Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį, 128 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-25 D. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-07-21, 01.40 val., kelyje Jūros g./Pušyno g., Palangoje, vairavo transporto priemonę Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, be to, transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais D. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs pažeidimus ir nurodė, jog su draugais, t. y. su L. B., S. K., E. A. J., Karoliu, kurio pavardės nežino, buvo Šventojoje. Automobilį Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o L. B., tačiau policijos pareigūnai juo nepatikėjo. L. B. sakė, kad prisipažins, jog vairavo automobilį. Automobilis Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau jo dar nėra įregistravęs savo vardu, planuoja automobilį išregistruoti.

Liudytojas L. B. nurodė, jog automobilis Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) yra D. M., kurio paprašė, kad nuvežtų į Šventąją. Jis moka automobilį vairuoti, tačiau teisės vairuoti neturi. Į šventąją jis važiavo kartu su D. M., K. B., S. K., E. A. J. ir D. D.. Automobilį į Šventąją vairavo draugas Nedas, jo pavardės nežino. Vėliau visi išgėrė, jis taipogi, sugalvojo grįžti į Klaipėdą. Automobilį į iš Šventosios į Klaipėdą vairavo jis, šalia jo, keleivio pusėje, sėdėjo K. B., automobilio gale sėdėjo D. M.. Jiems važiuojant pradėjo vytis policijos pareigūnai, įsijungė švyturėlius. Vėliau sustojus, jis persėdo į keleivio vietą ir išlipo, kiti draugai jau buvo pabėgę. Policijos pareigūnams jis pasakė, kad automobilį vairavo D. M.. Jis neprisipažino, kad vairavo automobilį, todėl, kad manė, jog bus girtas. Policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, tačiau buvo nustatyta, jog jis blaivus. Policijos pareigūnai jo paaiškinimo nepaėmė. Patikrinimo metu D. M. nebuvo, jis grįžo į išnuomotą namelį. Kitą dieną jis nuėjo į Palangos policijos komisariatą, norėjo prisipažinti, kad jis vairavo automobilį, tačiau policijos pareigūnai jo pareiškimo nepriėmė.

Liudytoja E. A. J. nurodė, jog su draugais susitiko Klaipėdoje, po ko visi kartu važiavo į Šventąją. D. M. automobilį Ford vairavo L. B., jį pažįsta per draugus. Važiuodami automobilyje jie, išskyrus L. B., vartojo alkoholinius gėrimus. Ar D. M. vartojo alkoholinius gėrimus, ji nematė. Važiuojant ji sėdėjo automobilio gale, taipogi kartu su ja sėdėjo ir D. M.. Vėliau juos su įjungtais švyturėliais pradėjo vytis policijos pareigūnai. Sustoję, iš automobilio visi pabėgo į skirtingas puses. Ji bėgo todėl, kad yra nepilnametė, buvo išgėrusi, bijojo atsakomybės. Kodėl bėgo kiti, ji nežino. Vėliau prie automobilio jie visi grįžo, išskyrus D. M.. Nurodė ir tai, jog policijoje parašė melagingą paaiškinimą, jie dėl to buvo susitarę, kadangi L. B. bijojo prisiimti atsakomybę, nes yra nepilnametis.

Liudytoja S. K. nurodė, jog ji su draugais, t. y. K. B., D. M., E. A. J. ir L. B., buvo Šventojoje, kur buvo išsinuomoję namelį. Iki Šventosios ji su E. A. J. buvo atvažiavusi autobusu. Šventojoje susitiko su draugais, pabuvo, vėliau visi užsinorėjo važiuoti namo. D. M. automobilį iš Šventosios vairavo L. B.. Ji nežino ar D. M. su L. B. buvo išgėrę. Policijos pareigūnams juos sustabdžius, visi šoko iš autombilio ir pabėgo. Ji bėgo todėl, kad buvo išgėrusi. Kodėl bėgo L. B. ji nežino. Vėliau ji nusprendė, kad yra nekalta ir grįžo prie automobilio. Prie automobilio grįžo visi kartu važiavę draugai, išskyrus D. M.. Pastarasis grįžo į išnuomotą namelį Šventojoje. Policijos pareigūnams ji pasakė, kad automobilį vairavo D. M., kadangi taip sakė kiti draugai ir L. B. prašė taip sakyti.

Liudytojas I. J. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 6) nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog dirba Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio būrininku, įvykio dieną patruliuojant Šventosios miestelyje pastabėjo važiuojantį automobilį, kuriam nedegė galiniai žibintai. Nusprendė apie tai įspėti automobilio vairuotoją. Jiems apsisukus ir važiuojant paskui automobilį, pastarasis automobilis padidino greitį, bet jie jo nestabdė. Kuomet minėtas automobilis pasuko į kairę pusę, link Pušyno gatvės, jie taipogi padidino greitį. Vėliau pastebėjo, kad automobilis sustojo ir visi jame važiavę asmenys pabėgo link miško. Jie sušaukė jiems, kad grįžtų. Pastarieji grįžę tvirtino, kad automobilio vairuotojo tarp jų nėra. Jis nematė, kas išlipo iš automobilio vairuotojo vietos. Automobilio vairuotojas nustatytas pagal asmenų paaiškinimus, kurie visi sakė, kad automobilį vairavo D. M. ir negalėjo paaiškinti kodėl bėgo. Tarp jų nebuvo nesutarimų, kas vairavo automobilį. Šiems asmenims buvo patikrintas blaivumas, neblaivios buvo dvi nepilnametės merginos, kiti asmenys buvo blaivūs. Jiems kilo abejonės, kad dar buvo vienas asmuo, nes prie automobilio grįžo penki asmenys, o automobilis buvo gana mažas.

Liudytojas D. Š. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patruliu, įvykio dieną, jie buvo iškviesti iš Palangos. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pamatė automobilį su neveikiančiais žibintais. Dar net nepradėjus stabdyti automobilio jis pats sustojo ir visi jame važiavę asmenys išsilakstė. Kai jie atvažiavo, dalis jaunuolių jau buvo grįžę prie automobilio. Pradžioje minėti jaunuoliai nenorėjo sakyti, kas vairavo automobilį. Vėliau kažkas iš jų paskambino telefonu ir pasakė, kad automobilį vairavo D. M. ir, kad jis jau važiuoja taksi į Klaipėdą, prie automobilio negrįš. Minėtiems asmenims buvo patikrintas blaivumas. Jie namatė, kas vairavo automobilį. Po kelių D. M. buvo atvažiavęs į policijos komisariatą, tačiau nepripažino, kad vairavo automobilį, bei nenurodė, kas galėjo jį vairuoti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio D. Š. 2016-07-21 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2016-07-21, apie 02.10 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. R. gavo budėtojo pranešimą, kad Jūros ir Pušyno g. sankryžoje, Palangoje, ekipažas „Šventoji 1“ yra sustabdęs automobilį Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, palikęs automobilį, pasišalino. Nuvykus į vietą, paaiškėjo, kad minėtas automobilis sustojo Pušyno g., o jo vairuotojas pabėgo iš jo dar ekipažui nepradėjus jo stabdyti. Automobilis buvo atrakintas, jo raktelius jam padavė ir automobilį užrakino ekipažo „Šventoji 1“ pareigūnai. Šalia automobilio buvo kartu jame važiavę 5 jaunuoliai, kurie taip pat buvo pabėgę iš sustojusio automobilio Ford Fiesta, tačiau vėliau sugrįžo atgal ir prisistatė pareigūnams. Iš pradžių visi jaunuoliai vengė nurodyti kas vairavo automobilį Ford Fiesta. Nepilnamečių E. A. J. ir S. K. apklausos metu, abi merginos paaiškino, kad automobilį Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) visą laiką vairavo D. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog D. M. neturėdamas teisės vairuoti, nes teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, be to, transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 5).

Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio būrininko I. J. 2016-07-21 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2016-07-21, apie 01.40 val., patruliuojant kartu su R. D. pastebėjo Jūros g. važiuojančią transporto priemonę Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su nešviečiančiomis galinėmis gabaratinėmis šviesomis, todėl nusprendė šią transporto priemonę patikrinti. Tačiau minėtos transporto priemonės vairuotojas pastebėjęs iš galo važiuojantį policijos tarnybinį automobilį padidino greitį ir nusuko į Pušyno g., sustojo kairėje kelio pusėje ir visi kartu važiavę asmenys pasišalino į mišką. Jiems privažiavus prie minėtos transporto priemonės ir pareikalavus, kad visi sugrįžtų, jie sugrįžo penkiese, bet pasakė, kad tarp jų vairuotojo nėra. Kaip vėliau paaiškėjo, automobiliu važiavę asmenys E. A. J., S. K., D. D., K. B., L. B. (b. l. 6).

Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 1-osios kuopos 3-ojo būrio jaunesniojo specialisto puskarininkio R. D. 2016-07-21 tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės, kaip ir I. J. 2016-07-21 tarnybiniame pranešime (b. l. 7, 8).

Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, kad 2016-07-25, 17.00 val., D. M. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iki įgys teisę vairuoti transporto priemones ir supažindintas su teisiniais padariniais, jei ir toliau vairuos transporto priemones (b. l. 9).

Sutikime leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui užfiksuota, kad transporto priemonė Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) perduota vairuoti N. V. (b. l. 9).

Iš asmens duomenų išrašo matyti, jog D. M. nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Teisminio nagrinėjimo metu metu D. M. kategoriškai neigė 2016-07-21, 01.40 val., kelyje Jūros g./Pušyno g., Palangoje, vairavęs automobilį Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog automobilį vairavo jo draugas L. B.. Liudytojas L. B. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2016-07-21, 01.40 val., kelyje Jūros g./Pušyno g., Palangoje, automobilį Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis. Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojos E. A. J. ir S. K.. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai I. J. ir D. Š. nurodė, jog jie nematė, kas vairavo automobilį Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas I. J. nurodė, jog automobilio Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nustatytas pagal asmenų paaiškinimus.

Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokolą D. M. iš esmės surašė iš D. M. draugų, t. y. D. D., E. A. J. ir S. K. paaiškinimų ir nurodytų duomenų, kitų įvykio vietoje buvusių asmenų, t. y. L. B. ir K. B., paaiškinimų nepaėmė. Jokių kitų tiesioginių įrodymų, kuriais rėmėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas, konstatuodamas, jog D. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Taigi tyrimo metu surinkti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, juos tiesiogiai ištyrus teismo posėdžio metu, nepasitvirtino. Kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių D. M. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

D. M. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nėra įrodyta. Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. M. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apie priimtą nutarimą tikslinga informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad ši institucija imtųsi veiksmų tinkamam šį pažeidimą padariusio asmens tapatybės nustatymui ir teisingam bylos duomenų pateikimui apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalį šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teisės pažeidimas galimai padarytas 2016-07-21 ir įvertindamas, kad taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą nebus išspręstas dėl objektyvių priežasčių, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus pratęsia iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2016-07-21.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsniu,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Apie priimtą nutarimą informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą), kad ši institucija imtųsi veiksmų tinkamam šį pažeidimą padariusio asmens tapatybės nustatymui ir teisingam bylos duomenų pateikimui apylinkės teismui.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2016-07-21.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.