Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamoji vieta nedeklaruota, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas 17 kartų Lietuvos Respublikoje, paskutiniai iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 60 parų arešto bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir S. K. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2021 m. birželio 25 d.);

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir 2020 m. spalio 27 d. nutartimi subendrinta galutine ir neatlikta dalimi 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir S. K. paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 25 dienoms (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 21 d.);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 11 d.);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 28 d.);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. NĮ-22-2877 „Dėl leidimo suteikimo nuteistajam S. K. , laisvės atėmimo bausmę atliekančiam atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykti į darbą“, 2024 m. birželio 17 d. nuo 7.00 val. iki 21.00 val. išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2024 m. birželio 17 d. 21.00 val. į įkalinimo įstaigą negrįžo.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. NĮ-22-2877 „Dėl leidimo suteikimo nuteistajam S. K. , laisvės atėmimo bausmę atliekančiam atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“ matyti, kad nuteistajam S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, leista nuo 2024 m. birželio 12 d. išvykti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvedimo į darbą grafike nurodytu laiku ir maršrutu: (duomenys neskelbtini) kalėjimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) kalėjimas. Taip pat sprendime nurodyta nuteistajam S. K. būti pasiekiamam (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos leistu nuteistajam naudotis mobiliuoju telefonu, o administracijai pareikalavus, nedelsiant atvykti į kalėjimą bei nedelsiant informuoti (duomenys neskelbtini) kalėjimo administraciją telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu nenumatytos aplinkybės sutrukdytų būti nurodytu adresu ar nustatytu laiku sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, o sugrįžus, pateikti vėlavimo priežastis pagrindžiančius dokumentus. Sprendime taip pat išaiškinta, jog nuteistajam laikus negrįžus į įkalinimo įstaigą be svarbios priežasties yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, S. K. su sprendimu pasirašytinai supažindintas 2024 m. birželio 11 d. (b. l. 26-28).

Iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros matyti, kad nuteistajam S. K. 2024 m. birželio 17 d. leidžiama vykti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuo 7.00 val. iki 21.00 val. (b. l. 29-33).

Iš 2024 m. birželio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad nuteistasis S. K. 2024 m. birželio 17 d. buvo atvykęs į darbą, darbovietėje padirbo pora valandų ir per pietus paprašė jį išleisti važiuoti atgal į įkalinimo įstaigą dėl blogos savijautos (b. l. 37).

BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti asmeniui atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra turint leidimą trumpalaikei išvykai iš pataisos įstaigos, ir turint pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįvykdžius.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis S. K. , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2024 m. birželio 17 d. turėjo galimybę išvykti iš įkalinimo įstaigos į darbą, taigi jis BK 242 straipsnio prasme buvo laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau turėjo neabejotiną pareigą nustatytu laiku į ją grįžti. Šią aplinkybę pagrindžia byloje esantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. NĮ-22-2877 „Dėl leidimo suteikimo nuteistajam S. K. , laisvės atėmimo bausmę atliekančiam atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“, kuris patvirtina, jog nuteistasis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir į darbovietę turėjo galimybę vykti pagal išvedimo į darbą grafiką, kuris be kita ko numatė, jog kaltinamojo darbo diena yra 2024 m. birželio 17 d., ir šią dieną, išleistas į darbą jis į įkalinimo įstaigą turėjo grįžti iki 21.00 val. Tuo tarpu byloje esantis 2024 m. birželio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas atskleidžia, kad nuteistasis S. K. 2024 m. birželio 17 d. buvo atvykęs į darbą, darbovietėje padirbo pora valandų ir per pietus paprašė jį išleisti važiuoti atgal į įkalinimo įstaigą dėl blogos savijautos. Vis tik, byloje esantys tarnybiniai pranešimai atskleidžia, kad nors kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma 2024 m. birželio 17 d. S. K. iš darbovietės išėjo anksčiau dėl prastos savijautos, bet į įkalinimo įstaigą iki 2024 m. birželio 17 d. 21.00 val. kaltinamasis negrįžo, ko rezultate buvo paskelbta kaltinamojo paieška. Šias aplinkybes, apimtyje dėl kaltinamojo negrįžimo, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas R. G., nurodydamas, kad 2024 m. birželio 17 d. būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos nuteistasis S. K. iki nustatyto laiko, tai yra iki 21.00 val., negrįžo į įkalinimo įstaigą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. T. 2024 m. birželio 18 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad S. K. į įkalinimo įstaigą buvo pristatytas 2024 m. birželio 18 d., po to, kai Kauno mieste, vykdamas viešuoju transportu buvo sulaikytas keleivių kontrolės ir buvo nustatyta, jog jis yra paieškomas asmuo. Pats kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino visas virš aptartas aplinkybes, paaiškindamas, kad 2024 m. birželio 17 d. iš įkalinimo įstaigos nuvyko į darbą, tačiau dėl asmeninių priežasčių iš darbovietės išėjo, norėjo grįžti į įkalinimo įstaigą, bet jam nepavyko, nepamena po kiek laiko, bet vėliau, jį Kauno mieste sustabdė keleivių kontrolė, kuri nustatė, kad jis yra paieškomas ir buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą.

Byloje ištirti, aukščiau analizuoti įrodymai, atskleidžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamasis S. K. iš tiesų padarė nusikaltimą numatytą BK 242 straipsnyje, tai yra atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. NĮ-22-2877 „Dėl leidimo suteikimo nuteistajam S. K. , laisvės atėmimo bausmę atliekančiam atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykti į darbą“, 2024 m. birželio 17 d. nuo 7.00 val. iki 21.00 val. išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2024 m. birželio 17 d. 21.00 val. į įkalinimo įstaigą negrįžo. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip elgtis, ir nors pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad su įkalinimo įstaigos vidaus taisyklėmis nors ir susipažino, bet jų neskaitė, tai nepaneigia nei jo atsakomybės, nei tyčios kryptingumo, nes kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo suvokia jo laivės suvaržymus, ypač šiuo atveju, kai kaltinamasis ne pirmą kartą atliko laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis S. K. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas, jog negrįžus į pataisos įstaigą, laikinai iš jos išleistam, jam gresia atsakomybė, tyčia negrįžo į pataisos įstaigą, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus ir gailėjosi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas nustatė ir vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas, kadangi naują nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą už kito nusikaltimo įvykdymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13). Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, pasižymi kriminalinėmis nuostatomis, baustas administracine tvarka, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vieną kartą baustas drausmine tvarka (b. l. 112-115). Vis tik, šiuo nuosprendžiu pripažinta nusikalstama veika itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, ta prasme, kad veiką jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tai yra būdamas tokiomis sąlygomis, kurios turėtų būti pagrindu keisti nuteistajam nusikalstamas nuostatas, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis nesimoko iš savo ankstesnio patyrimo ir nėra linkęs keisti savo nihilistinių nuostatų. Priešingai, net ir įkalinimo įstaigos administracijai parodžius pasitikėjimą kaltinamuoju, jis nesistengė išlikti pozityvus, veikė priešingai įstatymams, tenkindamas savo asmeninius poreikius. Taigi, visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja kaip asmenybę, nelinkusią laikytis įstatymų ir ribojimų. Kaltinamasis net ir būdamas įkalinimo įstaigoje nekeičia savo neigiamo elgesio, nesilaiko ne tik įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau ir daro naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskiriant griežčiausią BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nurodytos galimos bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam S. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis S. K. šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėl ko skirtina bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis iš dalies subendrinama su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu skirta neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės dalį tai yra 20 dienų laisvės atėmimo.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis S. K. atliko laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, todėl valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo S. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, iš dalies sudedant, subendrinama su 2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant dalį anksčiau nurodyto nuosprendžio neatliktos bausmės dalies ir skirtina galutinė subendrinta – 6 (šešių) mėnesių ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.