Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. K., jo atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. E 848710 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis A. J. 2008 m. liepos 29 d. surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 848710 dėl to, kad jis 2008 m. liepos 22 d., apie 21.40 val., važiuodamas Geležinio Vilko gatve, Vilniuje, užvažiuodamas ant Geležinio Vilko tilto ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretimoje juostoje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui AUDI A6, dėl ko pastarasis atsitrenkė į G. K. vairuojamą automobilį Renault Twingo, kuris nuo smūgio pakeitęs važiavimo kryptį, atsitrenkė į ketvirtoje eismo juostoje važiavusį automobilį AUDI A8. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Tuo G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 148 punkto reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 13).

2008 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus m. VPK VP EPT komisaras inspektorius Arvydas Grigas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino G. K. kaltu dėl protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo bei, vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d., 30² str., paskyrė jam 150 litų baudą (b. l. 12).

G. K. nesutinka su Vilniaus m. VPK VP EPT nutarimu, skunde prašo šį nutarimą panaikinti ir kaltu dėl eismo įvykio pripažinti J. L. (J. L.) (b. l. 2-5). Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad, jo manymu, eismo įvykio aplinkybės tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime yra nurodytos neišsamiai, iš esmės skirtingos nei buvo iš tiesų. G. K. darbovietė yra Vilniaus vartų pastate, virš tunelio, esančio virš Geležinio Vilko gatvės. Baigęs darbą, 2008 m. liepos 22 d. vakare, Gynėjų ir Lukiškių gatvėmis jis išvažiavo į Geležinio Vilko gatvę. Lukiškių ir Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, Geležinio Vilko gatvėje, yra keturios juostos tiek išvažiuojant iš tunelio, tiek už sankryžos su Lukiškių gatve. Prieš sankryžą Geležinio Vilko gatvės pirmąja eismo juosta galima tik išvažiuoti į Lukiškių gatvę, o kitomis trejomis – važiuoti per Geležinio Vilko tiltą. Iš Lukiškių gatvės išvažiuojančios transporto priemonės gali judėti pirmąja Geležinio Vilko gatvės eismo juosta ir neprivalo praleisti Geležinio Vilko gatve nuo tunelio atvažiuojančių transporto priemonių, nes sankryžos vietoje pirmąją ir antrąją eismo juostas skiria ištisinė linija. Taigi G. K. išvažiavo iš Lukiškių gatvės ir judėjo pirmąja Geležinio Vilko gatvės juosta. Jo greitis tuo metu buvo apie 40-50 km/h. Pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlius ir įsitikinęs, kad antrojoje eismo juostoje jokių transporto priemonių nėra, jis parodė kairiojo posūkio signalą ir persirikiavo į antrąją eismo juostą. Praėjus ne daugiau kaip dviem sekundėms po persirikiavimo, galinio vaizdo veidrodėlyje G. K. pamatė tapačia antrąja eismo juosta nuo tunelio dideliu greičiu artėjantį automobilį AUDI A6, kurio vairuotojas iš tolo signalizavo, mirksėdamas ilgųjų šviesų žibintais. Norėdamas išvengti eismo įvykio, G. K., įsitikinęs, kad pirmoji eismo juosta yra laisva, parodė kairiojo posūkio signalą ir persirikiavo į šią eismo juostą. Pavažiavęs dar keliasdešimt metrų, jis pajuto itin stiprų smūgį į savo automobilio galą. Po smūgio buvusių aplinkybių nepamena, bet automobiliui sustojus, pamatė, kad nuo smūgio jo automobilis perskriejo į ketvirtąją eismo juostą, atsitrenkė į ja važiavusį automobilį AUDI A8, bei po to apsisukęs nuriedėjo atgal iki pirmosios eismo juostos. Po eismo įvykio išlipęs iš automobilio G. K. priėjo prie į jo automobilį atsitrenkusio AUDI A6, kuriame buvo du vyriškiai. Automobilį vairavęs J. L. elgėsi itin įžūliai, nesiteikė net prieiti prie G. K. paklausti, ar jis nesužeistas, nekreipė dėmesio į eismo įvykio pasekmes, su kartu važiavusiu asmeniu juokėsi. Atvykę policijos pareigūnai nubraižė įvykio schemą, surašė AUDI A6 vairuotojui administracinio teisės pažeidimo protokolą. G. K. aiškina, kad jam žinoma, jog buvo surengtas bylos svarstymas, po kurio bylą nagrinėjęs pareigūnas nurodė tiems patiems pareigūnams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą jam. Pareigūnai nurodymą įvykdė, o pakartotinio bylos nagrinėjimo metu G. K. buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. AUDI A6 vairuotojas buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad Eismo priežiūros tarnyba neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, neginčijamai patvirtino visus J. L. paaiškinimus, netyrė jų teisingumo, pagrįstumo.

Administracinėn atsakomybės patraukto asmens teigimu, byloje buvo nustatyta, kad smūgis buvo į G. K. vairuojamo automobilio galą. Taigi tyrėjai privalėjo padaryti išvadą, kad smūgio metu G. K. jau buvo persirikiavęs į pirmąją eismo juostą. Tai, kad smūgis kliuvo tiesiai į automobilio galą, o ne į šoną ar kampą, įrodo ir prie bylos pridėtos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio nuotraukos. Tai reiškia, kad J. L. nepasirinko saugaus greičio bei atsitrenkė į jau persirikiavusį automobilį, kurio vairuotojas siekė pasitraukti iš kelio itin dideliu greičiu važiavusiai transporto priemonei. Eismo įvykio schemoje yra nurodyti atstumai tarp automobilių, nuolaužų, taip pat stabdymo žymių. Schemoje pažymėta, kad automobilio AUDI A6 stabdymo kelias iki smūgio buvo 5 metrai kairiųjų ratų bei 6,9 metro dešiniųjų. Nuo stabdymo žymių pabaigos iki ant kelio gulėjusių plastiko nuolaužų buvo dar 2,5 metrų, o nuo jų iki sustojusio automobilio AUDI A6 dar net 27,5 metro. Atstumas tarp AUDI A6 ir Renault Twingo sudarė 11,2, o tarp Renault Twingo ir AUDI A8 dar 20,5 metrų. Taigi iš schemoje nurodytų atstumų matyti, kad automobilis nuo stabdymo momento iki visiško sustojimo, atsižvelgiant į smūgio poveikį stabdymui, judėjo dar 36,9 metrų. Nuo smūgio automobilis Renault Twingo nuskriejo net į ketvirtą eismo juostą bei atsitrenkęs į ja važiavusį automobilį AUDI A8, atšokęs sustojo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų. Tokia įvykio schema akivaizdžiai paneigia tai, kad AUDI A6 važiavo ne didesniu nei 60 km/h greičiu. Įvertinant AUDI A6 nuo stabdymo pradžios nuvažiuotą kelią ir smūgio stiprumą, matyti, kad leistinas greitis, kuris toje atkarpoje yra 60 km/h, tikrai buvo viršytas ir smūgio metu buvo ne mažesnis kaip 80 km/h. Šias aplinkybes galėjo patvirtinti specialistas ar ekspertas. Pareigūnai tirdami eismo įvykį privalėjo paskirti automobilių techninę ekspertizę arba bent pasitelkti specialistą, siekdami nustatyti automobilio AUDI A6 greitį eismo įvykio metu, tačiau tokios pareigos neįvykdė. Pranešime apie eismo įvykį ir kituose dokumentuose buvo nurodyta, kad asfaltas tuo metu buvo sausas, todėl kelio dangos būklė negalėjo nulemti ilgesnio stabdymo kelio.

Eismo priežiūros tarnyba, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, visiškai neatsižvelgė į eismo įvykio dalyviams paskirtas nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus. G. K. iki šio įvykio nebuvo nei karto baustas administracine tvarka, tuo tarpu J. L. , jo turimais duomenimis, per pastaruosius 5 metus buvo baustas net 15 kartų, iš kurių 8 kartus už eismo įvykių sukėlimą, kuriuose buvo pripažintas kaltu. Taip pat buvo baustas už greičio viršijimą ir panašius pažeidimus. Be to, J. L. buvo nubaustas šioje administracinėje byloje už tai, kad neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Teismo posėdžio metu G. K. ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti (b. l. 41-44.).

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems tinkamai pranešta.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. L. parodė, kad jis patvirtina savo paaiškinime 2008 m. liepos 22 d. nurodytus duomenis. Jo nuomone G. K. neįvertino esamų eismo sąlygų, buvo neatsargus darydamas manevrą iš vienos eismo juostos į kitą, jo vairuojamas automobilis J. L. automobiliui AUDI A6 sudarė kliūtį, dėl to automobiliai susidūrė (b. l. 41-44).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. S. parodė, kad jis patvirtina savo paaiškinime 2008 m. liepos 22 d. nurodytus duomenis. Jis parodė, kad dėl ko įvyko eismo įvykis jis negali pasakyti, nes nematė. Jis matė tik tai, kaip automobilis Renault Twingo atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį AUDI A8 (b .l. 41-44).

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai užfiksavę eismo įvykio pasekmes – A. J. ir A. S. patvirtino 2008 m. liepos 29 d. teisės pažeidimo protokole (b. l. 13), eismo įvykio schemoje (b. l. 33) bei tarnybiniame pranešime 2008 m. liepos 22 d. (b. l. 17) išdėstytus duomenis. Jie parodė, kad iškart atvykę po eismo įvykio, jį fiksuodami padarė išvadą, kad dėl eismo įvykio buvo kaltas J. L. dėl to jam ir buvo 2008 m. liepos 22 d. surašytas teisės pažeidimo protokolas Nr. E 848707 (b. l. 29). Pareigūnai tokią išvadą padarė, remdamiesi automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje išsidėstymu bei sužalojimų pobūdžiu. Jų nuomone, ta aplinkybė, kad Renault Twingo gavo tiesų, stiprų smūgį į galinę dalį, dėl ko Renault Twingo buvo nustumta į kitą eismo juostą ir susidūrė su AUDI A8, patvirtina, kad AUDI A6 vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo sustabdyti savo transporto priemonės ir atsitrenkė į Renault Twingo, kuris nuo smūgio susidūrė su kitoje ta pačia kryptimi važiavusiu AUDI A8.

Apklaustas liudytoju M. R. parodė, kad yra pareiškėjo bendradarbis. Jis matė 2008 m. liepos 22 d. eismo įvykį, stebėdamas Vilniaus vartų pastato langus, virš tunelio, esančio virš Geležinio Vilko gatvės. Jis matė, kaip G. K. savo automobiliu Renault Twingo išvažiavo iš Lukiškių gatvės į Geležinio Vilko gatvę. Po to G. K. persirikiavo į antrąją eismo juostą, parodydamas kairiojo posūkio signalą. Praėjus ne daugiau kaip dviem sekundėms po persirikiavimo, jis pamatė tapačia antrąja eismo juosta nuo tunelio dideliu greičiu artėjantį automobilį AUDI A6, kurio vairuotojas nesugebėdamas sustabdyti savo automobilio trenkėsi į G. K. automobilį, kuris nuo smūgio susidūrė su kitoje ta pačia kryptimi važiavusiu AUDI A8.

G. K. neigia padaręs teisės pažeidimą. Ginčijamas nutarimas yra grindžiamas teisės pažeidimo protokolu (b. l. 13),eismo dalyvių paaiškinimais (b. l. 14-16, 18, 19-20) bei eismo įvykio schema (b. l. 33).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007;).

Pagal ATPK 127 str. 2 d. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Šioje byloje yra svarbu išsiaiškinti įvykio mechanizmą bei eismo sąlygas kuriomis esant įvyko susidūrimas tarp Renault Twingo ir AUDI A6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados dėl G. K. kaltės. Byloje yra išlikę prieštaravimai dėl įvykio mechanizmo, yra neaišku ar eismo įvykio priežastimi buvo neatsargus Renault Twingo vairuotojo elgesys persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, ar AUDI A6 vairuotojo viršytas leistinas greitis bei kitos su įvykiu susijusios aplinkybės. Šie prieštaravimai gali būti pašalinami pasitelkus specialias žinias – atlikus ekspertizę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 4 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. E 848710 ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tirti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.