Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;

1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.14.1.3; 1.2.23.1.1; 1.2.25.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. kovo 9 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingai Bakšaitei, Agnei Janickienei, Astai Kielytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus (nustatytas 30 proc. darbingumo lygis), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, kad kaltinamasis turi būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. taip pat paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir 60 (šešiasdešimt) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. P. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas savo disponuojamą automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kito automobilio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 13 d. apie 21.00 val. automobiliu „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kito automobilio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į UAB „Circle K Lietuva“ priklausančią degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur degalų kolonėlėje Nr. 3 įsipylė į minėto automobilio kuro baką bei į automobilio salone buvusias dvi plastikines talpas UAB „Circle K Lietuva“ priklausančius bendros 197,77 Eur vertės 124,46 l benzino „95 Miles“ (1 litro vertė - 1,589 Eur) ir nesusimokėjęs už benziną, minėtu automobiliu pasišalino iš degalinės. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;

Taip pat, neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: 2024 m. birželio 19 d. apie 10.10 val. Elektrėnų sav., Migūčionių k., Migūčionių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - D. S. priklausantį 22 181 Eur (su PVM) vertės automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje;

Be to, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2024 m. birželio 19 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėdamas tikslo psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti, sau vartoti, disponuojamo automobilio „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salone, plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, neteisėtai laikė baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - 4-CMC (4-chlormetkatinono) - kurios masė yra 2,172 g (80,3 proc.), iki tada, kai apie 15.30 val. juos rado automobilių saugojimo aikštelės, į kurią pristatomi policijos sulaikyti automobiliai, esančios Vilniaus r. sav., Avižienių k., Sudervės g. 2E, automobilių priežiūros specialistas. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, jog pripažįsta, kad 2024 m. birželio 13 d. atvažiavo į E esančią degalinę „Circle K“, esančią (duomenys neskelbtini), kur degalų kolonėlėje Nr. 3 įsipylė degalų į automobilio baką ir talpas, kurios buvo sudėtos salone ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėjęs. Supranta, kad kvailai pasielgė, gailisi. Tokiam kvailam poelgiui ryžosi, nes susilažino su draugais, kad neįmanoma apiplėšti degalinės, todėl ir išvažiavo nesusimokėjęs, galvojo „praslys“, bet policija vis tiek sužinojo ir teko susimokėti. Už iš degalinės pagrobtą turtą sumokėjo po savaitės ar pusantros. Kaltinamojo teigimu, veika nebuvo padaryta piktybiškai, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. neigė laikęs psichotropinę medžiagą, nors ikiteisminio tyrimo metu pripažino jam 2024 m. birželio 19 d. inkriminuotą nusikalstamą veiką, kad neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė didelį spaudimą, todėl teko prisipažinti ir dėl narkotikų, ir dėl vairavimo, nors tyrėja sakė, kad jam nieko nebus. Pakalbėję su K. M. nutarė, kad jis prisipažins dėl narkotikų, o K. M. prisiims kaltę, kad vairavo automobilį, pergyveno, sakė, kad dėl vairavimo jam bus bauda, nes su savimi turėjo tik traktorininko teises, vairuotojo pažymėjimas buvo lyg atimtas. Todėl tyrėjai ir pasakė, kad narkotikai buvo jo, nors iš tiesų jie buvo K. M., kuris kartu su juo važiavo. Nepripažino kaltės ir dėl vairavimo, parodė, kad 2024 m. birželio 19 d. ryte K. M. jo paprašė pavežti į Elektrėnus, kadangi jis buvo išgėręs, pasiūlė K. M. sėsti už vairo ir važiuoti. Važiavo kartu, jis gėrė alų, o K. M. vairavo. Prisimena, kad buvo užmigęs ant galinės sėdynės, atsikėlė griovyje. Pradėjo rėkti ant K. M., jie susipyko, tuomet K. M. apsisuko ir išėjo. Mašina buvo griovyje, todėl reikėjo paskambinti ir paprašyti, kad kas nors atvažiuotų jo paimti, todėl atsisėdo į automobilio priekį pasikrauti telefono, vadinasi mašina buvo užvesta. Gali būti, kad paspaudė greičio pedalą ir mašina galėjo šiek tiek pavažiuoti į priekį, nes automobilyje „Toyota Prius“ yra beraktė užvedimo sistema, paspaudus pedalą, ji pavažiuoja. Pamena, kad pradėjo krauti telefoną, mašina pavažiavo į priekį, po to policininkai jį ištraukė pro langą. Praradęs vairuotojo pažymėjimą Bolt pavežėju nedirbo, tuomet su tuo automobiliu važinėjo K. M., automobilis būdavo ir pas jį, ir pas K. M. kieme.

3. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, prisipažinimo tik dėl svetimo turto pagrobimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas (2024 m. birželio 13 d. vagystės epizodas)

3.1. liudytoja Ineta Kursevičienė parodė, kad dirba Elektrėnų policijos komisariate Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. Ji atliko V. P. apklausą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, t. y. grasinimus daiktu, panašiu į ginklą, vairavimą esant neblaiviam ir kuro vagystes iš degalinių, buvo išaiškintos jo teisės. Apklausą vykdė viena, apklausoje įtariamasis dalyvavo vienas, kažkokių trikdžių ar priešiškos įtariamojo pozicijos nebuvo, viskas vyko natūraliai. Spaudimas kaltinamajam apklausų metu nebuvo darytas, priešingai su kaltinamuoju palaikė konstruktyvų pokalbį, reikalui esant įtariamasis jai skambindavo, klausdavo, atvykimai į apklausas buvo derinami ir niekada nebuvo jokių išsisukinėjimų nedalyvauti apklausose ar nepasakoti aplinkybių. Kaltinamojo teiginiai, kad ji galėjo jį priversti prisipažinti yra visiška netiesa, liudytojos nuomone, kaltinamasis nusprendė gintis, taip kalbėti yra jo teisė. Atliko ir K. M. apklausą, aiškinosi, kas vairavo automobilį, nes kaltinamasis pasakojo, kad automobilio, su kuriuo buvo padarytas eismo įvykis ir įvažiuota į griovį, nevairavo. Apklausos metu K. M. sakė, kad automobilį vairavo jis, V. P. sėdėjo šalia ir gėrė alų. Apklausų metu K. M. klausta ir apie narkotines medžiagas, tačiau jai atrodo, kad K. M. nei patvirtino, nei paneigė aplinkybes apie narkotinių medžiagų vartojimą. Po pirminės apklausos turėjo planų dar kartą apklausti K. M. ir pasitikslinti kai kuriuos dalykus, bet nespėjo, nes liudytojas mirė. Apie liudytojo mirtį sužinojo iš kaltinamojo V. P.. Bendraujant su liudytoju K. M., neįtarė, kad jis narkomanas ar turintis kitokių priklausomybių, be to apklausos metu jis patvirtino, kad nevartoja ir netoleruoja tokių dalykų kaip alkoholis ir narkotikai. Siekiant išsiaiškinti kaip po įvykio elgėsi kaltinamasis, peržiūrėjo Body kameras ir jai pasirodė keista, kad kaltinamasis nereagavo nei į garsą, nei į judesį, pareigūnai jį ištraukė per langą iš vairuotojo pusės, paguldė ant žvyro, jis visiškai į nieką nereagavo, todėl jai kilo įtarimas, kad kaltinamasis iš tikrųjų galėjo būti apsvaigęs. V. P. kažkurios apklausos metu neneigė, kad kažkada yra vartojęs narkotikus, bet nesakė, kad šio įvykio metu buvo pavartojęs. Nepamena ar apklausos metu kaltinamasis sakė, kieno buvo rastos narkotinės medžiagos, ar nurodė priežastis kodėl neprisipažino;

3.2. liudytoja K. Z. parodė, kad dirba degalinėje „Circe K E.“ operatore. 2024 m. birželio 13 d. dirbo naktinėje pamainoje su kolege D. S., kai apie 21.05 val. kompiuterio monitoriuje pastebėjo degant raudoną šviesą, kas reiškia, kad nebuvo sumokėta už degalus. Su kolege peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir pastebėjo, kad asmuo užsipylė kuro ir nuvažiavo nesusimokėjęs. Apie įvykį iš karto informavo policiją, nurodė automobilį, jo valstybinius numerius. Nurodė, kad įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, todėl teisėjos perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino. Patvirtino, kad peržiūrėję vaizdo kamerų įrašus, pastebėjo, kad 20.55 val. į degalinę, prie 3 kolonėlės, buvo atvažiavęs tamsiai pilkos spalvos automobilis „Toyota“, kurio vairuotojas užsipylė 95 Miles benzino už 197,77 Eur (pylėsi į automobilio degalų baką, vėliau ir į talpas, buvusias automobilio salone), atsisėdo į automobilį ir pasišalino nesusimokėjęs už kurą. Vyras veido neslėpė, buvo su ryškia liemene, normalaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų;

3.3. kitų objektų apžiūros protokolo 2024 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis, apžiūros objektas yra UAB „Circle K Lietuva“ prie 2024 m. birželio 17 d. pranešimo apie nusikalstamą veiką pridėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „zala_90930_213_20240617_100106563“, kuriame užfiksuota, kad V. P. 2024 m. birželio 13 d. apie 21.00 val. automobiliu „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į UAB „Circle K Lietuva“ priklausančią degalinę „Circle K E.“, esančią (duomenys neskelbtini), kur degalų kolonėlėje Nr. 3 įsipylė į minėto automobilio kuro baką bei į automobilio salone buvusias dvi talpas UAB „Circle K Lietuva“ priklausančio kuro ir nesusimokėjęs už įsipiltą benziną, minėtu automobiliu pasišalino iš degalinės;

3.4. UAB „Circle K Lietuva“ prie 2024 m. birželio 17 d. pranešimo apie nusikalstamą veiką pridėto UAB „Circle K Lietuva“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 13 d. 21.19 val. nuvažiavimo kvito Nr. 210301/475, duomenimis, degalų kolonėlėje Nr. 3, 2024 m. birželio 13 d. nuo 20.55 val. buvo įsipilta 197,77 Eur vertės 124,46 l benzino „95 Miles“, kurio 1 l vertė - 1,589 Eur ir nesusimokėjus nuvažiuota;

3.5. 2024 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Circle K Lietuva“ el. laiško, pavadinimu „sumokėta (duomenys neskelbtini)“, duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 16 d. automobilio „Toyota“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sumokėjo už kurą 197,77 Eur;

3.6. 2024 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Circle K Lietuva“ el. laiško duomenimis, UAB „Circle K Lietuva“ byloje civilinio ieškinio nereikš, nes žala atlyginta;

3.7. kaltinamojo V. P. pateikto UAB „Circle K Lietuva“ priklausančios degalinės „Circle K E.“, esančios (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 16 d. kvito Nr. 256592/128 duomenimis, yra sumokėta 197,77 Eur už degalų kolonėlėje Nr. 3 įsipiltą benziną „95 Miles“;

Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (2024 m. birželio 19 d. epizodas)

3.8. liudytojas D. S. parodė, kad turėjo individualią įmonę, nuomojo automobilius, kurių vieną Toyota Prius, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojo kaltinamajam. Už automobilį gaudavo sutartą nuomos mokestį. Pamena, kad iš policijos sulaukė skambučio, vėliau bendravo su tyrėja dėl eismo įvykio, kuri pasakė, kad su jam priklausančiu automobiliu padarytas nusižengimas ir automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę, kurį vėliau iš saugojimo aikštelės Vilniuje atsiėmė. Dėl ko įvyko įvykis neatsimena, gal kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Automobilis buvo apgadintas minimaliai, todėl to labai nesureikšmino. Teisėjai pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus;

3.9. liudytoja Gabrielė Partikaitė parodė, kad 2024 m. birželio 19 d. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate Veiklos skyriuje aktyviose pajėgose kartu su Veiklos skyriaus kolege Simona Pučinskaite. Iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Elektrėnų sen., Abromiškių k. link Elektrėnų automobiliu „Toyota Prius“ važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris pranešėjui parodė ginklą. Atvažiavę į įvykio vietą šalia Migučionių k., Elektrėnų sav. pamatė automobilį, kuriame buvo du asmenys, - tėvas su dukra, kurie nurodė kryptį ir vietą, kur buvo į griovį įvažiavęs automobilis. Pranešėjas nurodė, kad tame automobilyje yra vairuotojas už vairo, kuris pademonstravo nukreipdamas į pranešėjo automobilį ginklą, kurį matė ir pranešėjo dukra. Pareiškėjams nurodė atsitraukti nuo įvykio vietos dėl saugumo, įvertinę esamą padėtį, jog abi moterys, įvykis susijęs su ginklu, per raciją išsikvietė pastiprinimą. Kiek pamena priskyrė pareigūnus iš Kaišiadorių ir Vilniaus. Kol laukė pastiprinimo stebėjo esantį automobilį, kuris griovyje visuomet judėjo, bandė įsigazuoti ir išvažiuoti, matė įsijungiančias stabdžių žibintų šviesas, girdėjo užvesto automobilio variklio garsą. Kai sulaukė pastiprinimo, pareigūnai prie automobilio privažiavo pirmi, jos vėliau. Pareigūnai asmens paprašė išlipti iš automobilio, jam nepaklusus buvo panaudota jėga ir asmuo iš automobilio buvo ištrauktas. Asmuo nesiorientavo aplinkoje, gulėjo ant žemės, vėliau gulėjo ir jų automobilio sulaikymo kameroje. Asmuo buvo visiškai neblaivus ar pavartojęs narkotinių medžiagų. Asmuo sėdėjęs automobilyje buvo kaltinamasis, jis automobilyje buvo vienas, sėdėjo vairuotojo vietoje. Automobilis buvo apžiūrėtas kolegų ir išgabentas į saugojimo aikštelę;

3.10. liudytoja Simona Pučinskaitė parodė, kad 2024 m. birželio 19 d. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate Veiklos skyriuje aktyviose pajėgose kartu su Veiklos skyriaus kolege Gabriele Partikaite. Buvo kitame įvykyje, kai iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Elektrėnų sen., Abromiškių k. link Elektrėnų automobiliu „Toyota Prius“ važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris pranešėjui parodė ginklą. Nedelsiant reagavo į pranešimą ir su kolege per 3 - 5 minutes atvažiavo į įvykio vietą, kur automobilis „Toyota Prius“ jau buvo griovyje. Kol buvo iškviestas specialus parengties skyrius, kolegos iš Kaišiadorių rajono, jos automobilį visą laiką stebėjo. Automobilis visą laiką judėjo, bandė išvažiuoti iš griovio, judėdamas pirmyn ir atgal. Atvažiavus kolegoms, asmuo buvo išlaipintas iš automobilio vairuotojo pusės, paguldytas ant žemės ir sulaikytas. Nei įvykio vietoje, nei automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Iš automobilio išlaipintas asmuo buvo labai stipriai apsvaigęs, nesiorientavo aplinkoje;

3.11. liudytojas R. J. parodė, kad 2024 m. birželio 19 d. apie 10.00 val. automobiliu „Audi“ su nepilnamete dukra važiavo kryptimi nuo Žebertonių k., Elektrėnų sav., link Abromiškių k., Elektrėnų sav., į parduotuvę, kai išvažiavus iš Žebertonių k., pasukus link Abromiškių, pamatė, kad už kelių šimtų metrų viduryje kelio blaškosi „Toyota Prius“ automobilis. Automobilis stovėjo viduryje kelio be jokio avarinio signalo, jis kiek pastovėjo ir palaukė, tikėdamasis, kad automobilis visgi pajudės, po to lygiagrečiai privažiavo prie automobilio ir pamatė vairuotoją nusvirusia galva, pagalvojo, kad kažkas negerai su sveikata. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Vairuotojas gestais parodė atidaryti langą. Kai vairuotojas atsisuko, jis suprato, kad asmuo tikrai neblaivus sėdo prie vairo, kilo mintis, kad galėjo būti pavartojęs narkotinių medžiagų, kadangi pastarojo judesiai buvo visiškai nekoordinuoti, akys persivertusios į viršų, buvo matomi balti akių obuoliai, todėl ir paskambinęs policijai pasakė, kad su juo kažkas negerai. Atsidaręs langą paklausė, kas atsitiko, vairuotojas neprataręs nei vieno žodžio pasviro į dešinę pusę, kažką pagriebė ir atsisukęs į juos nukreipė dešinėje rankoje esantį šaunamąjį ginklą į keleivio vietoje sėdinčią jo nepilnametę dukrą. Dukra išsigando, pradėjo šaukti. Tuomet jis paspaudė greičio pedalą ir nuvažiavo į priekį. Dukrai pasakė skambinti 112. Matė, kad automobilis labai greitai apsisuko ir pajudėjo link Žebertonių k. Elektrėnų miesto link. Jis važiavau iš paskos, visą laiką bendravo su policija. Važiuodamas automobiliu vyriškis visuomet važiavo arba priešinga kelio eismo juosta arba kelio viduriu. Pergyveno, kad pastarasis nesukeltų eismo įvykio. Vyras nusuko link Gabriliavos k., jis - iš paskos. Kai pasuko link Gabriliavos k., nematė minėto automobilio, tad pagalvojo, kad pametė jį iš akiračio, tačiau pakilus į kalną, pastebėjo, kad automobilis nusuko į dešinę. Kadangi keliai vingiuoti, jis važiavo pakankamai nedideliu greičiu, bet ant posūkio automobilis nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į griovį. Momento, kai automobilis nuvažiavo į griovį nematė, nes buvo atsilikęs, kelyje buvo medžiais apaugęs vingis, bet matėsi, kad mašina buvo nuvažiavusi nuo asfalto ant žvyruoto kelio, matėsi likusios didelės provėžos ant žvyrkelio. Tuomet jis sustojo, laukė policijos, 200 metrų atstumu stebėjo griovyje esantį automobilį, kad jo vairuotojas nepabėgtų iš įvykio vietos. Nuvažiavęs nuo kelio automobilis nuolat judėjo bandydamas išvažiuoti iš griovio ir vos nepavyko to padaryti, tačiau policijos ekipažas pakankamai greitai atvažiavo, maždaug po 10 minučių. Kitų asmenų įvykio vietoje nematė;

3.12. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024 m. birželio 19 d. 10.01 val. Bendrajam pagalbos centrui telefonu buvo pranešta, kad pro Abromiškių k. link Elektrėnų automobiliu „Toyota“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris pranešėjui ir jo dukrai parodė ginklą. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Vietos adresas Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., Abromiškių k., Gėlių g. Atvykus į įvykio vietą, esančią Migūčionių k., Elektrėnų sav., rastas kairėje kelio pusėje nuvažiavęs automobilis „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvestu varikliu, už kurio vairo sėdėjo V. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nereagavo į pareigūnus, pirmu pūtimu jam nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, antru - 1,92 promilės neblaivumas. Pas V. P. automobilio apžiūros metu buvo rastas pistoletas „Walther P22“, kuris nėra priskiriamas koviniam ginklui, kurį kelyje nuo Abromiškių k., Elektrėnų sav., link Žebertonių k., Elektrėnų sav., gestais nurodęs šalimais savo automobiliu važiavusiam R. J. pradaryti automobilio langą, iškišo pro savo automobilio langą ir nukreipė į automobilyje sėdėjusią R. J. nepilnametę dukrą, dėl to asmenys labai išsigando;

3.13. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių duomenimis, patruliuojantys policijos pareigūnai 2024 m. birželio 19 d. apie 10.10 val. gavo Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad reikia vykti į pagalbą Elektrėnų policijos komisariato pareigūnams. Atvykus į įvykio vietą, esančią Migūčionių k., Elektrėnų sav., kairėje kelio pusėje buvo pastebėtas automobilis „Toyota Prius“, kuris buvo apgadinęs kelio sankasą ir nuvažiavęs nuo kelio. Priėjus prie transporto priemonės, vairuotojo pusėje, prie vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus V. P., kuris dėl savo apsvaigimo į pareigūnų reikalavimą išlipti iš transporto priemonės nereagavo. Asmuo buvo išlaipintas iš transporto priemonės ir patalpintas į sulaikymo patalpą;

3.14. kitų objektų apžiūros 2024 m. spalio 14 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro padarytas 2024 m. birželio 19 d. 10.01 val. telefoninio pranešimo garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92286218314, skambu io prad ia_ 2024-06-19 10_01_48)“, kuriame užfiksuotas pranešėjos ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis, pokalbis su policijos pareigūnais apie pavojingai važiuojantį, galimai girtą bei ginkluotą vairuotoją;

3.15. kitų objektų apžiūros 2024 m. lapkričio 7 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros „Body“ įvykio vietoje 2024 m. birželio 19 d. padarytas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240619-102925UTC+0300“, 25.00 min. trukmės. Matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Matomas kelias su žvyro danga, jo abiejose pusėse laukai. Kairėje kelio pusėje, žiūrint nuo atvykusių pareigūnų tarnybinio automobilio pusės, ant kelio šlaito užvažiavęs tamsiai pilkos spalvos automobilis „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pakrypęs. Priėję pareigūnai mato kitus du policijos pareigūnus ties vairuotojo durelėmis. Automobilio priekinių durelių (keleivio ir vairuotojo) langai atidaryti. Du pareigūnai per vairuotojo langą traukia iš automobilio vairuotoją (V. P.), kuris nesipriešina. Vaikinas dėvi juodos spalvos šortus, basas. Vaikinas ištraukiamas ir paguldomas ant žolės veidu žemyn, uždedamos spec. priemonės - antrankiai. Vaikinas atrodo stipriai apsvaigęs, nesipriešina, beveik nereaguoja. Automobilio vairuotojo durelės dėl automobilio padėties sunkiai atidaromos. Pareigūnai apžiūri automobilio saloną, jame randamas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą - pistoletą (pistoletas „Walter P22“, 6 mm., pistoletas ne kovinis). Pareigūnai tarpusavyje kalba, kad tai „Airsoft“ pistoletas, ne kovinis. Vaikinas nuo pievos atnešamas pareigūnų ant kelio ir paguldomas veidu žemyn. Jis guli nejudėdamas, nereaguoja į klausimus. Toliau pareigūnai apžiūri automobilį, jame randami dokumentai, nustatyta, kad jie priklauso V. P.. Ant priekinės keleivio sėdynės yra įvairių dokumentų, daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą - pistoletą. Daiktadėžėje randamas neįgaliojo ženklas su asmens nuotrauka ir duomenimis, kuris priklauso V. P.. Vaikinas patalpinamas į automobilio sulaikymo patalpą. Jam alkoholio matuokliu patikrinamas girtumas, 10.40 val. įpučia 1,92 promiles;

3.16. daiktų apžiūros protokolo 2024 m. liepos 2 d. duomenimis, apžiūros objektas yra pistoletas „Walther P22“, Nr. 18K00114, paimtas 2024 m. birželio 19 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros atlikimo metu. Pistoletas susideda iš pagrindinių dalių: rėmo su pistoletine rankena, vamzdžio, paleidžiamojo mechanizmo, užrakto, stūmoklio su kovine spyruokle. Pistoletas yra be dėtuvės. Pistoleto dalys yra pagaminti iš juodos spalvos plastiko. Specialisto išvados duomenimis - tirti pateiktas pistoletas ginklams nepriskiriamas, pistoletas yra skirtas pramogai - karinius veiksmus imituojančiam šratasvydžio (Airsoft) žaidimui žaisti;

3.17. neblaivumo nustatymo akto 2024 m. birželio 19 d. 10.55 val. duomenimis, V. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: negali eiti tiesia linija - pėda po pėdos; negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). V. P. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0037, pirmuoju tikrinimu 10.40 val. nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 10.55 val. - 1,92 promilės neblaivumas. V. P. atsisakė neblaivumo nustatymo akte pasirašyti;

3.18. 2024 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl mobiliojo ryšio numerių išklotinių analizės duomenimis, atlikus V. P. ir K. M. mobiliojo ryšio numerių išklotinių analizę matyti, kad K. M. 2024 m. birželio 19 d. įvykio dieną, įvykio metu, preliminariai nuo 10.00 val. su V. P. negalėjo būti, nes pastarojo naudojamas mobiliojo ryšio numeris (duomenys neskelbtini) veikė jungdamasis prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), o V. P. naudojamas mobiliojo ryšio numeris (duomenys neskelbtini) veikė, jungdamasis prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), vėliau prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), vėliau prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), vėliau prie celės, esančios (duomenys neskelbtini);

Neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti (2024 m. birželio 19 d. epizodas)

3.19. liudytojas R. M. parodė, kad 2024 m. birželio 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į kurią pristatomi policijos sulaikyti automobiliai. Jo pareigos - automobilių priežiūros specialistas. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nežino dėl ko yra pakviestas į teismą, todėl pagarsinami ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 20 d. liudytojo duoti parodymai, kuriuos liudytojas patvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas parodė, kad 2024 m. birželio 19 d. apie 15.20 val. tralo vairuotojas vilkiku „Volvo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į jų automobilių saugojimo aikštelę iš Migūčionių k., Elektrėnų sav., pristatė pilkos spalvos lengvąjį automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tralo vairuotojas automobilį nuo tralo nuvarė pats, padavė jam automobilio perdavimo aktą, nurodė, kad automobilio rakteliai yra kažkur automobilio viduje, tačiau automobilis užsiveda ir be jo, kadangi jame įrengta bekontaktė užvedimo sistema. Kadangi automobilis aikštelėje paliekamas užrakintas, o raktelių jam niekas neperdavė, jis nusprendė jų paieškoti automobilio viduje. Atsisėdęs į vairuotojo vietą, pradėjo žvalgytis, kur galėtų būti minėti automobilio rakteliai, kai žvilgsnis nukrypo į tarpą tarp keleivio sėdynės ir tarp keleivio ir vairuotojo sėdynių esančio porankio, kuriame pamatė gulintį permatomą maišelį su baltos spalvos milteliais. Įtardamas, kad tai narkotinės medžiagos, kurios gali būti naudingos ikiteisminiam tyrimui, dėl kurio ir buvo pristatytas šis automobilis, susisiekė ir apie tai pranešė Elektrėnų policijos komisariato tyrėjai Simonai Pučinskaitei. Apie tai, kad automobilyje „Toyota“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra permatomos spalvos polietileninis maišelis, žinojo jo vadovai, kurie yra Šiauliuose;

3.20. tarnybinio pranešimo dėl automobilio „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, 2024 m. birželio 19 d., po to, kai pareigūnų, dirbančių ekipaže K4012 pagalba iš automobilio „Toyota Prius“ buvo išlaipintas vairuotojas V. P. į pagalbą atvykę ekipažuose V1942 ir K4012 dirbantys pareigūnai vizualiai apžiūrėjo nurodytą automobilį, siekdami surasti jame galimai esantį ginklą, kurį V. P. pagal gautą informaciją buvo nukreipęs į pašalinius asmenis. Beieškant ginklo, automobilyje buvo pastebėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), ant kurio ekrano buvo likę baltos spalvos milteliai, galimai narkotinių medžiagų pėdsakai. Rastas ginklas ir mobiliojo ryšio telefonas perduoti supakavimui. Siekiant įsitikinti, ar automobilyje nėra daugiau neaiškios kilmės medžiagų, buvo detaliau apžiūrėtas automobilio salonas, patikrinta automobilio bagažinė, tačiau jokių objektų, turinčių reikšmės ikiteisminio tyrimo eigai nebuvo pastebėta ir iš įvykio vietos bei automobilio nepaimta. Minėta automobilio apžiūra buvo apsunkinta, kadangi automobilis buvo pasviręs ant kairiojo šono, taip apribojant patekimą į automobilio saloną. 2024 m. birželio 19 d. apie 15.38 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato tyrėja Simona Pučinskaitė į tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną gavo skambutį nuo R. M., dirbančio automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), užimančio automobilių priežiūros specialisto pareigas, kuris nurodė, jog jam ieškant į automobilių saugojimo aikštelę atvaryto automobilio „Toyota Prius“ raktelių, šios transporto priemonės viduje, vietoje tarp priekyje esančios keleivio sėdynės ir tarp keleivio bei vairuotojo sėdynių esančio porankio, buvo pastebėtas polietileninis maišelis, kuriame buvo neaiškios kilmės milteliai, galimai narkotinės medžiagos. 2024 m. birželio 20 d. apie 09.30 val. atvykus į nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę, papildomai vizualiai apžiūrėjus automobilio „Toyota Prius“ vidų, ant porankio, esančio tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, buvo rastas gulintis polietileninis maišelis, kurio viduje buvo matomi baltos spalvos įvairių dydžių kristalai, galimai narkotinės medžiagos. Apžiūrint automobilį, automobilio priekyje, prieš keleivio sėdynę įrengtoje daiktadėžėje buvo pastebėta juodos spalvos kortelė, ant kurios reverso buvo matomi baltos spalvos milteliai, galimai narkotinių medžiagų pėdsakai, juodos spalvos plastikinis vamzdelis, kurio viduje ir išorėje buvo matomi baltos spalvos milteliai, galimai narkotinių medžiagų pėdsakai, ir baltos spalvos kartono suktinukas, kurio viduje ir išorėje buvo matyti baltų miltelių, galimai narkotinių medžiagų, pėdsakai. Nurodyti objektai iš įvykio vietos paimti ir supakuoti;

3.21. apžiūros protokolo 2024 m. birželio 20 d. duomenimis, apžiūros objektas yra automobilis „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Sudervės g. 2E, Avižienių k. Atidarius automobilio dešinėje pusėje, priekyje esančias keleivio dureles, patenkama į automobilio saloną. Ant grindų, vietoje kojoms dėti, ties keleivio sėdimąja vieta ir lentynėlėje po pavarų svirtimi matoma daug įvairiausių daiktų: lapų, kortelių, pakrovimo laidų, kompaktinių diskų dėklų, kvepalų buteliukas, servetėlės, piniginės vidinis įdėklas ir pan. Apžiūrint automobilio saloną ant porankio, esančio tarp keleivio ir vairuotojo sėdynių, matomas gulintis skaidrus polietileninis maišelis, kurio viduje yra balkšvos spalvos įvairaus dydžio kristalai, galimai narkotinės medžiagos. Objektas iš transporto priemonės paimtas ir supakuotas į plastikinį paketą Nr. 496293. Atidarius automobilio priekyje, priešais keleivio vietą įrengtą daiktadėžę, jos viduje pastebėta juodos spalvos kortelė, ant kurios reverso matomi baltos spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos pėdsakai. Ant kortelės reverso yra užrašas „Senukai“, barkodas (duomenys neskelbtini). Objektas iš transporto priemonės paimtas ir supakuotas į plastikinį paketą Nr. 643241. Daiktadėžėje taip pat matomas juodos spalvos plastikinis vamzdelis, kurio viduje ir išorėje matomi baltos spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos pėdsakai ir šviesios spalvos kartono suktinukas, kurio viduje ir išorėje matomi baltos spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos pėdsakai. Objektai iš transporto priemonės paimti ir supakuoti į plastikinį paketą Nr. 643240;

3.22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvados Nr. T-N 1875/2024(01) duomenimis, V. P. šlapime, paimtame 2024 m. birželio 21 d. 12.10 val., amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta;

3.23. 2024 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-25227499-24 duomenimis: 1. Ant mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, pateikto pakete Nr. 485253, paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos - 4-CMC (4-chlormetkatinono) - pėdsakai. 2. Ant kortelės „Net“, pateiktos pakete Nr. 643241, paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos - 4-CMC (4-chlormetkatinono) - pėdsakai. 3. Ant dviejų tūtelių, pateiktų pakete Nr. 643240, paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos - 4-CMC (4-chlormetkatinono) - pėdsakai. 4. Baltos spalvos miltelių iš maišelio, pateikto pakete Nr. 496293, sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga - 4-CMC (4-chlormetkatinonas) - kurios masė yra 2,172 g (80,3 proc.);

3.24. 2024 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2657987-24 duomenimis ant tirti pateikto mobiliojo ryšio telefono rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. P. genotipu. Ant tirti pateiktų dviejų vamzdelių, tiriant pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, rasta asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4, Nr. 5), kurių genotipas sutampa su V. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 9×10-26. Ant tirti pateiktos kortelės rasta asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), kurių genotipas sutampa su V. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-17. Ant tirti pateikto maišelio rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė) kvalifikavimo motyvų ir teismo išvados

4. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

5. Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

6. Nustatyta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nes kaltinamasis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas automobilį „Toyota Prius“, ant kurio buvo uždėti kito automobilio valstybiniai numeriai, atvažiavo į UAB „Circle K Lietuva“ priklausančią degalinę „Circle K E.“, esančią (duomenys neskelbtini), kur degalų kolonėlėje Nr. 3 įsipylė į automobilio kuro baką bei automobilio salone buvusias dvi plastikines talpas 124,46 l benzino „95 Miles“ (1 litro vertė - 1,589 Eur) ir nesumokėjęs už kurą automobiliu pasišalino iš degalinės, padarydamas UAB „Circle K Lietuva“ 197,77 Eur vertės turtinę žalą. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek liudytojos K. Z. parodymai, UAB „Circle K Lietuva“ pranešimo apie nusikalstamą veiką vaizdo įraše, UAB „Circle K Lietuva“ nuvažiavimo kvite užfiksuota informacija, UAB „Circle K Lietuva“ el. laiškuose pateikti duomenys, kaltinamojo už degalus UAB „Circle K Lietuva“ pateiktas kvitas 197,77 Eur sumai. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

7. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo V. P. padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) kvalifikavimo motyvų ir teismo išvados

8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

9. Nors kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės, kad vairavo D. S. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“ būdamas neblaivus nepripažino, nurodydamas, jog 2024 m. birželio 19 d. automobilį vairavo jo draugas K. M., kuris šiuo metu yra miręs, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai V. P. pasitvirtino.

10. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2024 m. birželio 19 d. apie 10.10 val. Elektrėnų sav., Migūčionių k., Migūčionių g., vairavo D. S. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta), nes kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Visgi, kaltinamasis teigia, kad jis buvo išgėręs, todėl, pasak kaltinamojo pasiūlė K. M. sėsti už vairo ir važiuoti, nors byloje neginčytinai įrodyta, kad K. M. įvykio metu įvykyje nedalyvavo ir dalyvauti negalėjo. Nenustatyta, kad V. P. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: V. P. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol įvažiavo į griovį ir negalėjo iš jo išvažiuoti. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina liudytojo R. J. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad važiuodamas link Abromiškių k., pamatė, viduryje kelio be jokio avarinio signalo stovintį automobilį „Toyota Prius“, prie kurio prisiartinęs pamatė nusvirusia galva vairuotoją, kuris automobilyje buvo vienas. Iš karto pagalvojo, kad kažkas negerai su sveikata, vairuotojui atsisukus, suprato, jog už vairo sėdi neblaivus asmuo, kilo mintis, kad vairuotojas galėjo būti pavartojęs narkotinių medžiagų, kadangi pastarojo judesiai buvo visiškai nekoordinuoti, akys persivertusios į viršų, buvo matomi balti akių obuoliai. Automobiliui pajudėjus, liudytojas savo automobiliu sekė vairuotoją, kuris automobiliu važiavo arba priešinga kelio eismo juosta arba kelio viduriu, kol automobilis nuvažiavo nuo kelio. Nuvažiavęs nuo kelio automobilis nuolat judėjo bandydamas išvažiuoti iš griovio. Kol liudytojas stebėjo automobilį, iš jo niekas neišlipo ir neįlipo. Aplinkybes, kad automobilį vairavo būtent V. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojomis apklaustos bei įvykyje dalyvavusios policijos pareigūnės Gabrielė Partikaitė ir Simona Pučinskaitė, kurios, gavę pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo dėl galimai vairuojančio neblaivaus asmens, kuris pranešėjui parodė ginklą, įvykio vietoje Migučionių k., Elektrėnų sav., laukdamos pastiprinimo stebėjo minėtą automobilį, kuris griovyje visuomet judėjo, bandė išvažiuoti iš griovio, judėdamas pirmyn ir atgal, matė įsijungiančias stabdžių žibintų šviesas, girdėjo užvesto automobilio variklio garsą. Atvykus pareigūnams, vairuotojas nepakluso reikalavimui išlipti iš automobilio, todėl asmuo iš automobilio buvo ištrauktas. Nei įvykio vietoje, nei automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Iš automobilio išlaipintas asmuo buvo labai stipriai apsvaigęs, nesiorientavo aplinkoje. Kaltinamojo versiją, kad jis įvažiavęs į griovį ir atsisėdęs vairuotojo vietoje krovė mobiliojo ryšio telefoną, bandydamas ieškoti pagalbos, paneigia pačio kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet patvirtino, kad automobilis buvo užvestas, nes sėdėdamas vairuotojo vietoje krovė mobiliojo ryšio telefoną, todėl paspaudė greičio pedalą ir mašina pavažiavo į priekį. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, įvykio vietoje, esančioje Migūčionių k., Elektrėnų sav., rastas kairėje kelio pusėje nuvažiavęs automobilis „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvestu varikliu, už kurio vairo sėdėjo V. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nereagavo į pareigūnus, kuriam nustatytas 1,92 promilės neblaivumas. Apie V. P. daromą nusikalstamą veiką, t. y. apie tai, kad būdamas galimai neblaivus vairuoja transporto priemonę, bendrajam pagalbos centrui pranešė liudytojo R. J. dukra, kuri atsiliepusiai BPC operatorei nurodė, kad važiuoja ginkluotas vairuotojas, visiškai girtas. Pareigūnų BODY kamerų vaizdo įraše užfiksuoti faktai patvirtina, kad automobilyje buvo tik vairuotojas (V. P.), kurį pareigūnai per vairuotojo langą ištraukė iš automobilio, kuris atrodė stipriai apsvaigęs, nesipriešino, beveik nereagavo. Be to, kaltinamojo versiją, kad automobilį vairavo K. M. paneigia V. P. ir K. M. mobiliojo ryšio numerių išklotinių analizė, iš kurios akivaizdu, kad įvykio dieną 2024 m. birželio 19 d., įvykio metu K. M. preliminariai nuo 10.00 val. su V. P. negalėjo būti, nes pastarojo naudojamas mobiliojo ryšio numeris veikė jungdamasis prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) celės, o V. P. mobiliojo ryšio numeris veikė, jungdamasis prie celės, esančios Elektrėnuose. Tai neabejotinai patvirtina, kad K. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo savo gyvenamojoje vietoje, o ne Migūčionių g., Migūčionių k., Elektrėnų sav., kur buvo kaltinamasis, todėl vairuoti automobilio „Toyota Prius“, negalėjo. Iš byloje esančios K. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, jog vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta nei ikiteisminių tyrimų dėl vairavimo neblaiviam, nei administracinių teisenų dėl KET pažeidimų, todėl yra pagrindo manyti, kad K. M. apskritai niekada nevairavo automobilio, o jo duoti parodymai, kad jis vairavo automobilį yra šališki, siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad K. M. vairuotojo pažymėjimo neturėjo, turėjo tik traktorininko teises.

11. Taigi, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad automobilį vairavo būtent V. P., automobilyje įvykio metu bei atvykus pareigūnams jis buvo vienas, automobilį vairavo būdamas neblaivus (tikrinimo metu nustatytas 1,92 promilės neblaivumas), dėl ko apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 259 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) kvalifikavimo motyvų ir teismo išvados

12. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis).

13. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, parodydamas, kad buvo girtas, ir mano, kad vartojo narkotinių medžiagų „kristalų“, kurias paprastai vartojo per nosies šnerves. Galėjo taip daryti, nes jų turėjo įsigijęs iš klientų, kai dirbo Vilniuje, gal prieš 2 ar 3 savaites. Narkotines medžiagas pirko už 150 Eur viename pakelyje didesnį kiekį, gal 5-6 gramus. Paskutinį kartą vartojo 2024 m. birželio 19 d., po įvykio narkotikų nevartoja. K. M. su juo niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, jis net nežinojo, kad jis turėjo, niekada nėra jam apie tai sakęs. Visgi, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė poziciją, neigė laikęs psichotropinę medžiagą teikdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė didelį spaudimą iš tyrėjos, todėl teko prisipažinti ir dėl narkotikų, ir dėl vairavimo. Teisiamojo posėdžio metu pateikė dar kitą versiją, tvirtindamas, kad pasikalbėjęs su K. M. nutarė, kad jis pripažins kaltę dėl narkotikų, o K. M., prisiims kaltę, kad vairavo automobilį, tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekis išvengti griežtos atsakomybės ir yra paneigti kitų byloje esančių įrodymų visumos. Liudytoja Ineta Kursevičienė teisiamojo posėdžio metu kaltinimus dėl galimai apklausų metu kaltinamajam daryto spaudimo neigė, priešingai, nurodė, kad su kaltinamuoju palaikė konstruktyvų pokalbį, todėl kaltinamojo teiginius, kad ji galėjo jį priversti prisipažinti, laiko visiška netiesa ir, nors pasak liudytojos taip kalbėti yra jo teisė, visgi liudytojos nuomone taip kaltinamasis nusprendė gintis. Liudytoja Ineta Kursevičienė atliko ir K. M. apklausą dėl narkotinių medžiagų, kuris apklausų metu patvirtino, kad nevartoja ir netoleruoja tokių dalykų kaip alkoholis ir narkotikai. Be to, bendraujant su liudytoju K. M., neįtarė, kad jis yra narkomanas ar turintis kitokių priklausomybių. Liudytojas R. J. parodė, kad lygiagrečiai privažiavęs prie automobilio pastebėjo vairuotoją nusvirusia galva, pagalvojo, kad kažkas negerai su sveikata, vėliau jam kilo mintis, kad vairuotojas galėjo būti pavartojęs narkotinių medžiagų, kadangi pastarojo judesiai buvo visiškai nekoordinuoti, akys persivertusios į viršų, buvo matomi balti akių obuoliai, liudytojos – policijos pareigūnės Gabrielė Partikaitė ir Simona Pučinskaitė parodė, kad automobilyje buvo tik vienas asmuo – V. P., kuris galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, liudytojas R. M. patvirtino, kad V. P. vairuotame automobilyje beieškant automobilio raktelių tarp keleivio ir vairuotojo sėdynių esančio porankio pamatė gulintį permatomą maišelį su baltos spalvos milteliais, įtardamas, kad tai narkotinės medžiagos ir apie tai pranešė Elektrėnų policijos komisariato tyrėjai Simonai Pučinskaitei. Kad minėtame automobilyje rasti galimai narkotinių medžiagų pėdsakai patvirtina tarnybiniame pranešime dėl automobilio „Toyota Prius“ apžiūros, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kur beieškant ginklo buvo pastebėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, ant kurio ekrano buvo likę baltos spalvos milteliai, galimai narkotinių medžiagų pėdsakai. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, jog įvykio vietoje, minėtame automobilyje krovė būtent „Samsung“ mobiliojo ryšio telefoną. Apžiūros protokolo duomenimis, automobilių stovėjimo aikštelėje Simonai Pučinskaitei papildomai vizualiai apžiūrėjus automobilio „Toyota Prius“ vidų, ant porankio, esančio tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, rastas polietileninis maišelis, kurio viduje yra baltos spalvos įvairių dydžių kristalai, galimai narkotinės medžiagos; automobilio daiktadėžėje pastebėta juodos spalvos kortelė, ant kurios reverso matėsi baltos spalvos milteliai, galimai narkotinių medžiagų pėdsakai, juodos spalvos plastikinis vamzdelis, kurio viduje ir išorėje matėsi baltos spalvos milteliai, galimai narkotinių medžiagų pėdsakai ir baltos spalvos kartono suktinukas, kurio viduje ir išorėje matėsi baltų miltelių, galimai narkotinių medžiagų pėdsakai. Kaltinamojo teiginius, kad narkotikai buvo K. M., kuris pasak kaltinamojo kartu su juo važiavo, paneigia V. P. ir K. M. mobiliojo ryšio numerių išklotinių analizė, detalizuota 11 punkte, kad būtent K. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo savo gyvenamojoje vietoje, o ne Migūčionių g., Migūčionių k., Elektrėnų sav., kur buvo kaltinamasis, todėl automobilyje „Toyota Prius“ palikti psichotropinę medžiagą negalėjo. Tai neabejotinai patvirtina specialisto išvadų duomenys, kuriose neginčijamai nustatyta, kad ant mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, kortelės „Net“, dviejų tūtelių rasti psichotropinės medžiagos - 4-CMC (4-chlormetkatinono) – pėdsakai, baltos spalvos miltelių iš maišelio sudėtyje taip pat rasta psichotropinė medžiaga - 4-CMC (4-chlormetkatinonas), kurios masė yra 2,172 g, ant kurių rasti kaltinamojo V. P. biologiniai pėdsakai. Be to, teismo psichiatrijos ekspertizės 2025 m. rugsėjo 11 – spalio 7 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad kaltinamajam V. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Taigi, tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltę perkeliant kitam asmeniui, kurio nėra objektyvios galimybės apklausti teisiamojo posėdžio metu.

14. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. P. 2024 m. birželio 19 d. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis, neteisėtai, neturėdamas tikslo psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti, sau vartoti, disponuojamo automobilio „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salone, plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, neteisėtai laikė baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - 4-CMC (4-chlormetkatinono) - kurios masė yra 2,172 g (80,3 proc.)

15. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 79, 80 punktuose nurodyta, jog 4-chlormetkatinonas (4-CMC) yra psichotropinė medžiaga, priklausanti katinonų darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei.

16. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Sveikatos apsaugos ministro 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-1161 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), I sąrašo lentelės 120 punkte nurodyta, kad katinonų darinių nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,2 g kiekis, dideliu kiekiu (daugiau kaip) - 20 g. Nustatyta, kad pas kaltinamąjį iš viso rasta psichotropinės medžiagos – 4-chlormetkatinono (4-CMC), kurios masė yra 2,172 g. Matyti, kad psichotropinės medžiagos, kuriomis disponavo kaltinamasis, viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, tačiau nesiekia didelio kiekio ribos, todėl veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

17. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi jis neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, kuomet kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi, kaltinamojo gynėjo pozicija, kad ginamasis turėtų būti išteisintas, nes patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis padarė veikas, numatytas tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, atmestini, dėl aukščiau ištirtų ir kaltinamojo kaltę neginčytinai patvirtinančių įrodymų.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

18. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas; už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų; už nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

19. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis) ir du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnis, 281¹ straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis); V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), ir nors kaltinamojo teigimu, veika nebuvo padaryta piktybiškai, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, visgi iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis ne vieną kartą baustas administracine tvarka dėl kuro vagysčių iš degalinių; kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą 259 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas), šių nusikalstamų veikų padarymo metu (2024 m. birželio 13 d. ir 2024 m. birželio 19 d.) buvo neteistas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį (nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. vasario 4 d.), per 5 metus 11 kartų baustas administracine tvarka, dalis baudų nesumokėta, dalis administracinių nusižengimų galioja, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Kaltinamasis po įvykusių įvykių buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, teismas buvo skyręs psichiatrinę ekspertizę, kurios išvada pateikta teismui. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 – spalio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, kad byloje nagrinėjamų 2024 m. birželio 13 d. ir 2024 m. birželio 19 d. veikų padarymo metu, ir šiuo metu, kaltinamasis V. P. dėl savo psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Kaltinamajam nustatyti (duomenys neskelbtini) vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamajam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo). Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju veikas kaltinamasis padarė būdamas pakaltinamas. Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, sprendžia, kad skirti piniginę bausmę kaltinamajam būtų neracionalu, nes kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, viešieji darbai ar laisvės apribojimas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų per švelni bausmė, kuri neatliktų savo paskirties, nedarytų teigiamos įtakos kaltinamajam, todėl teismo įsitikinimu, aptariamos situacijos kontekste protingiausia yra skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, - areštą (BK 49 straipsnis).

20. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje paskyrus 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 40 (keturiasdešimties) parų areštą; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti jas visiškai sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridedant visas švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

21. Kaltinamojo V. P. atžvilgiu yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi, kuriuo jai paskirta galutinė subendrinta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, kad kaltinamasis turi būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. taip pat paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir 60 (šešiasdešimt) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš V. P. valstybės naudai priteista konfiskuotino automobilio ,,Toyota Prius“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 4305 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų penkių eurų) pinigų suma; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu V. P. įpareigotas per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholio prevencijos programoje. Kadangi minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl būtina juo paskirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu V. P. paskirta bausme.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi, paskirta laisvės apribojimo ir baudos bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmę keičiant į arešto bausmę, ir paskiriant V. P. galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad V. P. paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi, paskirta bausme, paliktinos nurodytu nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, jei jos dar nebuvo įvykdytos. Į bausmės laiką įskaitytinos Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi, atliktos bausmės dalys, jei jos buvo atliktos.

23. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. P., šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. yra asmuo, turintis negalią, po 2010 metų įvykio, kuomet kaltinamasis patyrė šautinę galvos trauką, kaip pasekmė šiuo metu išliko kairės pusės galūnių nusilpimo reiškiniai ((duomenys neskelbtini)), apsunkinantys mobilumą ir judėjimą, nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, V. P. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, prisipažino padaręs tik nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, dėl kitų nuskalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje nepripažino, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymą atideda 11 (vienuolikos) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros.

24. BK 75 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atidedant paskirtos bausmės vykdymą V. P., skirtinos pareigos, įtvirtintos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktuose ? visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų paskyrimas užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, siekiant teigiamų pokyčių kaltinamojo gyvenime, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kita vertus, tuo atveju, jei V. P. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne) taikymo

25. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

26. Analizuojamu atveju kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje V. P. nepripažino, visgi nustatyta, kad nusikalstamą veiką, padarė būdamas neblaivus, įvykio vietoje patikrinus blaivumą, nustatytas 1,92 prom. neblaivumas (2024 m. birželio 19 d. veika). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atsakomybę už tokią veiką baudžiamajame kodekse aiškiai išreiškė valstybės itin griežtą požiūrį į neblaivių ir apsvaigusių asmenų vairavimą ir jų keliamą pavojų. Tokie V. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms ir tik atsitiktinumo dėka išvengta sunkesnių padarinių. Todėl įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. P. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. birželio 19 d. nutarimais. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. birželio 19 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

27. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – D. S..

Liudytojas D. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad turi individualią įmonę, nuomoja automobilius, todėl vieną Toyota Prius, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojo kaltinamajam. Byloje pateikta nuomos sutartis, sudaryta 2023 m. birželio 26 d. Vilniuje, tarp D. S. ir V. P. dėl automobilio Toyota Prius, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šioje byloje kaltinamojo V. P. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“ atitinka nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis), nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltininkui, o D. S. (ginčo dėl to nėra), todėl taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

29. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,Toyota Prius“ kaina yra 22 181 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad iki nusikaltimo padarymo transporto priemonė „Toyota Prius“, būtų turėjusi rimtų techninių gedimų, dėl kurių jos eksploatacija būtų sudėtingesnė, o vidutinė rinkos vertė – mažesnė, priešingai, automobilis buvo techniškai tvarkingas, nors įvykio metu automobilis buvo apgadintas, jo savininkas D. S. to labai nesureikšmino. Teismo nuomone, įvertinus nuteistojo sunkią materialinę padėtį bei prastą sveikatos būklę, šią sumą tikslinga mažinti.

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. P. yra asmuo, turintis negalią. Po 2010 metų įvykio, kuomet kaltinamasis patyrė šautinę galvos trauką, kaip pasekmė šiuo metu išliko kairės pusės galūnių nusilpimo reiškiniai ((duomenys neskelbtini)), apsunkinantys mobilumą ir judėjimą, V. P. tik iš dalies darbingas (30 proc.). Kaip matyti iš „Sodros“ duomenų, oficialiai V. P. nedirba, nuo 2024 m. gruodžio 27 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors byloje gauti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamas, atsižvelgtina, kad jis gydytas psichiatrinėje ligoninėje ir jam konstatuoti (duomenys neskelbtini) vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad V. P. turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo turto, santaupų, bylos medžiagoje nėra. Todėl daroma išvada, kad V. P. materialinė padėtis nėra itin gera, nulemta ir turimos negalios.

31. Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad iš V. P. išieškoma konfiskuotino turto vertė turi būti mažinama iki 11 090 Eur.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

32. Nustatyta, jog kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2024 m. birželio 19 d. nutarimais skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas.

33. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę nebeliko faktinio poreikio taikyti šių kardomųjų priemonių: rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Nustatyta, kad kaltinamojo V. P. dokumentas - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas AB „Regitra“.

34. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: ginklams nepriskiriamą pistoletą „Walther P22“, Nr. 18K00114; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini); plastikinį užspaudžiamą maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai su psichotropine medžiaga - 4-CMC (4-chlormetkatinonas), paimtą kartu su minėtais milteliais; likusius po narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo baltos spalvos miltelius su psichotropine medžiaga - 4-CMC (4-chlormetkatinonas) 2,521 g, paimtus plastikiniame užspaudžiamame maišelyje; kortelę „Senukai Net“; dvi tūteles; liudytojo K. M. biologinius (seilių) pavyzdžius; V. P. biologinius (seilių) pavyzdžius ir abiejų rankų atspaudus (1 daktiloskopinė kortelė), - saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikinti. Kaltinamojo pateiktą 2024 m. rugpjūčio 16 d. kvitą Nr. 256592/128, laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą automobilio valdytojui - savininkui D. S., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti valdytojo - savininko nuožiūra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti visiškai jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridedant visas švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi, paskirta bausme, paskiriant V. P. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, paliekant Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi kaltinamajam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, jei jos dar nebuvo įvykdytos. Į bausmės laiką įskaityti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi, atliktos bausmės dalis, jei jos buvo atliktos. Baudos bausmę vykdyti atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi paskirtos 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 11 (vienuolikos) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. birželio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. P. (2024 m. birželio 19 d. veika), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – automobilio „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 11 090 Eur (vienuolikos tūkstančių devyniasdešimties eurų 00 ct) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Išaiškinti V. P., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), (įmokos kodas - 6610, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-15-1196/2026). Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismo raštinei.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. birželio 19 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: ginklams nepriskiriamą pistoletą „Walther P22“, Nr. 18K00114; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini); plastikinį užspaudžiamą maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai su psichotropine medžiaga - 4-CMC (4-chlormetkatinonas), paimtą kartu su minėtais milteliais; likusius po narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo baltos spalvos miltelius su psichotropine medžiaga - 4-CMC (4-chlormetkatinonas) 2,521 g, paimtus plastikiniame užspaudžiamame maišelyje; kortelę „Senukai Net“; dvi tūteles; liudytojo K. M. biologinius (seilių) pavyzdžius; V. P. biologinius (seilių) pavyzdžius ir abiejų rankų atspaudus (1 daktiloskopinė kortelė), - saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Liepyno g. 7, Vilniaus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kaltinamojo pateiktą 2024 m. rugpjūčio 16 d. kvitą Nr. 256592/128 ir laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, esančius baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą automobilio valdytojui - savininkui D. S., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti valdytojo - savininko nuožiūra.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.