Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2010 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta, todėl siekdama atgauti susidariusią pensijos nepriemoką, ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šalčininkų skyrių, kuris pateikė informaciją apie neišmokėtos pensijos dalį, tačiau skyrius atsisakė ją išmokėti. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Fondo valdybą dėl 2010-2011 m. negautos pensijos dalies išmokėjimo, tačiau jos reikalavimai nebuvo patenkinti.

Pareiškėjos nuomone, jos atžvilgiu priimti Fondo valdybos ir jos teritorinio skyriaus sprendimai yra nepagrįsti ir senatvės pensijos dalis, taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo nuostatas, neišmokėta neteisėtai, todėl ji turi būti jai išmokėta neapsiribojant jokiais terminais.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde nurodytus argumentus bei pareikštus reikalavimus, patvirtino, kad nesutinka su Fondo valdybos sprendimu nemokėti pareiškėjai pensijos nepriemokos.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundo argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. (6.5) I-6324 pareiškėjai buvo išaiškinta, jog pagal iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str., Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 m. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami Fondo valdybai, taip pat nurodyta, kad šis terminas skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Kadangi pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. gegužės mėnesį, Fondo valdyba pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja į Fondo valdybą kreipėsi praleidusi nustatytą 3 m. terminą.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Pensijų įstatymo 44 str. 1 d., nustatančia, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu, kadangi Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 13 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pagrįstai mokėjo sumažintą senatvės pensiją pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Neišmokėtos senatvės pensijos dalies negalima laikyti pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės.

Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. birželio mėnesį, todėl Fondo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 bei 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuota teismų praktika, teigia, kad nuo šio momento, o ne nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo turi būti skaičiuojamas 3 m. skundo Fondo valdybai pateikimo terminas.

Fondo valdyba ginčo inicijavimu laiko 2013 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjos prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kurį jis išnagrinėjo viršydamas savo kompetenciją, o į Fondo valdybą dėl susidariusios pensijos nepriemokos pareiškėja kreipėsi tik 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymu, todėl Fondo valdyba 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-6324, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131. 31 p., pareiškėjos prašymą atsisakė nagrinėti ir nurodė, kad iki 2013 m. spalio 8 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau J. P. Fondo valdybai jokių įrodymų praleisto termino atnaujinimui nepateikė ir kreipėsi į teismą.

Fondo valdyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl 2010-2011 metais negautos pensijos dalies, nes pareiškėja kreipėsi praleidusi 3 metų terminą tokio pobūdžio prašymui pateikti. Teismas šio termino atnaujinti negali, kadangi tai viešojo administravimo institucijos funkcija, neįeinanti į teismo kompetenciją.

Fondo valdyboje pareiškėjos prašymas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies nebuvo iš esmės išnagrinėtas, todėl pareiškėjos atstovės reikalavimas dėl Skyriaus įpareigojimo išmokėti jai 2010-2011 metais negautą 14 253,01 Lt senatvės pensijos dalį negali būti teisme nagrinėjamas iš esmės.

ABTĮ 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėja ir atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (b. l. 100-101). Byla išnagrinėta pastariesiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2010 m. balandžio 13 d. - 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies išmokėjimo.

Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šalčininkų skyriaus 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. PP11.1886 pareiškėjai nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki gyvos galvos buvo paskirta 1 239,07 Lt senatvės pensija (b. l. 7), kuri, atsižvelgiant pareiškėjos įgytą darbo stažą, buvo perskaičiuota ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šalčininkų skyriaus 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. PP11.1927 nuo 20111 m. balandžio 13 d. iki gyvos galvos paskirta 1 266,74 Lt dydžio pensija (b. l. 8).

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, pareiškėjai paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota, taikant šio įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pagal Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyriaus pateiktus duomenis apie 2010-2011 m. laikotarpiu pareiškėjai priskaičiuotą ir išmokėtą valstybino socialinio draudimo senatvės pensiją, pareiškėjai ginčo laikotarpiu dėl pensijos ribojimo nebuvo išmokėta 14 253,01 Lt pensijos dalis (t. 1, b. l. 11-13). Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyrių, prašydama išduoti pažymą apie 201-2011 m. jai neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir ją grąžinti (b. l. 9). Fondo valdybos Vilniaus Šalčininkų skyrius 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (10.1) 3-107933 pateikė pareiškėjai ginčo laikotarpiu neišmokėtos pensijos dalies paskaičiavimą, išaiškino paskirtos senatvės pensijos mažinimo pagrindus bei informavo, jog nesant priimtų teisės aktų, nustatančių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarką, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 11-13). Nesutikdama su priimtu sprendimu, pareiškėja 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymu dėl neišmokėtos pensijos dalies kreipėsi į Fondo valdybą (b. l. 10). Fondo valdyba 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-6324 pareiškėjai nurodė valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą reglamentuojančius teisės aktus bei teritorinių skyrių priimtų sprendimų apskundimo tvarką ir terminus. Pažymėjo, kad pareiškėja į fondo valdybą kreipėsi praleidusi iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 m. terminą ir jos skundą nagrinėti atsisakė, kartu nurodydama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priėmus teisės aktus, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, juose nustatyta tvarka dėl Laikinojo įstatymo taikymo negauta pensijos dalis pareiškėjai bus kompensuojama. Taip pat konstatavo, kad teritorinio skyriaus skundžiamame rašte pareiškėjai buvo išdėstyta išsami ir teisinga informacija, todėl jo naikinti nėra pagrindo (b. l. 14-15).

Dėl Fondo valdybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-816-14, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau šios teisės įgyvendinimas neatsiejamai yra susijęs su tam tikrais procesiniais reikalavimais, kurių būtina laikytis, inter alia susijusiais su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 str. 3 d. nustato, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 25 str. 1 d. reglamentuoja, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustato, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nors pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str., skundai dėl Fondo teritorinių skyrių sprendimų turi būti paduodamai Fondo valdybai, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, Fondo valdybos teritorinis skyrius, neturėdamas teisės pareiškėjos skundo nagrinėti, turi pareigą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka perduoti jį nagrinėti Fondo valdybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816-14).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, siekdama pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, kuris jos prašymo Fondo valdybai neperdavė, o priėmė dėl jo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėja ginčą privaloma ikiteismine tvarka dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo mokėti sumažinto dydžio senatvės pensiją inicijavo 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymu.

Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar pareiškėja tinkamai realizavo savo teisę inicijuoti ginčo nagrinėjimą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taikytinas iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) nustatytas 3 m. terminas skundui Fondo valdybai paduoti.

Fondo valdyba atsiliepime į skundą (b.l 50-54) patvirtino, kad skyrius 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. PP11-1886 dėl pensijos skyrimo ir perskaičiavimo pareiškėjai pasirašytinai įteikė 2010 m. gegužės 27 d., todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjai apie pirmąją sumažintą pensiją tapo žinoma 2010 m. gegužės 27 d., tačiau ji į Fondo valdybą (jos teritorinį skyrių) dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažintos pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praleidusi nustatytą 3 metų terminą. Kaip matyti iš skundžiamo Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6324 turinio, jame nurodyta, kad tik priėmus dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarką nustatančius įstatymus, pareiškėjai bus kompensuojama dėl Laikinojo įstatymo sumažinta pensijos dalis. Teismo vertinimu, toks atsakovės teiginys patvirtina išvadą, kad ji atsisakė pareiškėjos prašymo padavimo metu išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką, tokiu būdu išreikšdama savo poziciją ir valią dėl jos keliamo ginčo. Nurodyti argumentai leidžia konstatuoti, kad Fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kliūčių jos prašymą nagrinėti teisme nebeliko. Juo labiau, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nustatytu teisiniu reguliavimu, susijusiu su privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, negali būti paneigiamos asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisės ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 10 d. ir kt. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007).

Teismo vertinimu, Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6324 neteisėtumą ir nepagrįstumą lemia jo dviprasmiškumas, vienu atveju pareiškėjos skundą atsisakant nagrinėti dėl praleisto skundo padavimo termino, kitu atveju pasisakant dėl jo esmės. Nurodytos aplinkybės vertintinos pareiškėjos naudai, laikant, kad ji privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pasinaudojo, kas sudarė jai galimybę ginti savo turtines teises teisme.

Pareiškėjai paskirtos pensijos ribojimas ginčo laikotarpiu taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintai pareiškėjos teisei laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-143-816-14 išaiškino, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą; iš šio konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 str. nuostatos, garantuojančios asmens teisę į pensinį aprūpinimą, taip pat iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o pati asmens teisė į teisminę gynybą būtų fiktyvi – asmuo, laikydamasis įstatymais nustatytų reikalavimų kreipęsis į teismą dėl iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai šių savo teisių apginti negalėtų, o teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas, kas nesuderinama su Konstitucijos 110 str. ir ABTĮ 4 str. 1 d., draudžiančiais teismui (teisėjui) taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Atsižvelgiant į šiuos ir aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaujantis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (pvz. 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-992/2013 ir kt.), darytina išvada, kad priimant ginčijamus sprendimus nors ir buvo vadovautasi tuo metu galiojusiomis teisės aktų normomis ir iš esmės nesant įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos neišmokėtų pensijų kompensavimo tvarkos, nebuvo teisinio pagrindo elgtis kitaip, teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms prieštaraujančia pripažintos Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą pareiškėjos pažeistų teisių gynybą, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Švenčionių skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. (10.1) 3-107933 ir Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6324 naikintini dalyse, kuriose atsisakyta pareiškėjai išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų sumažintą pensijos nepriemoką (ABTĮ 88 str. 2 p.). Fondo valdybos Vilniaus skyrius įpareigotinas išmokėti pareiškėjai 2010 m. balandžio 13 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišmokėtą 14 253,01 Lt senatvės pensijos dalį (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas dėl ginčo sprendimų panaikinimo visa apimtimi, kadangi tiek atsakovas tiek trečiais suinteresuotas asmuo nurodytais sprendimais pateikė pareiškėjos reikalaujamą informaciją apie jai neišmokėtos pensijos dydžius ir neišmokėjimo pagrindus ir ginčo byloje dėl šių duomenų teisingumo ir išsamumo nėra (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Pareiškėja kreipdamasi su skundu į teismą už pareikštus reikalavimus sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Žyminio mokesčio sumokėjimo faktą patvirtina 2013 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 142.

Pagal ABTĮ 40 str. 1 str. 2 p., žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami skundai dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p., pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos J. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (10.1) 3-107933 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjai jos negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo Valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6324 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjai jos negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo Valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 14 253,01 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt tris litus, vieną centą).

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjai J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.