Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-07-31 · Administracinė byla Nr. AS-756-552-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-31
Bylos Nr.
AS-756-552-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00328-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS756-552/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00328-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. balandžio 3 d. buvo gautas pareiškėjo V. K. skundas atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, kuriame prašoma: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. nutarimą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. kovo 13 d. sprendimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinės žalos.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi (b. l. 11–12) nustatė V. K. terminą iki 2013 m. balandžio 25 d. skundo trūkumams pašalinti – sukonkretinti skundo pagrindą, t. y. nurodyti, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta neturtinė žala, nurodyti kuo ji pasireiškė, pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei pateikti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717 arba žyminio mokesčio kvitą, arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

2013 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo raštas, kuriame pareiškėjas pažymėjo, kad skunde nurodė pažeistus teisės aktus ir neteisėtus atsakovo veiksmus. Teigė, kad skundai dėl nuobaudos panaikinimo ir žalos priteisimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Prašė, kad pats teismas išsireikalautų trūkstamus įrodymus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi (b. l. 16–17) nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas nesukonkretino skundo pagrindo, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta neturtinė žala, nenurodė kuo ji pasireiškė bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat pareiškėjas nepateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717) arba žyminio mokesčio mokėjimo kvito arba motyvuoto prašymo atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo.

III.

Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti bei nagrinėti skundą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo teisę į žalos atlyginimą. Teigia, kad teismui nurodė teisės aktus, suteikiančius jam teisę nemokėti žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, kuria teismas nutarė laikyti jo skundą nepaduotu, jam nepašalinus nustatytų skundo trūkumų.

Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirajame skunde pareiškėjas kelia ir nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą – pareiškėjas teigia, kad žyminiu mokesčiu jo skundas neapmokestinamas ir kad pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo teisę į žalos atlyginimą.

Nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja ABTĮ. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ numato, jog teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 38 straipsniuose numatytus reikalavimus.

ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nesukonkretino skundo pagrindo, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta neturtinė žala, nenurodė kuo ji pasireiškė bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje iš pareiškėjų neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes kaip pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala, t. y. kokias galbūt neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, daro išvadą, kad skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pakankamai aiškus – pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų skiriant jam nuobaudą. Skunde pareiškėjas išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias šio skundo reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą ir, nurodyti aplinkybes kaip pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala, t. y. kokias galimai neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjo skundo dalies trūkumai nesudarytų kliūčių bylos nagrinėjimui.

Tačiau pažymėtina, kad nutartimi buvo nustatytas ir kitas skundo trūkumas – nesumokėtas žyminis mokestis. ABTĮ 38 straipsnyje nustatyta, kad išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Žyminio mokesčio sumokėjimas ir duomenų apie tai pateikimas teismui paprastai yra viena iš visumos teisinių prielaidų, būtinų priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-698/2011). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog dėl teisingumo administravimo gali būti nustatyti tam tikri finansiniai ribojimai teisės kreiptis į teismą atžvilgiu (pvz., 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Kreuz v. Lenkija, 2001). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (pvz., 2001 m. gegužės 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Z and others v. United Kingdom, Nr. 29392/96).

Pareiškėjas teigia, kad jo skundas priskirtinas neapmokestinamų skundų kategorijai. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Nustatyta, kad skundu pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimą, kuriuo už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą jam paskirta nuobauda ir Kalėjimų departamento sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimo, bei priteisti neturtinę žalą.

Vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi, administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 straipsnyje. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas netaikomas nuobaudoms, skiriamoms atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-22/2008). Tad pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimą ir Kalėjimų departamento sprendimą nepriskirtini žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nustatančiu, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, trečiasis iš pareiškėjo skundo reikalavimų priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai. Tačiau už pirmojo ir antrojo reikalavimų (dėl administracinių sprendimų panaikinimo) pateikimą teisminiam nagrinėjimui turi būti sumokėtas ABTĮ nustatytas žyminis mokestis. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei vienas iš skundu reiškiamų reikalavimų apmokestinamas žyminiu mokesčiu, o kitas ne, laikytina, kad skundas nepriskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (žr., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-559/2010).

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717) jam skirta 100 proc. apmokama valstybinė teisinė pagalba, todėl jis atleistas nuo žyminio mokesčio vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1, 3 dalimis.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant administracines bylas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas teismui pateikia tarnybos sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog skundo negalima laikyti neapmokestinamu žyminiu mokesčiu, jei asmeniui yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba kitoje, o ne nagrinėjamoje administracinėje byloje (žr., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-86/2011). Nors byloje nėra pateiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717), tačiau įvertinusi minėto sprendimo priėmimo datą bei šioje administracinėje byloje pareiškėjo ginčijamų sprendimų datas (2013 m. vasario 6 d. bei 2013 m. kovo 13 d.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdu, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui vadovaujantis jo nurodytu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu teikiama visiškai kitoje byloje. Todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir atleisti pareiškėją V. K. nuo žyminio mokesčio šioje byloje.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nustatė terminą šiam skundo trūkumui pašalinti – pateikti žyminio mokesčio mokėjimo kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškėjo skundo trūkumas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo laikytinas esminiu, trukdančiu pareiškėjui pasinaudoti teise į gynybą. Nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė nei įrodymų, jog sumokėjo žyminį mokestį, nei motyvuoto bei įrodymais pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjui nepašalinus nustatyto skundo trūkumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nutarė laikyti skundą nepaduotu, todėl atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirgilijus Valančius