- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-349-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52751-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, V. K. ir jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, V. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos H. K. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą. Baudžiamoji byla V. K. nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 17 d., ir V. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2019 m. gruodžio 13 d. apie 13.27 val. Vilniuje, Justiniškių gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, V. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo - nustatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo vienerių iki dvejų metų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas automobilis Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ją pakeičiant ir paskiriant 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti šią įmoką per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, išsamiai nepasisakė dėl tokio termino nustatymo, formaliai nurodė, jog toks terminas yra proporcingas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Apelianto teigimu, šiame proceso etape vertintinas ir laikas, praėjęs nuo nusikaltimo padarymo iki baudžiamosios atsakomybės realizavimo, nes kuo ilgesnis laiko tarpas praeina, tuo mažiau veiksmingos pažeidėjui taikomos poveikio priemonės. Šiuo atveju nuo nusikaltimo padarymo iki teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praėjo beveik keturi mėnesiai, taigi, tam tikrus suvaržymus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, V. K. jau patyrė. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės trukmę, nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios V. K. padaryto pažeidimo pavojingumą ir jo asmenybę. V. K. neteistas, pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, veika nesukėlė jokių padarinių žmonių sveikatai ar kitiems įstatymo saugomiems gėriams, vieną kartą baustas administracine tvarka (nuobauda negalioja), šiuo metu yra pensininkas, dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelę psichologinę traumą, dėl ko teko palikti darbą UAB „R. L.“. Nors jo padaryta veika yra susijusi su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, tačiau V. K. viso proceso metu nuoširdžiai gailėjosi, savo kaltę visiškai pripažino, bendradarbiavimo su teisėsaugos pareigūnais, o šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog padaryta veika laikytina mažiau pavojinga. V. K. padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, dėl ko nėra jokio pagrindo manyti, kad asmuo nėra vertas teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto teigimu, yra pagrindas trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones taikymo terminą nuo vienerių iki dvejų metų.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog konfiskuotas automobilis yra šeimos turtas, skirtas lankyti ir prižiūrėti sunkiai sergančią V. K. žmonos - laiduotojos H. K. mamą B. Š.. Transporto priemonė formaliai nuosavybės teise priklauso V. K., kadangi jis turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau automobilis buvo perkamas iš laiduotojos H. K. piniginių lėšų ir yra bendras šeimos turtas. Pagal 2019 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymus, H. K. pervedė ir nusiėmė grynaisiais pinigais 3 600 eurų, o likusią pinigų dalį (4 700 eurų) ji turėjo grynaisiais ir perdavė juos pirkėjui V. K. sandoriui vykdyti ir užbaigti. Apeliantas kartu su H. K. rūpinasi sunkiai sergančia laiduotojos mama B. Š., kuriai kiekvieną dieną reikalinga specializuota priežiūra. B. Š. yra neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ir transporto išlaidų kompensavimo poreikis. H. K. turi medicinos išsilavinimą ir nuo 1995 metų dirba bendrosios praktikos slaugytoja (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismas ir atkreipė dėmesį į tai, jog transporto priemonė yra reikalinga, siekiant pasirūpinti kitais asmenimis, tačiau neatsižvelgė į esamus suvaržymus ir baudžiamojo poveikio priemonių pakankamumą. V. K. dėl savo patiriamų suvaržymų klausimų nekelia, tačiau šiuo atveju, konfiskavus transporto priemonę, galimi trečiųjų asmenų teisių suvaržymai. Nors teoriškai įmanoma rūpintis sunkiai sergančiu asmeniu, pasinaudojant viešojo transporto paslaugomis, tačiau apeliantas kelia klausimą, ar toks suvaržymas yra proporcingas. V. K. ir H. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Apeliantas šiuo metu yra bedarbis, jam nustatytas neįgalumas, o H. K. darbovietė yra adresu (duomenys neskelbtini). B. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). H. K. privalo kiekvieną dieną vykti pas savo mamą, dažniausiai yra pasirenkamas laikas po darbo valandų t. y. po 20 val. Atstumas nuo H. K. darbovietės iki B. Š. gyvenamosios vietos yra apie 26 kilometrai. Vykstant viešuoju transportu tokia kelionė trunka apie 2 valandas, o grįžti atgal į savo gyvenamąją vietą H. K. neturi galimybės, nes viešasis transportas tamsiu paros metu nevažiuoja. Kelionių taksi ar važiavimo, pasinaudojant pavežėjų paslaugomis, šeimos finansinė padėtis neleidžia. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog B. Š. gyvena užmiestyje, keliaujant privaloma su savimi turėti visas reikalingas medicinines priemones (vaistai, lašelinės ir kt.), viešasis transportas po darbo valandų į užmiestį nevažiuoja, transporto priemonė apelianto šeimai yra būtina susisiekimo priemonė. Vertinant koronaviruso pandemijos (COVID-19) protrūkį, keliauti viešuoju transportu ar pasinaudojant pavežėjų paslaugomis šiuo metu yra itin pavojinga ne tik pačiam keliaujančiam asmeniui, tačiau ir asmeniui, pas kurį yra keliaujama, t. y laiduotojos mamai, kadangi abu asmenys yra rizikos grupėje. H. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir pati savarankiškai vykti pas sergančią mamą negali. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenis labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Konstatavus, kad V. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo manyti, jog transporto priemonės palikimas savininko dispozicijoje kels pavojų visuomenei.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdžio metu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas yra nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas yra paliekamas teismo diskrecijai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-86-895/2019, 2K-110-489/2019).
Žemesnės instancijos teismas
8. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-110-489/2019).
9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. pagal laidavimą be užstato vienerių metų ir šešių mėnesių terminui yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jam priklausančios kelių transporto priemonės pavojingą vairavimą, būnant apsvaigus nuo alkoholio (1,73 prom.). Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas dvejus metus ir šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. dar vieną baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimą, nepagrįstai sureikšminamo vien pastarojo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes (asmuo tyčia sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio ir dėl to buvo sukelti eismo įvykiai) ir neatsižvelgė į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertino aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, visumos.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, dienos metu, Vilniaus mieste yra itin pavojingas. Nagrinėjamu atveju, tą patvirtina ir sukelti padariniai – nesuvaldęs transporto priemonės, V. K. sukėlė tris eismo įvykius per itin trumpą laiką (vieną po kito). Už šiuos eismo įvykius asmuo yra nubaustas administracine tvarka, bauda sumokėta, padaryta žala atlyginta, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad asmuo supranta savo veiksmų pavojingumą ir stengiasi kuo greičiau pašalinti sukeltas pasekmes. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. K. asmenybę apibūdinantys duomenys (anksčiau neteistas, vairuoja nuo 1982 metų, per penkerius metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą (už tai, kad paliko automobilį stovėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje), bauda sumokėta, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neįtrauktas į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitas, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai) patvirtina, kad tai buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Kaip nurodo pats V. K., jis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, kadangi vartoja vaistus, nesupranta, kodėl nagrinėjamu atveju sėdo už automobilio vairo, save labai smerkia dėl to ir gailisi. Sutuoktinė H. K. taip pat patvirtino, kad V. K. pastaruosius septynerius metus alkoholio beveik nevartoja, nes turi problemų su sveikata, dėl įvykio labai jaudinasi, nuolat atsiprašinėja jos ir vaikų, gailisi, dėl to, kas įvyko, jam pablogėjo sveikata ir teko išeiti iš darbo. V. K. yra brandaus amžiaus (65 metų), pensininkas, turi sveikatos problemų (iki 2019 m. kovo 31 d. jam buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad didesnio pavojaus šaltinį šiuo atveju pavojingai valdė nesubrendęs, linkęs nuolat neatsakingai elgtis asmuo ir automobilio tolesnis palikimas tokio asmens dispozicijoje yra negalimas (pavojingas). Juo labiau, kad V. K. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.
12. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad automobilis Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra V. K. šeimos turtas, įgytas teisėtai. Ši transporto priemonė šeimai reikalinga tam, kad H. K. galėtų nuvykti pas savo motiną B. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ligonė yra paralyžiuota po insulto, todėl jai reikalinga asmens, turinčio medicininių žinių, priežiūra (kateterio ir maitinimo zondo įvedimas, vaistų suleidimas, pragulų profilaktika, masažai ir kt.). H. K. beveik 25 metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios praktikos slaugytoja, todėl turi reikiamų žinių ir įgūdžių pasirūpinti sergančia motina. Kadangi ji pas motiną važiuoja iš darbo ((duomenys neskelbtini)) arba namų ((duomenys neskelbtini)), susisiekimas viešuoju transportu yra komplikuotas. Nors pati H. K. teisės vairuoti kelių transporto priemonės neturi, tačiau sūnus T. K. artimiausiu metu ketina įgyti tokią teisę (2020 m. balandžio 2 d. duomenimis, buvo pasiruošęs laikyti vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“) ir prisiima atsakomybę už motinos nuvežimą pas močiutę. Iki tol, tokią atsakomybę yra prisiėmusi V. K. krikšto dukra M. Š.. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K., vairuodamas automobilį neblaivus, turėjo įvertinti galinčias kilti neigiamas pasekmes jo šeimai dėl automobilio praradimo, vis dėlto, nagrinėjamu atveju egzistuojantis objektyvus transporto priemonės poreikis kartu su V. K. asmenybę teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis teismui leidžia palankiai vertinti situaciją ir švelninti asmens teisinę padėtį.
13. Šiame proceso etape vertintinas ir laikas, praėjęs nuo nusikaltimo padarymo iki baudžiamosios atsakomybės realizavimo, nes kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki poveikio priemonių paskyrimo, tuo mažiau veiksmingos pažeidėjui taikomos poveikio priemonės. Veiksmingos poveikio priemonės – tai priemonės, kuriomis įgyvendinami visi joms keliami tikslai. Šiuo atveju po nusikaltimo padarymo praėjo šeši mėnesiai, taigi, tam tikrus suvaržymus, susijusius su transporto priemonės neturėjimu, V. K. jau patyrė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 8 370 Eur vertės (pagal 2019 m. gruodžio mėn. duomenis) transporto priemonės konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.
14. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir neskiriant jam jokių turtinio pobūdžio poveikio priemonių, būtų pažeistas proporcingumo principo reikalavimas ir kiltų pavojus bausmės tikslų įgyvendinimui. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas jau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad apeliaciniu skundu taip pat yra prašoma BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti BK 71 straipsnyje numatytąja, laiko, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį atitiks 20 MGL dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą V. K. paskyrimas, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
15. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymėtina, kad skirdamas V. K. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jam buvo nustatytas 1,73 prom. girtumo laipsnis, jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, automobilį vairavo dienos metu, judrioje gatvėje, sukėlė eismo įvykius, apgadino svetimą turtą, sukėlė realų pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju, yra eilė nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios jau buvo išsamiai aptartos nutarties 11 punkte, vis dėlto, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones, kuria naudojantis ir buvo padaryta nusikalstama veika, atėmimo, svarbu ypač atidžiai įvertinti tokios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir padarymo aplinkybes, ką nagrinėjamu atveju pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pritaria, kad automobilio vairavimas dienos metu, judrioje Vilniaus vietoje, ką tik pavartojus alkoholio, yra itin pavojingas. V. K., būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (1,73 prom.), nesuvaldė transporto priemonės, sukėlė tris eismo įvykius, iš dviejų iš jų pasišalino, dalies aplinkybių teigia neprisimenantis. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad tokį asmens elgesį galima laikyti atsitiktiniu, kad jis dėl savo veiksmų gailisi ir kaltę pripažįsta, tačiau už savo neatsakingus poelgius, vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, asmuo turi būti teisingai nubaustas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejų metų šešių mėnesių terminui yra proporcingas. Nustatytas terminas yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis, todėl jo dar labiau mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, V. K. ir taip nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo, jam taip pat nebus taikoma ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio nuostatų (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo paskyrimo. Grąžinti automobilį jo teisėtam savininkui V. K..
Panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. priklausančiam turtui – automobiliui Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)).
Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) MGL (1000 (vieno tūkstančio) Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti šią įmoką per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.