Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-631-653/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-04-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-12-12Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-08Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
2S-631-653/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03497-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
AB „SEB lizingas“
Atsakovas
V. N., S. N.
Kategorijos
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-631-653/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03497-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos:122.5.; 129.13. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovės) S. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4048-341/2012 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams V. N., S. N., nepilnamečiams vaikams G. N. ir N. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. N., S. N., pastarųjų nepilnamečiams vaikams G. N. ir N. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-04-25 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-34-341/2012 nutraukė. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

2012-11-26 teisme gautas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-34-341/2012. Ieškovas nurodė, kad 2012-04-25 nutartimi Vilniaus r. apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-34-341/2012 patvirtino tarp ieškovo AB „SEB lizingas“ ir atsakovų V. N., S. N., G. N. bei N. N. sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punkte buvo sutarta, kad atsakovai ir visi kiti kartu su jais gyvenantys asmenys ne vėliau kaip iki 2012-10-30 d. išsikelia iš AB „SEB lizingas“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais ir kitu turtu. Teismo patvirtintos taikos sutarties 8 punkte taip pat buvo numatyta, kad tuo atvejų, jei atsakovai ir kiti kartu su jais gyvenantys asmenys neatlaisvina patalpų iki 2012-10-30 d., ieškovas AB „SEB lizingas“ turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Pažymėjo, kad nors taikos sutartyje numatytas patalpų atlaisvinimo terminas jau suėjo, tačiau patalpos ieškovui nebuvo grąžintos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nevykdo 2012-04-25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, prašė teismo išduoti vykdomuosius raštus dėl atsakovų V. N., S. N., G. N. ir N. N. iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais ir kitu turtu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Atsakovams apie teismo posėdį pranešta. Atsakovai V. N., S. N. 2012-12-12 raštu teismui pateiktais prašymais prašė atidėti bylos nagrinėjimą, - atsakovė S. N. prašymu nurodė, kad nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant, nes nori pateikti svarbius įrodymus, įgalinančius ieškovo pateiktą prašymą atmesti, o šiame posėdyje negali dalyvauti, nes susirgo vaikas, atsakovas V. N. nurodė, kad nori, kad jį atstovautų advokatas, nes bylos baigtis gali sukelti skaudžias pasekmes vaikams.

Prašymą teismas išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovams, netenkinęs pastarųjų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nurodęs, kad prašymas nagrinėjamas pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą, be to papildomų aplinkybių aiškinimas, įrodymų pateikimas dėl kurių neįvykdytas priimtas teismo procesinis sprendimas/nutartis šiuo konkrečiu atveju nėra nagrinėjimo dalykas, duomenų apie pradėtus procesus proceso atnaujinimo tvarka byloje nėra (LR CPK 646 str. 3d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymą tenkino. Nutarė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-34-341/2012 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nutartimi patvirtintą šalių 2012-04-24 taikos sutarties 1 punktą, kuria šalys susitarė: „Atsakovai ir kiti asmenys, kurie gyvena Patalpose, išsikelia iš Patalpų su visais jiems priklausančiais daiktais ir visu kitu turtu ne vėliau kaip iki 2012 m. spalio 30 d.“

Teismas nustatė, kad teismas 2012-04-25 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys taikos sutarties 1 punktu susitarė, jog „Atsakovai ir kiti asmenys, kurie gyvena Patalpose, išsikelia iš Patalpų su visais jiems priklausančiais daiktais ir visu kitu turtu ne vėliau kaip iki 2012 m. spalio 30 d.“. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2012-05-03. Atsakovai turėjo įvykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį ir išsikelti iš ieškovo patalpų pagal reikalavimą ne vėliau kaip iki 2012-10-30.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, jog atsakovai nevykdo 2012-04-25 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t.y. neišsikelia iš ieškovo patalpų, teismas sprendė, jog ieškovui išduotinas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (CPK 646 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė S. N. pateikė atskirąjį skundą (b.l.30-34), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; stabdyti 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį civ.byloje 2-4048-341/2012, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl teikiamo atskirojo skundo. Nurodo, jog pateikė rašytinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama priežastį – mažametės dukters ligą. Nesutikimą nagrinėti jai nedalyvaujant apeliantė grindė tuo argumentu, jog nori pateikti svarbius įrodymus dėl ieškovo prašymo atmetimo. Prašyme teigia nurodžiusi gydytojos ir gydymo įstaigos adresą, tai leidžia teigti apie prašymo pagrįstumą. Nutartyje išdėstyti motyvai, jog atsakovų dalyvavimas nėra būtinas, atmestini, nes teisėjas nesvarsto klausimo išduoti vykdomąjį dokumentą ar ne, ieškovo prašymą tenkina „automatiškai“. Apeliantės teigimu, ji prašyme nurodė savo pageidavimą pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis – dalyvavimu teismo posėdyje ir svarbių įrodymų pateikimu. Pagal CPK 646 str. 3 d., teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Nutartyje nurodytas argumentas, jog papildomų aplinkybių aiškinimas, įrodymų pateikimas, dėl kurių neįvykdyta priimta teismo nutartis, šiuo konkrečiu atveju nėra nagrinėjimo dalykas, rodo, jog teismas neįsigilino į pateikto prašymo esmę. Duomenų apie pradėtą proceso atnaujinimą teismas neturi dėl to, jog atsisakė tenkinti apeliantės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantės teigimu, ji norėjusi pati teismo posėdyje paaiškinti, jog yra pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo ir patvirtintos taikos sutarties peržiūrėjimo, kuris buvo išsiųstas 2012-12-14, t.y., dar nežinant apie 2012-12-12 nutartį. Mano, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai, neįtraukęs į procesą Vaiko teisių apsaugos tarnybos, nors į bylą buvo įtraukti mažamečiai vaikai. Pažymi, jog ieškovas – bankas, stipresnioji proceso šalis, suinteresuota kuo greitesniu tik ieškovui palankaus sprendimo įvykdymu. Mano, jog išnagrinėtas klausimas nepranešus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, todėl tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Lietuvos Aukščiausias teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-262/2011 yra nurodę, jog siekiant nustatyti šakių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą. Dėl prašymo sustabdyti 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties civ.byloje 2-4048-341/2012 vykdymą pažymi, jog jokios kitos gyvenamosios vietos, išskyrus ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi, todėl būsianti išmesta į gatvę žiemą, esant minusinei oro temperatūrai. Nurodo pradėjusi skyrybų procesą su V. N., todėl jis negalėtų padėti apeliantei. Teikia med. pažymą apie dukters ligą, kurią apeliantės manymu, teismas pats galėjo išsireikalauti.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.61-62) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog vadovaujantis CPK 646 str. 2 d., teismas turi teisę išspręsti vykdomojo dokumento išdavimo klausimą, net jei viena iš šalių teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Pažymi, jog apeliantė, teigdama, jog norėjo pateikti svarbius dokumentus teismui, to nepadarė iki šiol, nes apeliantei teismo pranešimas apie būsimą teismo posėdį , kaip ir ieškovui buvo išsiųstas 2012-11-28, todėl jos minimus dokumentus, kurių ji aiškiai neįvardijo, galėjo pateikti ir iki 2012-12-12 teismo posėdžio. Šių įrodymų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu, nors turėjo rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus (CPK 7 str. 2 d.). Apeliantė nurodo, jog ji norėjusi pati teismo posėdyje paaiškinti, jog yra pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo ir patvirtintos taikos sutarties peržiūrėjimo, kuris buvo išsiųstas 2012-12-14, t.y., dar nežinant apie 2012-12-12 nutartį, t.y. apeliantė pripažįsta, jog priimant skundžiamą nutartį dar nebuvo paduotas toks atskirasis skundas. Dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba nagrinėjamoje byloje turėjo dalyvauti tik tuo atveju, jeigu šios institucijos dalyvavimą tokios kategorijos bylose numatytų įstatymas. Tiek CK, tiek CPK numatyta, jog vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas privalomas tik įstatyme numatytais atvejais, o šiuo atveju nenumatytas minėtos institucijos dalyvavimas , nagrinėjant bylas dėl iškeldinimo. Be to apeliantė nurodo, jog vaikai neva gali likti be gyvenamo būsto, tačiau taikos sutartimi apeliantė įsipareigojo su vaikais išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atskirajame skunde, nurodydama savo gyvenamąją vietą, apeliantė nurodė, jog gyvena su vaikais adresu (duomenys neskelbtini). Mano, jog apeliantės tikslas ne apginti mažamečių vaikų teises ir interesus, bet užvilkinti ieškovui priklausančio turto grąžinimą ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal teismo nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį.

Apeliantės teigimu, nutartimi pažeistos jos teises, nes nesudaryta galimybė būti išklausytai teismo posėdyje, kuriame ji negalėjo dalyvauti dėl svarbios priežasties – vaiko ligos; be to nutartis naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), t.y. nepranešus Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nutartimi buvo patvirtinta šalių 2012-04-24 taikos sutartis pagal šalių sudarytos taikos sutarties turinį. Taikos sutarties 1 p. šalys susitarė, kad atsakovai ir kiti asmenys, kurie gyvena patalpose, išsikelia iš patalpų su visais jiems priklausančiais daiktais ir visu kitu turtu ne vėliau kaip iki 2012 m. spalio 30 d. Taikos sutarties 8p. šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu atsakovai ar kiti asmenys neišsikrausto ir neatlaisvina patalpų iki 2012 m. spalio 30 d., ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o taip pat ir į pasirinktą antstolį, kad šis priverstinai iškeldintų atsakovus iš patalpų. Taikos sutarties 16.p šalys susitarė, kad šią taikos sutartį pasirašantys asmenys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėta, taip pat pareiškia ir garantuoja, kad nė vienai iš šalių nėra pateikta jokių kitų trečiųjų asmenų reikalavimų, kurie galėtų turėti įtakos šiai sutarčiai. taip pat taikos sutarties 18 p. šalys (ieškovas ir atsakovai) pareiškė, kad jiems yra žinomos, išaiškintos ir suprastos šios taikos sutarties sudarymo, jos vykdymo ir netinkamo vykdymo, o taip pat civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 str.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 4 p.). CPK 646 str. 3 d. numatyta, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog nutartimi pažeistos jos teises, nes nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytai teismo posėdyje, kuriame ji negalėjo dalyvauti dėl svarbios priežasties – vaiko ligos. Kaip minėta CPK 646 str. 3 d. numatyta, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie 2012-12-12 13.30 val. teismo posėdį ieškovui ir atsakovams, taigi ir apeliantei, buvo pranešta 2012-11-28 pranešimu (b.l.12); apeliantė pranešimą gavo, tai patvirtina jos 2012-12-12 prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (b.l.17), kuriame apeliantė nurodė nesutinkanti, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant, nes norinti pateikti svarbius įrodymus dėl ieškovo pareikšto prašymo išduoti vykdomąjį raštą. CPK 7 str. 2 d. numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kaip matyti iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktos medicininės pažymos, dukros liga truko nuo 2012-12-11 iki 2012-12-19 (b.l.35), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kokios nors objektyvios priežastys sutrukdė apeliantei pateikti pirmosios instancijos teismui jos minėtus ir klausimo išsprendimui svarbius įrodymus nuo pranešimo apie posėdį gavimo iki teismo posėdžio (taigi ir iki dukros ligos) arba pateikti kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (CPK 178 str.). Kita vertus, apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ji norėjusi pati teismo posėdyje paaiškinti, jog yra pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, paduoti ir, kuris buvo išsiųstas 2012-12-14, t.y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Iš to seka, kad tokie paaiškinimai nebūtų teisiškai reikšmingi, nes 2012-12-12 jokie procesiniai veiksmai faktiškai nebuvo atlikti.

Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis, atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-34-341/2012 jau yra išspręstas iš esmės, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nutartį, kuria, kaip minėta, patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-34-341/2012. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neįtraukęs į bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pirmosios instancijos teismas jokių procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla nepadarė. Taigi, ir nagrinėjamu atveju Vaiko teisių apsaugos tarnybos nedalyvavimas neturėtų reikšmės svarstant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo: nustačius, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovų, yra patikrinta apeliacinės instancijos teisme, nenuginčyta ir yra įsiteisėjusi, ji turi būti vykdoma, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Taip pat atmestinas kaip neįrodytas apeliantės argumentas, jog vaikai neva gali likti be gyvenamo būsto, nes taikos sutartimi apeliantė įsipareigojo su vaikais išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)., tačiau atskirajame skunde, nurodydama savo gyvenamąją vietą, apeliantė nurodė, jog gyvena su vaikais adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to negalima daryti pagrįstos išvados, jog nepilnamečių vaikų teisės buvo pažeistos, nes kaip matyti iš aptartų aplinkybių, apeliantė su nepilnamečiais vaikais turi kitą gyvenamąją vietą.

Kitokių įrodymų, kuriais remiantis prašymas dėl vykdomojo dokumento išdavimas galėtų būti netenkinamas, išskyrus aptartą įrodymą, kad paduotas atskirasis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nutarties (kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis), ir kuris, kaip minėta jau yra išnagrinėtas apeliacine tvarka, paliekant nutartį nepakeistą, apeliantė nepateikė nei pirmosios, ne apeliacinės instancijos teismui su nagrinėjamu atskiruoju skundu.

Remdamasis nurodytais argumentais bei atsižvelgdama į vykdomųjų raštų išdavimo tvarką reglamentuojančias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir nustatęs, kad šalių pasirašyta taikos sutartis netinkamai vykdoma, pagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina