- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-6733-292/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02686-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- B. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, suinteresuotas asmuo – B. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. P. priėmė palikimą po savo motinos J. P. mirties(duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo motina J. P. mirė(duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Motina jokio turto neturėjo, todėl iš karto po jos mirties į notarų biurą dėl jos palikimo nesikreipė. Tėvas B. P. mirė anksčiau nei motina –(duomenys neskelbtini). 2015-03-03 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui jam ir jo broliui B. P., mirusios motinos J. P. vardu bei dar dviem asmenims atkūrė nuosavybės teises į 7,3600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Be jų trijų, nuosavybės teisės į žemę atkurtos J. P. ir V. V.. Šiuo metu J. P. ir V. V. savo žemės sklypų dalis yra perleidę, jie nebėra bendrasavininkiai. Nei jis, nei brolis ar kiti asmenys į notarų biurus dėl motinos palikimo nesikreipė. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą praleistas. Motinos palikimą (žemę) priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą gavo 2015-06-09. Su broliu B. P. susitarė, kad šis pasirūpintų, jog jo ir motinos vardu įregistruotos žemės sklypo dalys būtų naudojamos ūkio darbams. Brolis gyvena(duomenys neskelbtini) r., netoli nuo ūkininko J. D., gyvenančio gretimame kaime, todėl jam patogu susitikti su kaimynu. 2015-06-30 brolis B. P. su ūkininku J. D. pasirašė žemės sklypo panaudos sutartį, kurioje nurodė, kad perduodamas panaudai visas žemės sklypas, tame tarpe ir mirusios J. P. dalis. Sklype yra jo, B. P. ir motinos dalys. Panaudos sutartis galioja, J. D. žemės sklypą prižiūri ir tebesinaudoja juo, šienauja, apdirba, gano gyvulius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. P. paaiškino, kad jis yra mirusiosios J. P. sūnus, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Motinos žemė yra netoli jo gyvenamosios vietos. Kartu su broliu perleido dirbti žemės sklypą J. D., su juo sudarydami žemės panaudos sutartį. Dėl motinos palikimo – žemės sklypo interesų konflikto su broliu V. P. nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos J. P. mirties momento(duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AC Nr. 031151 , išduotas(duomenys neskelbtini)). Mirusiosios turto įpėdiniai pagal įstatymą yra V. P. ir B. P., kurie yra mirusiosios vaikai (gimimo liudijimas Nr. 153737, išduotas(duomenys neskelbtini); gimimo liudijimas Nr. 505281, išduotas(duomenys neskelbtini)).
J. P. mirė būdama našle (santuokos liudijimas Nr. 292560, išduotas(duomenys neskelbtini); mirties liudijimas Nr. 406287, išduotas(duomenys neskelbtini)).
Paveldėjimo byla po J. P. mirties nėra užvesta, testamento mirusioji nėra palikusi (2018-08-10 Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės E. B. liudijimas Nr. D1-2048; Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarės L. M. 2018-07-04 raštas dėl J. P. paveldėjimo bylos).
Po J. P. mirties atsirado palikimas – 147/736 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-06-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).
Nors pareiškėjas po savo motinos mirties pas notarą dėl mirusiosios motinos palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai motinos palikimą (nekilnojamąjį turtą - žemę) yra priėmęs ir jį valdė, minėtu turtu rūpinosi, naudojo, išnuomodamas žemės sklypą ūkininkui (2015-06-11 panaudos sutartis).
Interesų konflikto tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens dėl J. P. palikimo priėmimo nėra. Suinteresuotas asmuo nei savo atsiliepime į pareiškimą, nei teismo posėdyje neprieštarauja, kad pareiškėjas priėmė palikimą po jų motinos J. P. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (2018-09-04 atsiliepimas į pareiškimą). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. D., kuris teismo posėdyje paaiškino, kad dar iki J. P. mirties, jis dirbo minėtą žemę, nes ji tuo metu priklausė valstybei, o kai atkūrė J. P. nuosavybės teisę į minėtą žemę, J. P. jau buvo mirusi. Taip pat patvirtino, kas su B. P. jis sudarė šios žemės panaudos sutartį, dėl kurios neprieštaravo ir pareiškėjas. Jam žinoma, kad minėta žemė lygiomis dalimis priklauso V. P. ir B. P..
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po J. P. mirties jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė mirusiosios J. P. sūnus V. P..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po J. P. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors V. P., nesibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti po savo motinos mirties, palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo motinos J. P. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Priteisti iš V. P. 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.