Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-30 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 59-30 netaikė nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4. Skunde nurodoma, kad nepaisant to, jog nuteistasis dar nėra atlikęs pusės jam paskirtos bausmės, jis siekia būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, o toks prašymas gali būti teikiamas likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nors R. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 68 balai, t. y. vidutinė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikė lygtinį paleidimą du kartus teistam R. Ž., kuris laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo paprastosios grupės sąlygomis ir pagal OASys metodiką priklausė vidutinei rizikos grupei (54 balai). Taigi, R. Š. taip pat gali būti paleistas. Šiuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nustatyta, kad nuteistasis turėtų ką nors bendro su narkotikų vartojimu, taip pat nefiksuota ir alkoholio vartojimo atvejų. Nėra tikslinga minėti įvykius, kurie buvo prieš 10 metų (2009 m. laikotarpiu), kadangi visi šie įvykiai ir už juos paskirtos nuobaudos jau buvo įvertintos anksčiau, paleidžiant R. Š. lygtinai iš pataisos įstaigos. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis nuolat dirba. Laisvės atėmimo vietose atlyginimai nėra dideli, todėl jis negalėjo atlyginti didesnę civilinio ieškinio dalį. Būdamas laisvėje, jis galėtų užsidirbti daugiau ir didesnėmis sumomis dengti turimą įsiskolinimą. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarime Nr. 59-30 yra pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad, būdamas pataisos namuose, R. Š. pasikeitė ir ateityje nebenusikals, o tai padaryti padėjo įvairių užsiėmimų ir mokymų lankymas. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį neturėjo jokių nuobaudų, vykdo visus reikalavimus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Vilniaus pataisos namuose jis įgijo vidurinį išsilavinimą, kelias specialybes, šiuo metu mokosi suvirintojo elektra specialybės, yra du kartus skatintas už gerą elgesį. Žemesnės instancijos teismas nėra konkrečiai nurodęs, kokių pasiekimų nuteistajam dar trūksta, kad jis būtų paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nėra pakankamai pagrįsta, yra neobjektyvi, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

6. Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus jo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, R. Š. nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas, neatlikus 3 metų 8 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas panaikintas ir R. Š. pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, dalį. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir R. Š. paskirta galutinė 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Bausmės vykdymo pradžia: 2017 m. rugpjūčio 2 d.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2021 m. spalio 2 d.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

10. Nuteistasis šiuo metu dar nėra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 1/2 bausmės faktiškai atliks 2019 m. rugsėjo 2 d. Vis dėlto, pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. R. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra jam taikymo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (68 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

11. Iš teismui pateiktoje nuteistojo R. Š. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad išėjęs į laisvę, jis turės gyvenamąją vietą – gyvens pas motiną. Nuteistasis pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, turi medienos apdirbimo staklininko, elektriko, batsiuvio specialybes, šiuo metu siekia įgyti suvirintojo elektra profesiją, dirba. Atlikinėdamas bausmę, palaiko socialinius ryšius su motina ir močiute. R. Š. nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs kiti žmonės, savęs žalojimo mintis neigia, alkoholio ir narkotikų vartojimo atvejų nefiksuota, nestebima ir nuteistojo agresyvaus elgesio apraiškų, diskriminacinių nuostatų. Nuteistasis dalyvavo ir baigė kelias socialinės reabilitacijos programas, buvo du kartus skatintas, įkalinimo įstaigos režimo reikalavimų nepažeidė. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Žemesnės instancijos teismas nenurodė, kokias konkrečiai savo elgesio korekcijas dar turėtų padaryti nuteistasis, kadangi teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

12. R. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už smurtinį nusikaltimą, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Nors ši aplinkybė jau buvo įvertina tiek panaikinat lygtinio paleidimo taikymą, tiek priimant nuosprendį dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, tai apibūdina nuteistojo asmenybę, jo kriminalinę praeitį ir visumoje yra reikšminga. R. Š. praeityje yra penkis kartus teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (plėšimai ir nužudymas). Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis įstatymo reikalavimų, net ir būdamas paleistas lygtinai, jis nusikalto. Nors šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu jis nėra padaręs įkalinimo įstaigos režimo pažeidimų, tačiau bausmę atlieka tik 1 metus ir 8 mėnesius. Bausmė atliekama paprastosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis laisvėje planuoja dirbti, tačiau susiradęs darbo vietos neturi, o per visą gyvenimą yra dirbęs tik vienoje darbovietėje, darbo neturėjimas yra nurodomas kaip vienas iš kintančių kriminogeninių veiksnių. R. Š. yra 4 575,78 Eur skolingas pagal vykdomuosius dokumentus, finansiniai įsiskolinimai taip pat įvardijami kaip vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, paties teigimu, anksčiau nusikalsti skatindavo pinigų stygius, noras jų lengvai gauti ir išleisti alkoholiui. Praeityje nuteistasis buvo priklausomas nuo alkoholio, kas darė įtaką jo nusikalstamam elgesiui, taip pat buvo priklausomas ir nuo narkotinių medžiagų vartojimo, jas vartodavo ir įkalinimo įstaigoje, atliekant ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, narkotikų vartojimo žalos įvardinti nesugeba. Nuteistasis turi emocinės gerovės problemų – jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla, jo problemų sprendimo įgūdžiai stokoja lankstumo, jis siekia greito atlygio ir savo malonumo patenkinimo, turi sunkumų identifikuojant kylančias problemas, nenumato neigiamų pasekmių, savo elgesio vertinime stokoja savivokos, atsakomybę už jį linkęs perkelti aplinkiniams, todėl socialinės atsakomybės stoka yra įvardinta kaip trečiasis kintantis kriminogeninis veiksnys. Taigi, šios aplinkybės leidžia aukštesnės instancijos teismui daryti išvadą, kad R. Š. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, yra nustatyti trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jie sudaro 33 balus, t. y. yra galimybė juos keisti. Toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Tai, kad kitas nuteistasis, taip pat priklausantis vidutinės rizikos grupei, buvo paleistas lygtinai, nereiškia, kad visiems šiai grupei priklausantiems asmenims turi būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Kiekvienas atvejis yra individualus, nes yra vertinamos su konkrečiu nuteistuoju susijusios ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju abejotina, kad būdamas lygtinai paleistas, R. Š. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, nes jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu R. Š. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.

13. Taigi, šiuo atveju, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, specialistų nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį R. Š., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.