietinės rinkliavos dydžių pagrįstumu, kiek tai susiję su galinčiu susidaryti atliekų kiekiu valdant, naudojant ar disponuojant atitinkamos paskirties nekilnojamuoju turtu ir šių atliekų tvarkymu. Į šias aplinkybes būtina atsižvelgti nagrinėjamu atveju ad hoc pildant minėtą teisinio reglamentavimo spragą.
Tai, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, lemia, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Pastaruoju atveju, jei nėra kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, turi būti vertinama, kad vietinę rinkliavą administruojantis subjektas (pareiškėjas) pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleistas. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes šias atliekas rūšiuoja, tvarkosi pats, jas parduoda ir tokiu būdu jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos. (2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-615/2014, 2014 vasario 18 d. Administracinė byla Nr. A556-689/2014).
Pažymėtina, kad administracinėje byloje atsakovas UAB komercinis centras „ODILIJA“ nepateikė jokių duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąjį faktiškai susidariusių ar deklaruojamų visų komunalinių atliekų kiekį. Atsakovas byloje pateikęs paskaičiavimus apie faktiškai išvežtų atliekų kiekį iš jam nuosavybės teise priklausančių objektų, tačiau minėtų paskaičiavimų nepagrindęs rašytiniais įrodymais, t.y. nepateikta rašytinių duomenų (sutarčių ar kt. dokumentų) apie konteinerių skaičių nekilnojamojo turto objektuose, konteinerių parametrus, kuo remiantis pateikti paskaičiavimai pažymoje ir t.t. Kaip yra nurodęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, esant tokiai situacijai, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles.
Atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką bylose dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, pripažinus, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, turintis vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – sumokėti vietinę rinkliavą, pareiškėjo reikalavimas dėl prašomos priteisti vietinės rinkliavos yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas tenkintinas, nes atsakovas prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl 6051,24 Lt (1752,56 Eur) (Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 str.) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteistina iš atsakovo pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB komercinis centras „ODILIJA“ (į. k. 149632387) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (kodas 250135860) 6051,24 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt vieną litą ir 24 ct.) (1752,56 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.