Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja, nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. vasario 3 d. atlikdama savo tarnybines pareigas LAVL, buvo priversta dėl atsakovės neveikimo dėvėti seną, susidėvėjusią uniformą, menkino pareigūnės įvaizdį ir tarnybos autoritetą; negaudama priklausančios uniformos ir jos dalių, buvo priversta už asmenines lėšas pirkti aprangą, ją taisyti. Pasak pareiškėjos, į pareiškimus žodžiu atsakovė atsakydavo, kad įstaiga neturi lėšų nei uniformų įsigijimui, nei kompensacijų mokėjimui.

2.2. Pareiškėja, pagrįsdama skundą, remiasi, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (pavyzdžiui, administracinėmis bylomis Nr. A662-2857/2012, Nr. A552-2783/2012, Nr. A552-2485/2012, Nr. A662-2567/2012, Nr. A552-2695/2012, Nr. A520-2134/2013, Nr. A438-1796/2013, Nr. A492-2020/2013, Nr. A261-1032/2014), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis dėl žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 248 straipsnio 3 punktu, 249 straipsniu, Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 ir jame patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis (toliau – ir Normos) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. vasario 3 d., neišduodant (atsisakant išduoti) pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, uniformos dalių pirkimas už asmenines lėšas vietoje susidėvėjusių, uniformos dalių taisymas už asmenines lėšas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė turtinę žalą, t. y. tiesioginius nuostolius, kuri priteistina pareiškėjui: 30 proc. nuo tarnybinės uniformos komplekto sumos, t. y. 347,97 Eur (pasak pareiškėjos, ši suma turi būti didesnė, įtraukus žalos atlyginimą už išeiginį kostiumą). Nurodyta suma, pasak pareiškėjos, yra pagrįsta, protinga ir atitinka LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Pažymėtina ir tai, kad tarnybinės uniformos dėvėjimo laikas keitėsi, tai patvirtina įsakymo Nr. 128 pakeitimai.

2.3. Pareiškėja duomenų apie patirtas išlaidas (tarnybinės uniformos dalių pirkimas, taisymas) nekaupė, nes tikėjosi, jog susidariusi situacija laikina ir trūkstamos uniformos dalys netrukus bus išduotos ir kompensuota patirta žala, tačiau to nebuvo. Pažymėtina, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme įtvirtintas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (LVAT administracinė byla Nr. A492-3379/2011); kita vertus, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

2.4. Pasak pareiškėjos, LAVL galutinai neatsiskaitė su ja atleidimo iš darbo dieną ir vilkinimas atsiskaityti sukėlė dvasinių išgyvenimų, nerimo, neužtikrintumo ir pažeminimo, nes, atleidimo dieną negavęs iš darbdavio išmokų, pareiškėja patyrė papildomų rūpesčių ir nepatogumų (teko rūpintis skundo teismu pateikimu), jautėsi pažeminta, dvasiškai sukrėsta, sumenkinta jos reputacija, be to, nuo atleidimo dienos nuolat žodžiu prašė LAVL sumokėti priklausančias piniginę kompensaciją t. y. išmoką dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, tačiau atsakovė vengė visiškai atsiskaityti net po prašymų pateikimo žodžiu ir raštu. Pareiškėja remiasi DK 141 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (civilinėmis bylomis 3K-3-523/2006, Nr. 3K-3-82/2008, Nr. 3K-3-267/2008), nurodo, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kad nustačius, jog atsakovė, pasibaigus pareiškėjo darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti ir dėl tokio uždelsimo pareiškėja yra nekalta, atsakovei kyla Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Be to, remiantis LVAT administracinėmis bylomis Nr. A14-1625/2005, Nr. A756-698/2008) teisinėje valstybėje ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, įstatyme jiems suteiktos teisės valstybės institucijose turi būti įgyvendinamos, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų.

II

1. Remiantis Statuto 8 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 5 straipsniu, su valstybės tarnautojų darbo santykiais susijusiems klausimams spręsti, kiek nereglamentuoja Statutas ir VTĮ, taikomos DK nuostatos. Pareiškėja skunde pripažįsta, jog turtinė žala, kilusi dėl ne viso uniformos komplekto (dalių) išdavimo jos tarnybos metu Kalėjimų departamento sistemoje, susijusi su jo tarnybos (darbo) santykiais ir skundą grindžia DK normų nesilaikymu.

Motyvuojamoji dalis

2. DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras 3 m. ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, taigi, atitinkama apimtimi inter alia ir valstybės tarnybos santykiams. Pareiškėja LAVL ėjo statutinės valstybės tarnautojos pareigas iki 2011 m. vasario 3 d. LVAT praktika patvirtina, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 m. ieškinio senaties terminas taikomas ir bylose, susijusiose su statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykiais (administracinės bylos Nr. A1-638/2005, Nr. A662-1735/2010, Nr. A492-2951/2012, Nr. A662-402/2013). Pareiškėja skunde išdėstytus savo argumentus ir motyvus dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių, grindė jau 2012 m LVAT praktika analogiškose bylose, šis faktas įrodo, jog pareiškėja žinojo apie vykusius teisminius procesus ir turėjo galimybę ir teisinį pagrindą jau 2012 m. ginti savo galimai pažeistas teises.

Taigi, atsakovė prašo taikyti DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 m. ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis minėta LVAT praktika bei DK 27 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja praleido 3 m. senaties terminą, nes pateikė reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. vasario 3 d., o skundą teismui pateikė tik 2016 m. kovo 25 d. Šiuo atveju pareiškėjai turtinė žala galėtų būti priteisiama už 3 m. iki skundo pateikimo dienos.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. LAVL, atsakydama į pareiškėjos 2016 m. sausio 22 d. prašymą, 2016 m. vasario 19 d. rašte Nr. S-998 „Dėl turtinės žalos susidariusios dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“, be kita ko, nurodė: pagal 2014 m. liepos 23 d. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-1(14)/S-2 2015 m. liepos 23 d. papildymo protokolą Nr. ST-106/LR3-ESP-5(15)/S-5 (toliau – ir protokolas) ir vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 1S-3401 „Dėl turtinės žalos, susidariusios dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, atlyginimo“, turtinė žala, susidariusi dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, pagal protokole nustatytą tvarką gali būti apskaičiuojama ir atlyginama tik pagal pataisos pareigūnų, kurie tarnauja atitinkamoje įstaigoje (protokolo 1 punktas) prašymus; protokolo nuostatos netaikomos asmenims, kurie atleisti iš tarnybos ir kurie nėra pataisos pareigūnai; dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas gali kreiptis į teismą (b. l. 10).

1.2. Remiantis LAVL Buhalterinės apskaitos skyriaus 2016 m. vasario 19 d. pažyma Nr. S-989 „Apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį“ (toliau – ir pažyma Nr. S-993), pareiškėjai neišduotų tarnybinių dalių vertė – 1 159,89 Eur (neišduotų uniformos dalių vertė: žieminių kepurių – 70,90 Eur, vasarinių kepurių – 54,97 Eur, žieminių striukių – 18,89 Eur, vasarinių striukių –56,33 Eur, kostiumų – 252,00 Eur, pusvilnonių megztinių – 46,99 Eur, palaidinių ilgomis rankovėmis – 189,84 Eur, palaidinių trumpomis rankovėmis – 56,27 Eur, kaklaraiščių – 16,49 Eur, šalikų – 4,33 Eur, batelių – 185,21 Eur, žieminių batų – 95,27 Eur, demisezoninių batų – 83,03 Eur, pirštinių – 21,73 Eur, kelnių diržų – 7,64 Eur), grąžintina suma (30 proc.) – 347,97 Eur (b. l. 11); pažymoje Nr. S-989 nurodyta, kad ji pateikta, vadovaujantis protokolu.

2. Byloje ginčas kilo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnės teisės gauti žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

3. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentavo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2003 m.–2011 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai (šis teisės aktas neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, tačiau ginčo santykiams turi būti taikomas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128). Minėtame teisingumo ministro įsakyme patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

4. Pareiškėja skunde prašo priteisti iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės 347, 97 Eur už 2003 m.–2011 m. negautas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 1–9).

4.1. Bylos duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjai nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjos turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma neišduotų uniformos dalių vertės suma, t. y. 1159, 89 Eur ir 30 proc. 347, 97 Eur (b. l. 11).

4.2. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Įvertinęs pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėja prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjos išlaidomis, jai savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias ji dėvėjo / avėjo vietoje jai neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismas, įvertinęs atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjai neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjai nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m.–2011 m.), pareiškėjos skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jai išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėja neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydama aprangą ir avalynę, kurias ji dėvėjo / avėjo vietoje jai neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydama tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjos prašomą priteisti žalą sudaro jos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

4.3. Tačiau atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo padavimo datą (2016 m. kovo 23 d. (b. l. 13)) laikytina, kad pareiškėjos reikalavimai teisme yra pareikšti praleidus įstatyme nustatytą 3 m. senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nes paskutinis žalos padarymo momentas buvo dar 2011 m. Todėl laikytina, kad pareiškėja gynė savo teises labai neapdairiai, jos skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

5. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.