- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- I-2914-281/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01044-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- Estijos bendrovės Seesam Insurance AS
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjos Estijos bendrovės Seesam Insurance AS atstovei advokatei L. N., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Dovilei Pociūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Estijos bendrovės Seesam Insurance AS skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja Estijos bendrovė Seesam Insurance AS 2012-04-12 teismui padavė skundą, prašydama iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybė), priteisti 14 485,12 Lt žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-5).
Pareiškėja patirtą žalą sieja su savivaldybės veiksmais, vykdant želdynų priežiūrą, dėl ko lūžus medžio šakai, buvo apgadintas pareiškėjos apdraustas automobilis. Paaiškino, kad namo S. Daukanto a. 2 kieme augęs kaštonas, kurio šakos nulūžo ir apgadinto automobilį, augo valstybinėje žemėje, todėl savivaldybė buvo atsakinga už šio medžio priežiūros organizavimą. Jai tenka pareiga organizuoti darbus, tikrinant, ar nesupuvę seni medžiai, jei reikia, juos pašalinti. Nulūžęs medis buvo supuvęs, o tai patvirtina, kad savivaldybė netinkamai vykdė jai teisės aktų nustatytą pareigą, nepatikrino ir nepašalino supuvusio medžio, todėl jai kilo civilinė deliktinė atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-48).
Nurodė, kad vien žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Pareiškėja suabsoliutina savivaldybės pareigą želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje. Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos nenumato savivaldybės pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu. Remiantis Želdynų įstatymu, tiesioginė pareiga savivaldybei tenka tik įstatymo apibrėžtose vietose. Žemė, kurioje augo medis, nuosavybės teise priklauso valstybei, sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl jai ir tenka pareiga tinkamai prižiūrėti šį sklypą kartu su jame esančiais želdiniais. Savivaldybė 2009-03-16 išdavė leidimą genėti medžius ginčo žemės sklype, tuo metu medžiai išorinių puvimo požymių neturėjo, puvinys tapo matomas tik nulūžus medžio šakoms. Pažymėtina, kad savivaldybė neturėjo jokios objektyvios galimybės įtarti, kad išoriškai sveikai atrodantis medis gali būti supuvęs. Atsakovės teigimu, pareiškėjos nurodoma žala nepagrįsta jokiais įrodymais, be to, nėra duomenų apie tikslią automobilio būklę prieš įvykį ir iš karto po jo, o PVM sąskaita faktūra išrašyta praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio. Žala nėra preziumuojama, jos dydį turi įrodyti ją atlyginti prašantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė vykdė visas jai teisės aktų numatytas pareigas, jos veiksmai nėra ir negali būti laikomi neteisėtais, tarp pareiškėjos nuostolių ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Atsakovės nuomone, išoriškai sveiko medžio nuolauža ant automobilio nukrito dėl stipraus gūsingo vėjo, t. y. nenugalimos jėgos, o automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas ir nepasirūpino, kad kilus stipriam vėjui automobilis nebūtų laikomas po medžiu.
Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad 2009-09-29 automobilis H. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Nordea F. L.“, apdraustas ADB „Seesam Lietuva“, buvo apgadintas, kai ant jo S. Daukanto a. 2, Vilnius, kieme užkrito nulūžusi medžio šaka.
2009-09-29 surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, kurį pasirašė draudėjas R. K., ADB „Seesam Lietuva“ transporto žalų administratorius ir transporto žalų ekspertas (b. l. 7).
Nustatyta, kad 2009-10-01 savivaldybė išdavė leidimą R. K. nupjauti S. Daukanto a. 2/5 kieme vėjalaužą, su puviniu kaštoną, ąžuolui sutrumpinti palinkusią su puviniu šaką (b. l. 17).
2009-11-13 UAB „Inchcape Motors“ išrašė 14 785,12 Lt PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVLD027678 už atliktus automobilio remonto darbus (b. l. 8). 2009-11-23 ADB „Seesam Lietuva“ išmokėjo 14 485,12 Lt draudimo išmoką (b. l. 11-12).
2009-12-08 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl 14 485,12 Lt žalos atlyginimo (b. l. 14).
2009-12-23 savivaldybė raštu Nr. 28366 (2.9.3.19-UK2) informavo, kad savivaldybė negali prisiimti atsakomybės dėl nulūžusio medžio padarytos žalos (b. l. 55-56).
2010-05-07 pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl 14 485,12 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad S. Daukanto aikštę prižiūri Senamiesčio seniūnija, o pareiga organizuoti želdynų priežiūrą tenka savivaldybei (b. l. 15-16).
Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypas S. Daukanto a. 2 nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise perduota Nacionalinei žemės tarnybai; žemės sklype yra administracinis pastatas ir gyvenamasis namas, kurį administruoja UAB „Senamiesčio ūkis“ (b. l. 52-54). Remiantis UAB „Senamiesčio ūkis“ pranešimu, UAB „Senamiesčio ūkis“, veikdamas kaip daugiabučių namų administratorius, nevykdė ir nevykdo medžių kirtimo, genėjimo, persodinimo ar kitų medžių priežiūros darbų (b. l. 96).
2010-05-28 savivaldybė raštu Nr. A51-12136 (2.9.3.19-UK2) informavo, kad nulūžęs medis augo adresu S. Daukanto a. 2/10, o ne S. Daukanto a. 2/5, savivaldybė prašymo dėl želdinių S. Daukanto a. 2/10 nebuvo gavusi, todėl medžių pertvarkymo darbai nebuvo vykdomi, todėl nėra pagrindo teigti, kad savivaldybė neveikė taip, kaip privalėjo veikti. S. Daukanto a. 2/10 pastato savininkai ir kiti teisėti valdytojai turi pareigą prižiūrėti šį sklypą kartu su jame esančiais želdiniais, taigi jie turėjo kreiptis į savivaldybę su prašymu išduoti leidimą kirsti medžius. Nenustačius savivaldybės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjos patirtą žalą (b. l. 57-59).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjai turtinės žalos atlyginimą.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.
Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar medis, augęs S. Daukanto a. 2, nuvirto ant transporto priemonės dėl atsakovės, kaip valdžios institucijos, darbuotojų neveikimo taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija iki 2010-05-10) 6 str. 6 d. 7 p., vietos savivaldos institucijos tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus <...>.
1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (redakcija iki 2009-12-31) 6 str. 26 p. numatyta savarankiškoji savivaldybių funkcija – savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas <…>. Pagal šio įstatymo 32 str. 2 d. 17 p., seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės <…> želdinių <…> priežiūrą <…>.
Seniūnijoms priskirtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja 2007 m. birželio 28 d. Želdynų įstatymas Nr. X-1241, kurio 10 str. 1 d. išvardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Šio įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. taip pat nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 str. 2 d., želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-11 nutartyje adm. byloje Nr. A662-1673/2012 konstatavo, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją) ir, nepaisant to, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad medis, kurio šaka nulūžo, augo valstybinėje žemėje, todėl Vilniaus miesto savivaldybė (atitinkamos jos institucijos) buvo atsakinga už medžių, augusių prie namo, esančio S. Daukanto a. 2, priežiūros organizavimą. Pažymėtina, kad ginčo nagrinėjamoje byloje dėl vietos, kurioje augo medis, nėra. Aplinkybė, jog žemės sklypas patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai, atsižvelgiant į Želdynų įstatymo nuostatas, nėra reikšminga, kadangi nagrinėjamu atveju valstybinis žemės sklypas yra savivaldybės teritorijoje.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 p. apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A62–932–11). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dar 2009-03-13 kreipėsi UAB „Faulana“ su prašymu leisti genėti saugotinus medžius žemės sklype, esančiame prie pastato S. Daukanto a. 2, nurodant, kad žemai nusvirusios šakos kliūva už automobilių (b. l. 50). Leidimas genėti buvo išduotas pagenėti tris kaštonus (44, 44, 45 cm skersmens) bei keturias liepas (48, 30, 31, 38 cm skersmens) (b. l. 50). Taip pat matyti, kad automobilį apgadino nulūžęs su puviniu kaštonas (47 cm skersmens), augęs ten pat S. Daukanto a. 2 (b. l. 17, 27-28 ). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės atsakingi darbuotojai nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi, vykdydami saugotinų medžių būklės stebėseną bei priežiūrą.
Atsakovė nurodo, kad medžio šaka nulūžo veikiama stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos, kuri buvo neišvengiama, skolininko nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė ir kuri objektyviai negalėjo būti numatyta. CK 6.253 str. 2 d. nustatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad vėjo greitis įvykio dieną siekė nuo 4 m/s iki 15 m/s (b. l. 49, 98). Teismo vertinimu, aplinkybės, kad medis lūžo dėl pašalinės jėgos – vėjo, atsakovei neatlikus tų veiksmų, kuriuos ji pagal teisės aktus privalėjo atlikti, atsakomybės nešalina, o vėjas buvo tik papildomas veiksnys, sąlygojęs medžio nuvirtimą būtent įvykio dieną.
Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp savivaldybės veikos ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai priteistina prašoma 14 485,12 Lt dydžio žala.
Atsakovės teigimu, pareiškėjos nurodomos žalos dydis nepagrįstas įrodymais, nėra duomenų apie tikslią automobilio būklę prieš įvykį ir iš karto po jo, o PVM sąskaita faktūra išrašyta praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio. Tačiau, teismui pateiktoje žalos byloje yra transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (b. l. 7), PVM sąskaita faktūra (b. l. 8), transporto priemonės H. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų po 2009-09-29 draudžiamojo įvykio nuotraukos (b. l. 27-31, 84), draudėjo pranešimas apie įvykį (b. l. 102), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 13). Pareiškėja pateikė įrodymus apie tai, kad 2009-11-23 pagal draudėjo prašymą buvo sumokėta remonto darbus atlikusiai UAB „Inchcape Motos“ 14485,12 Lt suma (b. l. 6-12). Byloje pateiktos detalios remonto darbų sąmatos (b. l. 85-92), paaiškinimas dėl transporto priemonės atliktų remonto darbų (b. l. 93) pagrindžia prašomos priteisti 14 485,12 Lt žalos dydį.
2009-12-08 atsakovei dėl tokios sumos buvo pateikta pretenzija (b. l. 14) bei pakartotinai 2010-05-07 kreiptasi į atsakovę dėl žalos atlyginimo (b. l. 15-16).
Tuo tarpu atsakovė, teigdama, kad žala nepagrįsta, nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų.
Dėl palūkanų
Pareiškėja šioje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjos reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju skundas teisme priimtas 2012 m. balandžio 16 d. Todėl pareiškėjai priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2012-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl išlaidų
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja kartu su skundu nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos Estijos bendrovės Seesam Insurance AS skundą tenkinti.
Priteisti Estijos bendrovei Seesam Insurance AS iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 14 485,12 Lt (keturiolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt penki litai 12 centų) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2012-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.