- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- 1-131-522/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16493-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas, Dalia Dudėnienė
Įžanginė dalis
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Gintui Vaičiūnui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismo salėje ir naudojantis vaizdo konferencija, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. D., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
A. D. 2025-05-08 apie 8.25 val. Ukmergės mieste, (duomenys neskelbtini) g., autobusų sustojimo stotelėje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį maršrutinį miesto autobusą „Carrocera Castrosua S.A." valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojęs ir išlaipindamas keleivius, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) IV skyriaus 18 punkto reikalavimus, numatančius tai, kad (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti), taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo dėl keleivių ir bagažo vežimo taisyklių patvirtinimo 35¹ straipsnio reikalavimą, kad (Vairuotojas privalo sustoti kaip įmanoma arčiau šaligatvio, kelkraščio, kad keleiviams būtų patogiau įlipti į transporto priemonę ar išlipti iš jos), neįsitikino, kad visi keleiviai iš autobuso yra išlipę, po ko uždarė autobuso įlipimo/išlipimo duris, kuriomis kliudė beišlipančią keleivę D. K., dėl ko ji iš autobuso išgriuvo ant važiuojamosios kelio dalies, t. y. tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl nukentėjusiajai D. K. padarytų nubrozdinimų keliuose ir 10 cm ilgio žaizdos dešiniame kelyje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2025-05-08 visi žmonės išlipo iš autobuso. Išgirdo riksmą. Išlipęs iš autobuso pamatė prie galinio rato gulinčią moterį. Pakelti jos negalėjo, sunki buvo. Pakvietė vyrą, pasodino ją prie fontano ant suoliuko. Ji pradėjo sakyti, kad: „Jus skųsiu“. Jis sakė: „Prašau, ką jums padariau? Kas jums yra?“. Ji sakė: „Nieko nėra, viskas tvarkoj“. Jis sakė: „Kas yra? Koja nubrėžta?“. Kraujo jokio nebuvo. Pasakė: „Kur mano lazda?“. Jis sakė: „Aš nežinau, kur jūsų lazda“, „Buvo pas jus lazda?“, ji atsakė: „Buvo“. Tarp dviejų ratų buvo lazda. Jis lazdą ištraukė, padavė jai ir išvažiavo. Buvo grafikas, reikėjo važiuoti. Sutinka dėl žalos atlyginimo, susitarė. Niekada nebuvo nubaustas už KET pažeidimus. Vairuoja 34 metus.
3. Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su vairuotoju susitaikė.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
5. Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-05-08 apie 08.15 val., kai atvyko autobusas Nr. 1. Ji sunkiai vaikščioja po traumos, naudojosi neįgaliojo lazda. Apie 08.25 val. autobusui sustojus stotelėje prie (duomenys neskelbtini), ji atsistojusi ėjo link vidurinių autobuso išėjimo durų. Išlipant pamatė, kad autobusas sustojęs maždaug pusės metro nuo šaligatvio. Greit išlipti negalėjo. Lipdama kaire ranka dar laikėsi už turėklo, kai staiga pradėjo užsidarinėti autobuso durys. Atsimena, kad virto iš autobuso ant važiuojamosios kelio dalies tarp autobuso ir šaligatvio. Jai autobuso durys dar prispaudė kairę ranką ties riešu, bet nestipriai ir neilgai, dėl ko jai riešas nebuvo sužalotas. Ji pradėjo šaukti „sustokit". Kodėl vairuotojas jos nematė, nežino. Prie jos priėjo kažkoks vyriškis, o vėliau ir autobuso vairuotojas. Vairuotojas, pasiteiravęs dėl jos būklės, įsėdo į autobusą ir nuvažiavo. Jos kelnės buvo praplyšusios, po dešinės kojos keliu prakirsta oda. A. G. medicinos pagalba (toliau – ir GMP) ją nuvežė į Ukmergės miesto ligoninės priėmimo skyrių, kur jai susiuvo dešinės kojos žaizdą ir sutvarstė kairės kojos nubrozdinimus. Dėl savo sužalojimo kaltina autobuso vairuotoją. Ji negali tiksliai pasakyti, ar vairuotojas jau buvo pradėjęs važiuoti, ar ji tik užsidarančių autobuso durų buvo pastumta ir išgriuvo iš autobuso. Po įvykio su tuo vairuotoju nebendravo (I t., b. l. 1-2, 43-47).
6. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įtariamasis A. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (II t., b. l. 90-99).
7. Akistatos tarp nukentėjusiosios ir įtariamojo metu D. K. patvirtino savo duotus ankstesnius parodymus, o įtariamasis A. D. tvirtino savo parodymus ir tikslindamas parodė, kad autobuso durys esant kliūčiai neužsidaro. Esant pilnai neužsidariusioms autobuso durims jis negali pradėti važiuoti (II t., b. l. 104-109).
8. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato. Fiksuota autobusų sustojimo stotelė. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (I t., b. l. 3, 10-12, 24-31).
9. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2025-05-08 10.58 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu nukentėjusioji D. K. pranešė apie tai, kad 8.20-8.25 val. jai išlipus iš miesto autobuso Nr. 1 (duomenys neskelbtini) sustojimo aikštelėje, autobusas pradėjo važiuoti, dėl ko ji nukrito, susižeidė kelią, kurį reikėjo siūti (I t., b. l. 34-36).
10. Duotus parodymus nukentėjusioji D. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (I t., b. l. 56-66).
11. Nukentėjusioji D. K. savanoriškai prie bylos pateikė ramentą, kuris apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą jai grąžintas (I t., b. l. 67-69, 70-75, 76-77).
12. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta nukentėjusioji D. K., jos naudojamas ramentas (II t., b. l. 139-148).
13. Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėjo Vaidoto Prėnio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025-05-08 11.11 val. patruliuojant kartu su tyrėju Tomu Čepelioniu iš Vilniaus AVPK OVS specialisto gavo pranešimą, kad laikotarpyje 08:20 val.-08:25val. pranešėjai išlipant iš miesto autobuso Nr.1, jis pradėjo važiuoti. Moteris nukrito, susižeidė kelią, reikėjo jį siūti. D. K. paaiškino, kad jai išlipant iš autobuso pradėjo užsidarinėti autobuso durys ir ji išgriuvo iš autobuso, bei susižalojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įteiktas reikalavimas pateikti vaizdo įrašų iš autobuso Nr. 1 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad autobusą vairavo A. D.. Pastarasis nurodė, kad moteris jau buvo išlipusi iš autobuso ir stovėjo lauke. Kaip ji nukrito po autobuso ratais, jis nematė. Autobusui dar nepradėjus važiuoti pastebėjo moteriškę, gulinčią prie autobuso galinio rato. Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje paimtas gydytojo įrašas, dėl pacientės D. K. nustatytų kūno sužalojimų, kuris pridedamas prie tarnybinio pranešimo. Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje darbuotojos nurodė, kad GMP dėl šio įvykio buvo kviesta iš mob. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 84-86).
14. 2025-07-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms R. Laurinavičiaus išvadoje nurodyta, kad D. K. padaryti nubrozdinimai keliuose ir 10 cm ilgio žaizda dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kas galėjo įvykti nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žaizdos dešiniame kelyje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (siūlai iš žaizdos pašalinti 2025-05-22) (I t., b. l. 89-90).
15. Specialistas R. Laurinavičius, atsakydamas į užduotus klausimus, padarė išvadą, kad D. K. nustatyti nubrozdinimai keliuose ir 10 cm ilgio žaizda dešiniame kelyje galėjo būti padaryti tiek jai lipant iš autobuso (nespėjus pilnai išlipti) ir griūvant ant žemės nuo autobuso laiptelio, tiek ir griūvant ant žemės iš stovimos padėties. Abu galimi sužalojimo mechanizmai iš esmės vienodi, tik galėtų skirtis aukštis iš kurio galėjo griūti tiriamoji. Abiejų galimų mechanizmų griuvimo aukščių skirtumas nėra toks didelis, kad padaryti sužalojimai galėtų būti priskirti kažkuriam vienam iš mechanizmų. Kadangi sužalojimai nustatyti keliuose, D. K. griuvo ant kelių, t. y. priekinio kūno paviršiaus (I t., b. l. 93-97).
16. UAB „Gjensidige“, atstovaujama J. R. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas Č. M. tyrimo eigoje įtraukti į bylą civiliniais atsakovais (I t., b. l. 115, 121-123, 135, 140-142).
17. 2025-05-09 UAB „(duomenys neskelbtini)" pranešime nurodyta, kad autobuse „Carrocera Castrosua S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašo įrangos nėra (I t., b. l. 132).
18. VĮ „Regitra“ duomenimis, autobusas „Carrocera Castrosua S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiai transporto priemonei techninė apžiūra atlikta 2024-08-19 ir galioja iki 2026-02-25 (1 t., b. l. 154).
19. 2025-08-26 autobuso „Carrocera Castrosua S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros akte užfiksuotas autobuso stovis, techninės specifikacijos (salonas, sėdimos vietos, vairuotojo kabina, įlipimo/išlipimo durys ir t. t.) (I t., b. l. 178-183, II t., b. l. 1-26).
20. Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 metų gegužės mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini), pamatė, kad iš autobuso išlipant moteriai ji pagriuvo ant važiuojamosios kelio dalies. Ji turėjo ramentą. Jai iš toliau einant link tos vietos pasirodė, kad moteris iš autobuso pro praviras jo duris griuvo, o autobusas tuo metu judėjo, t. y. važiavo ir staigiai po to sustojo. Ta moteris griuvo iš autobuso pro praviras duris savo priekiu link šaligatvio, kažkaip suklupdama ant kelių ant važiuojamosios kelio dalies. Iki jai prieinat prie moters, buvo priėjęs vienas vyras ir kitas vyras - vairuotojas. Vairuotojas įsėdo į autobusą ir juo tiesiog išvažiavo. Moteris atsisėdo ant suoliuko ir pamovė savo dešinės kojos kelnių klešnę. Matė, kad dešinysis kelis buvo su žaizda tarsi įpjovimas, kraujavo. Telefonu ji iškvietė medikus. Duotus parodymus liudytoja S. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (II t., b. l. 33-36, 37-43).
21. Liudytojas Č. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" vyr. inžinieriumi. Autobusas „Carrocera Castrosua S. A.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. 1 priklauso bendrovei. Šį autobusą vairuoja keli vairuotojai, iš kurių vienas A. D.. Autobusas valdomas kompiuterine elektronika. Valdymo blokai išdėstyti autobuso salone ir sujungti CAM jungtimis. Kiekvienos įėjimo/išėjimo durys autobuse turi savo valdymo bloką. Yra keturi davikliai, t. y. jutikliai/sensoriai, t. y. yra galinių padėčių jutikliai (atidarytos/ uždarytos) ir yra atskiri jutikliai kliūčių fiksavimui ties kiekvienomis durimis. Atsiradus kliūčiai ties durimis jutiklio signalas eina į valdymo bloką, kuris atlieka užprogramuotas funkcijas, t. y. atidaro duris, paduodamos orą į pneumatinius cilindrus. Tokiu principu veikia autobuso durys. Autobuso durys atsidaro vairuotojui sustojus pilnai ir paspaudus salone mygtuką, t. y. mechaniškai atlikus mygtuko paspaudimo veiksmą. Valdymo blokas esant durims pilnai atidarytos, kada jutikliai rodo, kad jos atidarytos, neleidžia autobusui važiuoti apie tai perduodamas signalą CAM jungtimis automatinės pavarų dėžės blokui. Autobusas negali pradėti važiuoti/judėti iš vietos esant atidarytoms durims. Autobuso durys užsidaro slenkant iš lėto ir atsiradus bet kokiai kliūčiai jos turi sugrįžti į pirminę padėtį, t. y. atsidaryti pilnai. 2025-08-26 kartu su policijos pareigūnais buvo pasitelktas apžiūrėti šį autobusą. Antrosios, t. y. vidurinės autobuso durys atsiradus kliūčiai, t. y. policijos pareigūnui tikrinant koja užsidaro iki galo ir matyti, kad sensoriai neveikia ir durys atsiradus kliūčiai negrįžta į pradinę padėtį, t. y. jos neatsidaro. Ar taip buvo ir tiriamo įvykio metu, t. y. 2025-05-08. jis pasakyti negali, nes nežino kada atsirado šis gedimas. Apžiūrint autobusą nustatyta, kad jo padangų nusidėvėjimo nėra, neseniai atlikta techninė apžiūra, jis techniškai tvarkingas, jį galima eksploatuoti. Kiekvienas autobuso vairuotojas, matydamas poreikį gali nužeminti ar pakelti pakabą, pakreipti autobusą (pavyzdžiui neįgaliųjų vežimėliui įvažiuojant į autobuso saloną ar išvažiuojant iš jo). Autobuso „Carrocera Castrosua S. A.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangos nuo 2025-05-08 įvykio iki šiol nebuvo keistos, jos yra uždėtos nuo 2023-2024 metų. Autobuso orinė pakaba šiuo laikotarpiu nebuvo numontuota, pats autobuso aukštis po tiriamo įvykio tikrai nekito. Autobuso „Carrocera Castrosua S. A.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir kitų miesto autobusų galinės durys yra nenaudojamos, vairuotojai naudoja tik priekines ir vidurines išėjimo/įėjimo duris. Kaip įvyko pats tiriamas įvykis jis nežino, jo aplinkybių pats nematė (II t., b. l. 46-49).
22. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašas pavadinimu BPC skambučio įrašas (ID 92386040172), kuriame užfiksuotas pranešėjos pranešimas apie įvykį. Policijos pareigūnų naudotų Body kamerų įraše PSS-20250508-112002UTC+0300 užfiksuotos įvykio aplinkybės, D. K. paaiškinimai įvykio vietoje. Apžiūrėti įrašai (2 vnt.) patalpinti ir saugomi DVD-R kompaktinėje laikmenoje (1 vnt.) (II t., b. l. 52-55).?
23. Liudytojas H. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neatsimena, kad galėtų kažką papasakoti apie kažkokį eismo įvykį susijusį su autobusu ir moterimi (II t., b. l. 154-156).
24. Kaltinamojo A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
25. A. D. kaltė yra įrodyta jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje. Taip pat kaltinamojo kaltė įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: nukentėjusiosios D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų Č. M., S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolais, akistatos protokolais, tarnybiniu pranešimu, BPC ir Body vaizdo ir garso įrašais.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
26. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 38 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
27. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Nukentėjusioji ir kaltinamasis 2026-02-25 sudarė susitarimą dėl susitaikymo (III t., b. l. 109), kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji atleidžia kaltinamajam ir sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu – kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Kaltinamasis pripažįsta civilinį ieškinį. A. D. neteistas (II t., b. l. 128), anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 1 kartą, bauda sumokėta (II t., b. l. 129), dirba (II t., b. l. 126). Tokie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai, nelinkęs nusikalsti ir jo neteisėti veiksmai veikiau buvo atsitiktiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
28. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visi BK 38 straipsnio 1, 2 dalyse numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl A. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Dėl civilinio ieškinio
29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).
30. Nukentėjusioji D. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 28 Eur turtinės ir 1500 neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 51-52, 99), kuriame nurodė, kad turtinę žalą sudaro vaistų nuo skausmo pirkimas (5 Eur), pleistrai (7 Eur), antiseptikas (6 Eur), sugadintos kelnės (10 Eur). Motyvuodama neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio jai atsirado didelė baimė važiuoti autobusu, turėjo nutraukti reabilitacijos procedūras dėl dešinio kelio kirstinės žaizdos ir skausmo, ilgą laiką negalėjo visai naudotis visuomeniniu transportu, jautėsi sukrėsta, negalėjo pailsėti, sutriko miegas, atsirado nerimas.
31. Byloje nustatyta, kad A. D., padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“, todėl konstatuotina, kad jis nėra atsakingas už nukentėjusiajai D. K. patirtos žalos atlyginimą. Pareiga atlyginti tokią žalą tenka transporto priemonę apdraudusiai draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“, ko atsiliepime neginčijo ir draudimo bendrovė (nukentėjusiajai paskaičiuota jos civiliniame ieškinyje prašoma draudimo išmoka, galėtų būti išmokėta teismui pripažinus, kad 2025-05-08 eismo įvykio kaltininku nustatytas transporto priemonės „Carrocera Castrosua S. A.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas), nukentėjusiosios ir kaltinamojo susitaikymo protokolui pastabų neturėjo, prašė bylą nagrinėti draudimo bendrovės atstovui nedalyvaujant (III t., b. l. 122-123). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, žala pagal D. K. pateiktą civilinį ieškinį visa apimtimi priteistina iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“.
Dėl procesinių išlaidų
32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, <...> turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
33. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026-02-27 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai, baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 602,84 Eur išlaidų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (III t., b. l. 111-117).
34. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, su nukentėjusiąja susitaikė, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, procesas buvo nesudėtingas, trumpas ir operatyvus, nukentėjusiosios atstovavimui užtikrinti nebuvo išnaudoti itin dideli laiko ar materialiniai ištekliai, teismas daro išvadą, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš A. D., nors ir nesant duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį, šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, todėl jos nepriteistinos iš kaltinamojo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. D. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusioji D. K. patvirtina, kad susitaikė su A. D..
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai D. K. 28 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. D. nepriteisti.
Išaiškinti A. D., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.