Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams J. R., Ž. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta Dovanojimo sutartis ( b.l. 7-11) tarp dovanotojo Ž. R. iš vienos pusės ir apdovanotojo J. R., pagal kurią dovanotojas apdovanotojam neatlygintinai perleido nekilnojamą turtą- sodo žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), turintį 0,0500 ha bendro ploto bei sodo pastatą UN (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendros 2586 Eur vertės. Iš 2005 m. gruodžio 16 d. Dovanojimo sutarties ( b.l. 58-59) matyti, kad J. R. Ž. R. padovanojo ginčo nekilnojamąjį turtą be jokių suvaržymų. Iš antstolės 2016-09-16 Pažymos apie vykdymo eigą ( b.l. 6) matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas 2016-08-31 sudarė 5720 Eur. Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimo ( b.l. 12-13) matyti, kad santuoka tarp I. R. ir Ž. R. buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią , be kitų salygų, Ž. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikams viso 440 Eur kas mėnesį nuo 2015-08-01. Iš VĮ Registrų centras išrašo ( b.l. 14-15) matyti, kad žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal 2016-08-23 Dovanojimo sutartį priklauso J. R.. Iš Gyventojų registro išrašo ( b.l. 16) matyti, kad Ž. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti, ieškovė šioje byloje siekia nuginčyti atsakovų sudarytą dovanojimo sandorį actio Pauliana pagrindu. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti . Be to, yra akcentuojama, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Taigi, analizuotinos jau minėtos actio Pauliana taikymo sąlygas nagrinėjamos bylos nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra tai, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Šioje byloje ieškovė turėjo ir turi reikalavimo teisę į išlaikymo vaikams, kurį privalėjo ir privalo teikti atsakovas Ž. R., įsiskolinimą. Šį reikalavimą įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimas, antstolės 2016-09-16 pažyma apie vykdymo eigą. Šios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas Ž. R., kuris pilnai pripažįsta įsiskolinimą ir žada jį padengti. Antroji actio Pauliana taikymo sąlyga yra ta, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Byloje nustatyta, kad atsakovas ( skolininkas) Ž. R. jokio kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto apart ginčo sandorio pagrindu perleistą turtą, neturėjo ir neturi, bylos nagrinėjimo dienai ir sandorio sudarymo dienai Ž. R. nedirbo ir jokių pajamų neturėjo. Šią aplinkybę jis pats pripažino ir tai laikytina visiškai įrodyta ( CPK 178-179, 187 straipsniai). Taigi, atsakovas Ž. R., perleisdamas vienintelį turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas priverstinis išieškojimas suprato ( ar turėjo suprasti), kad jo mokumas žymiai sumažėja ir nebeliks jokio turto vaikų išlaikymo išieškojimui. Tai, kad atsakovas po ginčo dovanojimo sandorio sudarymo tapo visiškai nemokus, įrodo ir paties Ž. R. nurodyta aplinkybė, kad skola vaikų išlaikymui išaugo nuo 5720 Eur iki 7500 Eur, jis ir toliau nedirba ir jokių pajamų neturi, taigi sandorio sudarymo metu nebeliko realios galimybės skolininkui Ž. R. atsiskaityti su kreditoriumi I. R. ir įvykdyti prievolę. Trečioji actio Pauliana taikymo sąlyga yra ta, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurių verčiamas Ž. R. būtinai privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Nors atsakovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad sodo žemės sklypas su sodo pastatu visada buvo J. R. nuosavybė ir Ž. R. buvo įsipareigojęs šį turtą “atidovanoti” J. R., byloje esanti 2005-12-16 Dovanojimo sutartis aiškiai nurodo, kad turtas yra padovanotas be jokių apribojimų. Taigi, atsakovų paaiškinimai šioje dalyje laikytini nelogiškais, nenuosekliais, prieštaraujančiais byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir sveikai logikai. Tiek J. R., tiek Ž. R., sudarydami 2005-12-16 Dovanojimo sutartį suprato jos sudarymo pasekmes ir to siekė, t.y. J. R. siekė išvengti ( jo teigimu) problemų sugyventine ir turtą perleido Ž. R.. Be to, jei atsakovai nekeltų sau klausimo dėl nuosavybės teisės ( kam priklauso ginčo turtas) ir nesuprastų nuosavybės teisės esmės, tai nereiktų sudaryti ir ginčo dovanojimo sutarties. Ketvirtoji sąlyga- skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises ir Penktoji sąlyga- kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį buvo nesąžiningas , yra susijusios, todėl jų egzistavimas aptartinas viename faktinių aplinkybių kontekste.

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Atsakovas Ž. R. , sudarydamas ginčo dovanojimo sutartį, buvo aiškiai nesąžiningas, nes žinojo apie savo įsiskolinimą I. R. ir žinojo, kad jokio kito turto bei pajamų neturi. Be to, ieškovės atstovo teigimu, ieškovė jam iki iš anksto paskambino ir informavo, kad kreipsis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Iš antstolės pažymos ( b.l. 6) matyti, kad 2016-08-23 skolininkui Ž. R. buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą. Visa tai rodo, kad atsakovas Ž. R. buvo informuotas apie priverstinio vykdymo procesą ir negalėjo nesuprasti dovanojimo sandorio sudarymo pasekmių išieškojimo procesui. Vertinant atsakovo J. R. nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Teismo posėdžio metu atsakovas J. R. patvirtino, kad iki sudarant ginčo dovanojimo sandorį žinojo , jog jo sūnus Ž. R. yra skolingas I. R. išlaikymą vaikams, todėl darytina išvada, kad J. R. žinojo, kad Ž. R. turi bent jau vieną kreditorių. Kaip artimas žmogus ( tėvas) J. R. negalėjo nežinoti, kad Ž. R. kito turto ir pajamų, iš kurių galėtų dengti išlaikymo įsiskolinimą, neturėjo. Taigi , darytina išvada, kad abu atsakovai, tiek J. R., tiek Ž. R., sudarydami ginčo dovanojimo sutartį, buvo nesąžiningi. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ginčo sandoris savo esme yra neatlygintinas sandoris, todėl sutinkamai su CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens ( šioje byloje –atsakovo J. R.) sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Taigi, dėl išvardintų aplinkybių byloje yra nustatytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos, ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas todėl tenkintinas pilnai .

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ( CPK 150 straipsnio 3 dalis.)

Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovų Ž. R. ir J. R. subsidiariai priteistinos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo Ž. R., nes J. R. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleistas ( CPK 88, 93 , 96 ,98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. dovanojimo sutartį Nr.2315, sudarytą tarp atsakovų Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal kurią Ž. R. padovanojo J. R. žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), turintį 0,0500 ha bendro ploto bei sodo pastatą UN (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Laikinąsias apsaugos priemones - J. R., a .k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,0500 ha bendro ploto bei sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), areštą ,- pritaikytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 metų spalio 24 d. nutartimi, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo, antstolis įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Priteisti iš Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 29 Eur žyminio mokesčio ir po 253,05 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. R., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.