- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-463-511-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- L. Š., E. Š.
- Nukentėjusysis
- B.V. U., Z., Z. Č.
- Kategorijos
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.1Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
- 2.4.8Kiti apeliacinio proceso klausimai
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. Š., E. Š., E. Š., apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-09-19 nuosprendžio, kuriuo
L. Š. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 str.1 d. ir nubausti jį areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., nuosprendžiu paskirtas bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant L. Š. iki 2008-01-19 atlyginti nukentėjusiems B.V. U. ir Z. Č. nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
E. Š. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant iki 2008-01-19 atlyginti nukentėjusiems B.V. U. ir Z. Č. nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
E. Š. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam B.V. U..
Iš L. Š. bei E. Š. solidariai priteista nukentėjusiojo B.V. U. naudai 1000-Lt. turtinės žalos atlyginimo.
Iš L. Š. bei E. Š. solidariai priteista nukentėjusiojo B.V. U. naudai 2000-Lt. neturtinės žalos atlyginimo.
Iš L. Š. bei E. Š. solidariai priteista 100-Lt. turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiojo Z. Č. naudai.
Iš L. Š. ir E. Š. bei E. Š. solidariai priteista 900-Lt. neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiojo Z. Č. naudai.
Aprašomoji dalis
NUST A T Ė:
L. Š. ir E. Š., 2006-09-04., apie 22 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Rimi“, esančios (duomenys neskelbtini). įžūliais veiksmais, o būtent: L. Š. smogdamas kumščiu nukentėjusiajam B.V. U. į veidą, ir taip sukeldamas konfliktą, L. Š. ir E. Š. bendrais tyčiniais veiksmais, smogdami nukentėjusiajam B.V. U. kumščiais ne mažiau 10 kartų į galvą, du kartus į kairę ranką, ne mažiau trijų kartų į krūtinę, ir nukentėjusiajam B.V. U. parkritus ant žemės, bendrais tyčiniais veiksmais įspirdami ne mažiau nei keturis kartus nukentėjusiajam B.V. U. į kojas, ne mažiau nei du kartus į kairę ranką, padarant poodines kraujosruvas B.V. U. kaktoje, dešiniame antakyje, viršutinėje lūpoje, dešiniajame skruoste, nubrozdinimus kairio skruosto odoje, sumušimus kairiame smilkinyje, nosikaulio lūžį, sukrečiant smegenis, kas komplikavosi asteniniu sindromu, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to E. Š. įspiriant kartu su B.V. U. buvusiam nukentėjusiajam Z. Č. į dešinę ranką, smogus vieną kartą kumščiu Z. Č. į galvą, padarant Z. Č. kairio skruosto kraujosruvą ir dešinės alkūnės nubrozdinimą vertinamą, nežymiu sveikatos sutrikdymu, L. Š. ir E. Š. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo B.V. U. sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomenės rimtį.
L. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, ir E. Š. 2006-09-04., apie 23 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais įžūliais, vandališkais veiksmais, o būtent: spardydami nukentėjusiajam B.V. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) įlenkdami automobilio variklio gaubtą - 300 Lt vertės, kairį priekinį sparną - 200 Lt vertės, priekines dešinės automobilio pusės dureles - 100 Lt vertės, galines dešinės automobilio pusės dureles - 100 Lt vertės, galines kairės automobilio pusės dureles - 150 Lt vertės, dešinį priekinį automobilio sparną - 150 Lt vertės, viso bendrais tyčiniais veiksmais sugadindami svetimą nukentėjusiajam B.V. U. priklausantį turtą bendros - 1000 Lt vertės, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomenės tvarką.
L. Š. skundžia 2007-09-19 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikaltimų sudėties. Nurodo, jog gailisi dėl įvykusio konflikto. Konfliktas įvyko dėl B.V. U. provokacinio - įžūlaus elgesio apelianto ir jo vaikų atžvilgiu, aiškinantis nereikšmingas aplinkybes dėl netyčinio prisilietimo prie automobilio, atidarant kito automobilio dureles. Teigia, jog iš pradžių B.V. U. aiškinosi su E. Š.. Po to, B.V. U. pradėjo ant E. Š. rėkti, keikti necenzūriniais žodžiais, išvadino "snarglium nemokančiu važinėti". Girdėdamas tokias B.V. U. kalbas išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie B.V. U., norėjo išsiaiškinti gražiuoju, tačiau B.V. U. buvo supykęs, jį pastūmė, trenkė į veidą, praskėlė lupą. Jis gindamasis sudavė B.V. U. keletą smūgių. L. Š. apie konfliktą pirmas pareiškimu informavo teisėsaugos organus, nes jo supratimu B.V. U. elgėsi neteisėtai. Be to, apeliantui buvo padaryti kūno sužalojimai, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Tačiau ikiteisminis tyrimas pagal apelianto pareiškimą pradėtas nebuvo. Nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų, o susidarius konfliktinei situacijai, aiškinantis dėl prisilietimo prie automobilio durelių. L. Š. mano, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nuosprendyje neobjektyviai suformulavo visas įvykusio konflikto aplinkybes, pablogino apelianto teisinę padėtį, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl apeliantą teisinančių aplinkybių. Dėl teismo padarytų išvadų neaatitikimo bylos aplinkybėms, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. Š. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo bylą nutraukti. Apeliantas gailisi dėl konflikto, tačiau teigia, kad konfliktas įvyko dėl B. V. U. provokacinio įžūlaus elgesio. Įvykio aplikybės bei jų vertinimas išdėstyti analogiškai, kaip ir L. Š. skunde. Teigia, jog teismas jo veiksmus turėtų vertinti kaip būtinąją gintį, kadangi B.V. U. sudavė gindamas savo tėvą L. Š.. Teigia, jog B.V. U. automobilio nežalojo. Automobilio sugadinimams nustatyti nebuvo padaryta ekspertizė. Automobilį apžiūrai B.V. U. galėjo pateikti ir pats apspardęs. B.V. U. užsiima automobilių remontu, todėl galėjo remonto darbus įvertinti brangiau nei automobilis buvo iš tikrųjų sugadintas. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nuosprendyje neobjektyviai suformulavo visas įvykusio konflikto aplinkybes, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl apeliantą teisinančių aplinkybių. Teismo padarytos išvados neatitinka konflikto faktinių aplinkybių, todėl neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas nepagrįstai priteisė B.V. U. naudai 5000-Lt civilinį ieškinį solidariai su L. Š., nes šią sumą B.V. U. teisme pateikė kaip išlaidas vaistams ir kitokioms gydymo reikmėms, todėl ši suma privalėjo būti teismo vertinama kaip turtinė žala. Neteisingai priteistas solidariai su L. Š. Z. Č. naudai 100 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, nes teismui nepateikti įrodymai, pagrindžiantys šią žalą. Be to, žala negalėjo kilti, nes apeliantas gynė L. Š.. Apeliantas nesutinka ir su ta nuosprendžio dalimi, kur Z. Č. naudai iš jo ir L. Š. solidariai priteistas iš dalies civilinis ieškinys atlyginti 900-Lt neturtinės žalos, nes nukentėjusysis šią sumą nurodė kaip gydymo išlaidas.
Apeliaciniu skundu E. Š. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo išteisinti, o bylą nutraukti. Teismas nagrinėdamas bylą buvo neobjektyvus. Apeliantas šiame įvykyje nedalyvavo. Konflikto metu E. Š. teigia buvęs mieste, susitiko su draugu, vėliau L. L.. Draugo apklausti nepavyko, nes dirba užsienyje. Teigia, jog L. L. gerai prisimena susitikimo datą bei 2006-09-04 įvykius. Teismas jos parodymais nesivadovavo, vien dėl to, kad jos parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nesutinka su tokia teismo išvada nuosprendyje. Teismas neįvertino aplinkybės, jog Z. Č. ir V. B. U. negalėjo nurodyti, kaip apeliantas buvo apsirengęs. Be to, nukentėjusieji teigė, jog prie namo buvo daugiau žmonių, kurie matė šį incidentą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišaiškino liudytojų tapatybių, kurie matė konfliktą, kuomet buvo gadinama mašina. Mano, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, skubotai, nebuvo pakankamai surinkta įrodymų kaltei pagrįsti. Prašo atsižvelgti, jog apeliantas dirba, neteistas, charakterizuojamas teigiamai.
Apeliantai ir jų gynėjai prašo skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai netenkintini.
Apeliantų teiginiai, jog teismas buvo šališkas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismo sudėtis buvo paskelbta, nušalinimo teisė dalyvaujantiems byloje asmenims išaiškinta, tačiau nušalinimų teismo sudėčiai pareikšta nebuvo. Tai reiškia, kad nei nuteistieji, nei kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai bylos teisminio nagrinėjimo metu neabejojo nagrinėjančio bylą teismo nešališkumu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, jog teismas nei nuteistųjų, nei kitų proceso dalyvių teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis leido teikti įrodymus, pateikti klausimus ir kt. Baigiant įrodymų tyrimą prašymų dėl tyrimo papildymo apeliantai nepareikškė.
Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie gauti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Vadovaujantis BPK 20 str. 5d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, išvadas grindė įrodymų visumos pagrindu. Kad apeliantai padarė veikas, už kurias jie nuteisti, patvirtina nukentėjusiųjų B.V. U., Z. Č., liudytojo A. V. parodymų, teismo medicinos specialisto išvados ir paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros, parodymų atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokolų, transporto priemonės techninės apžiūros akto, vaizdo įrašo apžiūros ir kt. duomenys. Teismas pasisakė ne vien dėl apeliantus kaltinančių, bet ir dėl tų duomenų, kuriais apeliantai grindžia savo skundus – liudytojos L. L. parodymų, teismo medicinos specialisto išvados, kurioje konstatuotas L. Š. sužalojimas, dėl pačių apeliantų parodymų, plačiai ir išsamiai juos nuosprendyje aptarė. Tai, kad teismas šiuos įrodymus vertino kitaip, nei skunduose vertina apeliantai, nereiškia, jog teismas buvo šališkas ar neobjektyvus. Kolegija sutinka su su pirmos instancijos teismo duotu jų jų įvertinimu ir nuosprendyje išsamiai išdėstytos įrodymų analizės nebekartoja.
Nuteistųjų L. Š., E. Š. versiją, jog ne jie pradėjo konfliktą, o buvo išprovokuoti nukentėjusiojo B. V. U., kad L. Š. sudavė V.B. U. smūgius gindamasis, o E. Š. gindamas L. Š. nuo B.V. U., atmestini. Juos paneigia ne tik nukentėjusiojo B.V. U., nukentėjusiojo Z. Č., kuris buvo sužalotas E. Š., parodymai, bet ir automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo kamera užfiksuoto įrašo duomenys.
Iš nukentėjusiųjų B.V. U. ir Z. Č. parodymų matyti, jog greta B.V. U. automobilio sustojo kitas automobilis, kuriuo atvažiavo apeliantai L. Š. ir E. Š.. Atidarant šio automobilio dureles, buvo užkliudytas B.V. U. automobilis. B. V. U. dėl to papriekaištavo E. Š., šis atsakė “seni, dusk” . Išlipęs iš automobilio į konfliktą įsijungė L. Š.. Po susistumdymo su B. V. U., o E. Š. bei L. Š. B.V. U. sumušė bei suspardė. Z. Č. norėjo iškviesti policiją, tuomet jam sudavė kelis smūgius E. Š.. Z. Č. ir B.V. U. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, netikėti šiais nuketėjusiųjų parodymais nėra pagrindo.
Iš vaizdo įrašo, matosi, kaip po susistumdymo du asmenys nusiveja trečiąjį, t.y., B. V. U., jį muša, o pargriuvusį spardo.
Dėl šio konflikto kilimo nuo pat pradžių yra atsakingi apeliantai L. Š. ir E. Š.. E. Š., atidarydamas savo automobilio duris kliudė B. V. U. automobilį, taigi, elgėsi nepaisydamas kitų asmenų interesų. B. V. U. dėl to pagrįstai išreiškus nepasitenkinimą, E. Š. vietoje atsiprašymo elgėsi nekorektiškai, toliau provokuodamas konfliktą. Nėra jokio pagrindo teigti, jog smurtas pavartotas ginant L. Š.. Konfliktas buvo išprovokuotas pačių apeliantų, o vaizdo įraše užfiskoti kadrai patvirtina, jog apeliantai po susitumdymo B. V. U. vijosi, priviję mušė, o nukentėjusiajam pagriuvus jį spardė. Tokie veiksmai negali būti laikomi gynyba. Nuteistieji L. Š. ir E. Š. patys būdami atsakingi dėl kilusio konflikto, be rimtesnės dingsties viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – suduodami smūgius nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo B.V. U. sveikatą bei nežymiai sutrikdė Z. Č. sveikatą, o prie parduotuvės, kur vaikšto daug žmonių, sukėlę muštynes, sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jų veikos atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. bei BK 284 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.
E. Š. teiginiai, jog jis 2006-09-04 vakare negadino nukentėjusiajam B.V. U. priklausančio automobilio, atmestini. B.V. U. ir Z. Č. baudžiamojo proceso nustatyta tvarka atpažino E. Š., kaip asmenį, kuris su L. Š. 2006-09-04 daužė B.V. U. automobilį prie Parko g. 43 namo. Abejoti atpažinimu nėra pagrindo. E. Š. skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusieji negalėjo nurodyti kokiais drabužiais buvo apsirengę nuteistieji, nėra reikšmingi, kadangi nukentėjusieji įstatymo nustatyta tvarka atpažino E. Š. iš svarbesnių požymių - veido bruožų, taip pat sudėjimo.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos L. L. parodymais, kad ji 2006-09-04 vakarą nuo 22 00 val. iki 00 30 val. buvo su E. Š., kitoje nei įvykio vietoje. Šios jos parodymus paneigia nukentėjusiųjų B. V. U. ir Z. Č. parodymai, kad tą vakarą apie 23 val. E. Š. gadino V.B. U. automobilį. Vertindamas L. L. parodymus, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad liudytoja L. L., negalėjo teismui kiek tiksliai ir įtikinamiau nurodyti susipažinimo su kaltinamuoju E. Š. aplinkybių, tačiau po metų prisiminė ir labai tiksliai nurodė susitikimo su kaltinamuoju E. Š. laiką. Liudytoja yra suinteresuota nebloginti E. Š. padėties. Kadangi liudytojos L. L. parodymai abejotini, juos paneigia kiti įrodymai, tokiais parodymais vadovautis negalima.
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1419/06(05) matyti, kad L. Š. nustatyta muštinė apatinės lūpos kairės pusės žaizda, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Šią specialisto išvadą pirmos instancijos teismas įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, padarydamas išvadą, kad sužalojimai L. Š. padaryti muštynių, kurias išprovokavo nuteistieji L. Š. ir E. Š. metu, V.B. U. ginantis. Iš vaizdo įrašo matyti, jog prieš nuteistiesiems suspardant V.B. U., vyko susistumdymas tarp jo ir L. Š. bei E. Š., todėl nėra pagrindo netikėti V. B. U. parodymais, jog jis galėjo sužaloti L. Š. gindamasis nuo dviejų nuteistųjų.
Skirdamas bausmę E. Š., pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nurodytas skunde bei kitas E. Š. asmenybę apibūdinančias aplinkybes - jog administracine jis tvarka nebaustas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gerai, dirba ir charakterizuojamas teigiamai, nusikalto būdamas neteistas. E. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Teismas, atsižvelgęs į visumą bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, teisingai taikė BK 55 str. nuostatas ir E. Š. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimą šešeriems mėnesiams. Ši bausmė mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės dydžio vidurkis, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo.
Pagal (duomenys neskelbtini) str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Teismas dėl automobilio sugadinimo V.B. U. padarytą turtinę žalą priteisė vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais. Skunde keliama hipotezė, jog žala įvertinta neteisingai, jog automobilį apžiūrai B.V. U. galėjo pateikti ir pats apspardęs, yra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta. Iš V.B. U. automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atlikta dar įvykio vietoje 2006-09-05 nuo 23.55 val., taigi praėjus po įvykio trumpam laiko tarpui. Apžiūros metu nustatyta, jog įlenktas variklio dangtis per vidurį ir kairėje pusėje ties sparno kampu, kairės pusės durys įlenktos ties stiklu į apačią apie 10 cm. žemyn, dešinės priekinės durys įlenktos per vidurį nuo apačios į viršų apie 30 cm., galinės kairės pusės durys įlenktos per vidurį, įlenktas dešinės pusės sparnas, įlenktas kairės pusės sparnas (b.l. 9-10). Analogiškai sugadinimai tą patį vakarą užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l. 11). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. V.. Iš A. P. I.Į. „Stroboskopas“ atlikto V.B. U. automobilio defektinio akto matyti, kad bendra šių detalių remonto kaina yra 1000 Lt (b.l. 23). Kaip nurodyta L. Š. skunde, automobilio sugadinimams nustatyti iš tiesų nebuvo padaryta ekspertizė, tačiau apeliantai to ir neprašė (neprašo ir dabar), kitų įrodymų nepateikė. Todėl teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kuriais abejoti neturėjo pagrindo, ir pagrįstai priteisė V.B. U. iš atsakingų už automobilio sugadinimą asmenų 1000 litų žalos atlyginimą.
Nesutikdamas su nuosprendžiu E. Š. skunde teigia, jog jis B.V. U. automobilio negadino. Tačiau už šią veiką jis ir nėra nuteistas.
Apeliantų teiginiai, kad pirmos instancijos teismas neteisingai priteisė nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįsti. CK 6.250 straipsnis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų B. V. U. ir Z. Č. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados bei specialisto R. A. paaiškinimai patvirtina, jog nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata. Byloje įrodyta, jog nukentėjusieji B. V. U. ir Z. Č. buvo sužaloti apeliantų L. Š. ir E. Š. nusikalstamais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dėl kaltinamųjų L. Š. ir E. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam B.V. U. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, tam tikrą laiką gydėsi patirtą traumą, tai B.V. U. sukėlė ir tebekelia papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Teismas nustatė, jog Z. Č. nusikalstama veika taip pat buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, gydėsi, patyrė stresą, baimę. Todėl Z. Č. priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra išlaidos vaistams, ką skunde teigia E. Š.. Teismas neturinę žalą nukentėjusiesiems priteisė pagrįstai, nes pagal šio str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų tyčinę kaltę, taip pat jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas į visas šias įstatyme numatytas aplinkybes atsižvelgė, žalos atlyginimo priteisimo motyvus nuosprendyje išdėstė labai išsamiai, kolegija su jais sutinka ir todėl nekartoja. Pastebėtina ir tai, jog teismas B. U. priteisė ne 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, kaip nurodoma skunde, tačiau vadovaudamasis minėtais kriterijais, nukentėjusiojo V.B. U. prašomą priteisti 5000 litų sumą sumažino iki 2000 litų, o prašomą priteisti Z. Č. - iki 900 litų. Nėra pagrindo teigti, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems V.B. U. ir Z. Č. priteistas nepagrįstai ar neteisingai.
Nors E. Š. nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu Z. Č. priteisti 100-Lt turtinės žalos sumą, nes ji nepagrįsta jokiais įrodymais, tačiau teismas dėl patirtos turtinės žalos pagrįstai rėmėsi Z. Č. parodymais. Akivaizdu, jog dėl sužalojimo Z. Č. turėjo išlaidų, o jų suma – 100 lt atitinka protingumo kriterijus.
Pagrindų skundų ribose keiti nuosprendį ar jį panaikinti nenustatyta. Todėl L. Š., E. Š. ir E. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistųjų L. Š., E. Š., E. Š. apeliacinius skundus atmesti.